Lankytinos vietos Lietuvoje

Akmens skulptūrų parkas „Vilnoja“: daugiau kaip 70 monumentalių granito kūrinių Sudervės pievose ir Vilnojos ežere

„Vilnoja“ yra 2001 m. Vidmanto Martikonio pradėtas akmens skulptūrų parkas Sudervėje, maždaug 20 km nuo Vilniaus. Oficialiai nurodomoje 4 ha teritorijoje eksponuojama daugiau kaip 70 monumentalių kūrinių, sukurtų Lietuvos ir užsienio menininkų. Svarbiausias parko bruožas - skulptūrų santykis su kraštovaizdžiu: dalis granito formų stovi pievoje ir tarp želdinių, dalis iškyla tiesiai iš Vilnojos ežero. Parkas atviras nemokamai šviesiu paros metu, tačiau tai privati lauko meno erdvė, o ne visą parą veikiantis miesto skveras. 2026-07-27 tiksli Google Maps kortelė rodė 4,5 balo iš 5 pagal 191 atsiliepimą.

Vieta
Sudervė, Vilniaus rajono savivaldybė
Regionas
Aukštaitija
Tipas
nemokamas privatus šiuolaikinės akmens skulptūros parkas po atviru dangumi prie Vilnojos ežero
Adresas
M. Zdziechovskio g. 27, Sudervė, Vilniaus r.
Koordinatės
54.78864, 25.08022
Kiek skirti laiko
45-90 min. pagrindiniam ratui; iki 2 val., jei skaitote kūrinių informaciją ir fotografuojate
Geriausias metas
šviesus pavasario ar rudens pusdienis kūrinių faktūroms; vasarą rinkitės rytą arba vakarą ir venkite kaitros
Vardai ir variantai

Vilnoja, Vidmanto Martikonio akmens skulptūrų parkas, Akmens skulptūrų parkas ant vandens

Kur yra „Vilnoja“ ir ką žymi žemėlapio taškas

Parkas įsikūręs M. Zdziechovskio g. 27, Sudervėje, prie Vilnojos ežero, maždaug 20 km nuo Vilniaus centro. Koordinatės 54.7886423, 25.0802177 ir Google vietos ID ChIJeYlWX-CO3UYRYzWrh_PPaSs žymi būtent skulptūrų parko teritoriją, ne to paties vardo gyvenamąją vietą, ežero centroidą ar netoliese veikiančias vandens pramogas.

„Vilnoja“ yra privati lauko meno erdvė. Oficialus puslapis nurodo, kad ji atvira lankytojams visomis savaitės dienomis šviesiu paros metu ir lankoma nemokamai. Formuluotė šviesiu paros metu svarbi: ji nėra pažadas apie apšviestus naktinius takus ar visą parą atvirus vartus.

Automobiliu važiuokite iki oficialaus adreso ir vietoje vadovaukitės ženklais. Parko kortelės koordinatė yra komplekso taškas, ne garantuota konkreti neįgaliojo vieta ar vienintelis įėjimas. Neužstatykite privačių įvažiavimų ir transportą palikite tik lankytojams aiškiai skirtoje vietoje.

Kaip 2001 m. simpoziumas virto tarptautiniu parku

Parko pradžia - 2001 m. Vidmanto Martikonio surengtas pirmasis granito skulptūrų simpoziumas. Į 4 ha teritoriją buvo pakviesti aštuoni Lietuvos menininkai: Šarūnas Arbačiauskas, Juozas Genevičius, Džiugas Jurkūnas, Darius Bražiūnas, Algirdas Kuzma, Daumantas Kučas, Kęstutis Musteikis ir Arvydas Ališanka.

2002 m. simpoziumas tapo tarptautinis, atvykus skulptoriams iš Latvijos, Švedijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos. Oficialioje parko istorijoje nurodoma, kad renginiai vyko 2001-2008 m., o per šį laiką juose dalyvavo menininkai iš dvidešimties šalių.

Tokia kilmė paaiškina kolekcijos nevienodumą. „Vilnoja“ nėra vieno autoriaus memorialinis sodas ar vienos temos ekspozicija - skirtingais simpoziumais formuota kolekcija leidžia greta matyti abstrakčią geometriją, atpažįstamos figūros užuominas, šiurkščiai paliktą riedulio paviršių ir tiksliai nupoliruotą granitą.

Daugiau kaip 70 skulptūrų sausumoje ir vandenyje

Oficiali svetainė skelbia, kad parke eksponuojama daugiau kaip 70 monumentalių akmens skulptūrų. Skaičius yra naudingas mastui suprasti, bet ne maršruto kontrolinis sąrašas: kūrinių išdėstymas, matomumas augmenijoje ir ekspozicijos informacija gali būti atnaujinami.

Išskirtiniausia parko idėja - dalį skulptūrų perkelti į Vilnojos ežerą. Ant postamentų virš vandens iškeltos granito formos keičiasi kartu su atspindžiais, bangomis, rūku, ledu ir pakrantės nendrėmis. Jas reikia žiūrėti nuo kranto, o ne bristi prie kūrinių ar lipti ant pagrindų.

Sausumoje skulptūros veikia kitaip: galima apeiti kūrinį, palyginti šlifuotą ir skeltą paviršių, stebėti, kaip forma susikerta su medžių kamienais ar atvira pieva. Geras lankymo tempas yra lėtas - pirmiausia pamatyti siluetą iš toliau, paskui prieiti tiek, kiek leidžia takas ir apsaugos ribos.

Kaip skaityti parką, o ne tik surinkti nuotraukas

Pradėkite nuo parko schemos, kurią oficiali svetainė siūlo atsisiųsti lankytojams. Ji padeda suprasti, kad ekspozicija išsidėsčiusi ne vien prie įėjimo, ir sumažina tikimybę praleisti vandenyje arba atokesniame želdinių ruože stovinčius darbus.

Prie kiekvieno kūrinio ieškokite autoriaus, pavadinimo ir sukūrimo metų, jei tokia informacija pateikta vietoje. Ne visos abstrakčios formos turi vieną akivaizdų siužetą, todėl verta atskirti paties menininko suteiktą pavadinimą nuo lankytojo sugalvoto palyginimo.

Fotografuojant geriausiai veikia šoninė ryto arba vakaro šviesa, išryškinanti granito reljefą. Debesuotą dieną akmens spalvos būna santūresnės, bet vandenyje mažiau akinimo. Nelipkite ant skulptūrų dėl kadro ir neskraidinkite drono nepatikrinę teritorijos savininko bei aviacijos taisyklių.

Lankymas su vaikais ir riboto judumo žmonėmis

Parkas gali sudominti vaikus dėl didelio mastelio, figūrų paieškos ir vandens ekspozicijos, tačiau tai nėra žaidimų aikštelė. Akmuo, postamentai, ežero krantas ir slidūs paviršiai reikalauja priežiūros; ant kūrinių lipti negalima.

Lauko maršrute yra žolės, grunto, nelygaus reljefo ir pakrantės atkarpų. Oficialioje lankytojų informacijoje nėra aprašytas vienas visiškai bepakopis, kietos dangos ratas ar pritaikytas tualetas, todėl prieš kelionę su vežimėliu verta paskambinti parke nurodytu telefonu ir pasitikslinti aktualią prieigą.

Įėjimo bilieto nėra, bet tai neapima gido, privataus renginio ar kitų šalia siūlomų paslaugų. Jei norite specialios ekskursijos, grupinio vizito ar atvykstate esant sudėtingoms oro sąlygoms, sąlygas suderinkite su parku iš anksto.

Akmens skulptūrų parko „Vilnoja“ šaltiniai