Lankytinos vietos Lietuvoje

Šventosios aukštupio pažintinė trasa: 10,5 km žygis tarp piliakalnio, pilkapyno ir Antalieptės marių

Šventosios aukštupio pažintinė trasa yra 10,5 km žiedas Gražutės regioniniame parke, jungiantis Antalieptės marių krantus, Galminių piliakalnį, pilkapyną ir miško kraštovaizdį. Labiausiai įsimenamas elementas - lynu valdoma pontoninė perkėla, todėl prieš žygį būtina patikrinti jos ir viso maršruto būklę.

Vieta
Zarasų rajono savivaldybė
Regionas
Aukštaitija
Tipas
ilga žiedinė pažintinė trasa
Adresas
Šventosios aukštupio trasa, Gražutės regioninis parkas, Zarasų r.
Koordinatės
55.62944, 25.97726
Kiek skirti laiko
apie 4 val. 10,5 km žiedui, neskaičiuojant ilgesnių sustojimų
Geriausias metas
sausu metu nuo vėlyvo pavasario iki rudens; po liūčių ruožai gali būti šlapi
Vardai ir variantai

Šventosios aukštupio trasa

10,5 kilometro žiedas, kuriam reikia laiko

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, trasa yra 10,5 km ilgio, jai skiriama apie 4 valandas. Tai nėra trumpas medinis takelis prie automobilių aikštelės - maršrute keičiasi miško keliai, natūralūs takai, vandens pakrantės ir kultūros paveldo sustojimai.

Septyni informaciniai stendai pasakoja apie Šventosios aukštupio gamtą ir praeitį. Kryptį padeda sekti mitologinių valčių ženklai, tačiau žemėlapį telefone verta turėti išsaugotą neprisijungus, nes miške ryšys ne visur patikimas.

Antalieptės marios ir po vandeniu likęs ežerynas

Antalieptės hidroelektrinės tvenkinys pakeitė senąjį kraštovaizdį ir sujungė 26 užlietų ežerų duburius į sudėtingą salų, įlankų ir sąsiaurių vandens sistemą. Iš tako atsiveriančios marios todėl nėra vien natūralus ežeras, nors jų krantai šiandien atrodo laukiniai.

Maršrutas leidžia stebėti, kaip inžinerinis XX a. sprendimas tapo naujo saugomo kraštovaizdžio dalimi. Pakrantėse gali būti staigių nuolydžių ir drėgnų ruožų, todėl tvirta avalynė svarbesnė už miesto sportbačius.

Galminių piliakalnis, pilkapynas ir pasakojimo ribos

Trasa veda pro Galminių piliakalnį ir pilkapyną - dvi skirtingas archeologinio kraštovaizdžio dalis. Piliakalnis siejamas su gyvenvietės ir gynybos vieta, o pilkapiai - su laidojimo tradicija; jų reljefą geriausia skaityti kartu su informaciniais stendais.

Maršruto ženkluose pasitelkiami mitologiniai valčių motyvai, tačiau jie yra šiuolaikinė pažintinio pasakojimo priemonė, o ne įrodymas, kad kiekvienas vietos padavimas yra istorinis faktas. Archeologinius objektus apžiūrėkite nuo tako ir neardykite žemės paviršiaus.

Lynu valdoma pontoninė perkėla

Išskirtinė trasos patirtis yra nedidelė pontoninė platforma, kuri per vandenį judinama traukiant lyną. Ja naudokitės tik pagal vietos instrukcijas, neperkraukite platformos ir mūvėkite pirštines, jei lynas šiurkštus ar šlapias.

Perkėla gali būti laikinai iškelta, pažeista ar neprieinama dėl vandens, oro ir priežiūros darbų. Prieš važiuodami tik dėl šio elemento patikrinkite naujausią parko informaciją; radę užtvarą nebandykite improvizuoti plaukdami.

Ženklinimas, dviratis ir žemėlapio taškas

Oficialiame apraše maršrutas skirtas eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Dviratininkui 10,5 km skaičius gali atrodyti nedidelis, tačiau natūralūs, drėgni ruožai, sustojimai ir savarankiškai valdoma perkėla reikalauja daugiau laiko nei lygus miesto takas. Po lietaus saugiau rinktis žygiams ar miško keliams tinkamas padangas ir greitį derinti prie matomumo.

Žemėlapyje pažymėtas OpenStreetMap trasos objektas yra reprezentacinis maršruto taškas, o ne pažadas, kad būtent čia rasite vienintelį oficialų įėjimą ar automobilių aikštelę. Prieš išvykdami parko žemėlapyje pasirinkite pradžios vietą, išsisaugokite visą žiedą ir įvertinkite, kad pontoninė perkėla minima maždaug už 3 km ties Blėkiškių kaimu.

Šventosios aukštupio pažintinės trasos šaltiniai