Lietuviški simboliai
Mitologiniai gyvūnai
Žaltys, žirgas, paukščiai, bitė, elnias, vilkas, lokys ir gyvūniniai ornamentai Lietuvių tradicijoje padeda kalbėti apie namų globą, kelią, dangų, mišką, likimą, žinią ir žmogaus santykį su gyvąja Gamta.
Kaip skaityti gyvūnų simbolius?
Vieni gyvūnai yra aiškūs tautosakos veikėjai, kiti dažniau pasirodo dainose, architektūroje arba ornamentuose. Todėl šiame puslapyje kartu laikomi ir mitologiniai gyvūnai, ir gyvūniniai tradicinės puošybos motyvai.
Ožys Lietuvių tautosakoje siejamas su Perkūnu - dangaus Dievo vežimą sakmėse traukia ožiai - ir su vaisingumo bei derliaus apeigomis; per Užgavėnes ožio kaukė…
Varna ir varnas Lietuvių tautosakoje yra mirties, lemties ir pranašystės paukščiai - juodi, dvėseliena mintantys, prie namų ir kapinių besisukantys; varnas…
Pelėda Lietuvių ir prūsų tautosakoje yra nakties bei lemties paukštis - jos ūbavimas prie namų laikytas mirties ar ligos pranašu; kartu ji dviprasmė, nes…
Šuo Lietuvių tautosakoje yra slenksčio ir chtoninis sargas, jaučiantis mirtį ir kito pasaulio artumą; kaukiantis ar duobę kasantis šuo pranašauja mirtį, juodas…
Drugys (peteliškė) Lietuvių tautosakoje sietas su žmogaus siela ir vėle - sparnuotas padaras, kuriuo įsivaizduojama išskrendanti siela; naktį į namus įskridęs…
Rupūžė ir varlė Lietuvių tautosakoje yra namų laimės bei vaisingumo gyvūnai: jų užmušimas neša nelaimę ar lietų, rupūžė siejama su gimda ir moters vaisingumu…
Gandras Lietuvių tautosakoje yra šventas namų paukštis, beveik šeimos narys: jis parneša pavasarį, atneša vaikus ir laimę, o lizdas ant sodybos laikytas…
Gaidys Lietuvių tautosakoje yra aušros ir ugnies paukštis: jo giedojimas baigia naktį ir nakties būtybių - laumių, velnių, vaiduoklių - galią, todėl gaidys…
Antis Lietuvių tautosakoje yra vandens ir pasaulio pradžios paukštis.
Bitė, avilys ir medus Lietuvių tradicijoje jungia darbštumą, šventą namų tvarką, bičiulystę, gydančią saldą ir senųjų bičių Dievybių Austėjos bei Bubilo lauką.
Elnias devyniaragis yra paslaptingas Lietuvių kalendorinių dainų ir sutartinių vaizdinys: kosminis žiemos švenčių gyvūnas, tarp devynių ragų nešantis kalvį,…
Gegutė Lietuvių tautosakoje yra pavasario balso, laiko skaičiavimo, likimo klausimo ir dažnai našlaitės ar ilgesio simbolis; jos kukavimu buriama, kiek metų…
Lėkiai ir stogo žirgeliai yra Lietuvių medinės architektūros puošmena, žyminti namo kraigą, saugomą ribą, paukščių ar žirgų motyvus ir tikėjimą apsauga nuo…
Lokys arba meška Lietuvių tautosakoje yra miško jėgos, žiemos, sunkios kūno galios ir žmogui artimo, bet pavojingo žvėries simbolis.
Paukšteliai ornamentuose jungia Lietuvių paukščio simboliką su dangaus, žinios, sielos, vestuvių, medžio drožybos ir tekstilės motyvais.
Paukštis Lietuvių tautosakoje yra žinios, dangaus, pavasario, sielos ir ribos simbolis: jis gieda, pranašauja, parskrenda, o vėlė neretai įsivaizduojama…
Pėdutės, katpėdėlės ir ožkanagučiai yra smulkūs pėdsakų tipo Lietuvių raštai, kurie sieja ornamentą su gyvūnais, keliu, namų pasauliu, ganymu ir gyvybės…
Sakalas Lietuvių dainose ir simbolikoje dažniausiai iškyla kaip aukšto skrydžio, jauno vyro, kilnumo, veržlumo ir žinios iš tolio vaizdinys.
Vilkas Lietuvių tautosakoje yra laukinės ribos, miško grėsmės, plėšrumo ir virsmo simbolis, ypač artimas vilktakio sakmėms; jis vadintas ir „Dievo šunimi“, o jo…
Žalčiukas, gyvatėlė ir S raštas yra vingiuojančios linijos motyvai, kuriuos Lietuvių tradicijoje galima sieti su žalčiu, namų globa, vandens judėjimu, gyvybe ir…
Žaltys yra vienas atpažįstamiausių Lietuvių mitologijos simbolių: sakralus namų globėjas, gyvybinių galių, žemės, protėvių atminties ir sodybos apsaugos…
Žirgas Lietuvių dainose, archeologijoje ir mitologiniuose vaizdiniuose yra kelionės, kario, piršlybų, Saulės judėjimo ir lemtingo sugrįžimo arba negrįžimo…
Žirgeliai ornamentuose jungia žirgo mitologinę svarbą su stogų, lėkių, medžio drožybos ir namų apsaugos tradicija.