- Vieta
- Biržų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- Tiškevičių dvaro sodyba prie Širvėnos ežero
- Adresas
- Astravo g. 17, Biržai
- Koordinatės
- 56.20950, 24.75560
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. išorei, parkui ir Širvėnos pakrantei
- Geriausias metas
- šiltuoju sezonu parkui ir ežero vaizdams; rudenį dvaro kraštovaizdžiui
Astravo dvaro sodyba
Tiškevičių Astravas Širvėnos pusiasalyje
Astravo dvaras stovi šiauriniame Širvėnos ežero krante, prie Apaščios upės, Širvėnos pusiasalyje, šiandien jau Biržų miesto ribose (nuo 1958 m. Astravas – Biržų miesto dalis). Kultūros vertybių registre įrašyta Astravo dvaro sodyba, unikalus kodas 854; dvaro parkas (apie 18 ha) yra valstybės saugomas, nacionalinės reikšmės objektas.
Dvaras žinomas nuo 1617 m. ir priklausė Radvilų giminės Biržų-Dubingių atšakai. 1811 m. Biržų valdas kartu su Astravu iš Radvilų nupirko grafai Tiškevičiai (pirkimas oficialiai patvirtintas 1844 m.). Sunaikintos Biržų pilies Tiškevičiai neatstatė, o naują rezidenciją įkūrė kitoje Širvėnos pusėje – Astrave.
Astravo rūmai kaip itališkos vilos vaizdinys
Astravo dvaro sodyba laikoma viena raiškiausių XIX a. romantizmo architektūros sodybų Lietuvoje. Į italų vilą panašius mūrinius rūmus, manoma, projektavo architektas Tomas Tišeckis; pagrindiniai statybos etapai datuojami 1842 ir 1862 m. Viduje išliko dviaukštis vestibiulis su aštuoniomis kolonomis ir medine drožinėta apdaila.
Architektūra sąmoningai sukurta kaip kraštovaizdinė, o ne miesto rezidencija. Lankantis verta atkreipti dėmesį į rūmų santykį su vandeniu ir parku – Astravas suplanuotas taip, kad ežeras, želdiniai ir pastatas sudarytų vieną vaizdą.
Parkas, arkinis tiltas ir vandens ūkis
Astravo dvaro sodybą sudaro ne vien rūmai. Ansamblyje yra du malūnai (vandens malūnas pastatytas 1867 m.), žirgynas, vartininko namelis ir seniausias komplekso pastatas – palivarko namas (1820). Per Apaščios upę nutiestas savitas arkinis tiltas (1860), savo forma primenantis romėnų akveduką.
Mišraus plano peizažinis parkas (apie 18 ha) įkurtas 1851-1862 m. ir dvarą susiejo su Širvėnos pakrante. Todėl Astrave svarbiausia vaikščioti ne vien prie fasado, o matyti visą ansamblį – rūmus, ežerą, želdinius ir techninius statinius; parkas pastaraisiais metais sutvarkytas ir atvertas lankytojams.
Astravo liūtai: originalai Kaune ir kopijos vietoje
Astravo dvaras garsėja liūtų skulptūromis. Originalūs ketaus liūtai išlieti XIX a. viduryje Sankt Peterburge ir puošė rūmų prieangį, tačiau nuo 1937 m. jie stovi prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune. Tad šiandien Astrave matomi liūtai yra kopijos.
Šią detalę verta pasakyti tiksliai, nes ji dažnai painiojama. Kopijos vis tiek svarbios dvaro įvaizdžiui, o originalų kelionė rodo, kaip XX a. paveldo objektai keitė vietas ir statusą.
Astravo istorijos sluoksniai ir kaip jį lankyti
Rūmuose būta dalies Tiškevičių ir Radvilų archyvo, bibliotekos su XV-XVII a. knygomis bei archeologijos, etnografijos ir dailės rinkinių (XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje jie išvežti į Vilnių ir Paryžių). 1918-1940 m. rūmuose veikė Biržų kultūros draugija Mūza su klubu, biblioteka ir skaitykla, o 1923-1924 m. įsteigtas verpimo fabrikas išaugo į dabartinę pramonę.
Tyrimų metu nerasta oficialių viešų rūmų vidaus lankymo valandų ar bilietų; rūmai naudojami AB Siūlas reikmėms. Todėl Astravą tiksliausia planuoti kaip išorės, parko ir Širvėnos pakrantės apžiūrą – jai dažniausiai pakanka 45-90 min. Norint patekti į vidų ar į renginį, reikėtų tikrinti atskirus pranešimus.
