- Vieta
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinis miesto parkas ant Pilies kalno su archeologiniais Vilkmergės pilies pėdsakais, apžvalgos aikštelėmis ir šeimų poilsio erdvėmis
- Adresas
- Kauno g. 8, Ukmergė
- Koordinatės
- 55.24872, 24.76495
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. parkui; 1,5-2 val. kartu su Ukmergės piliakalniu ir kraštotyros muziejumi
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu panoramoms ir istoriniam maršrutui; sausu oru patogiau naudotis šlaito laiptais ir apžvalgos aikštelėmis
Ukmergės Pilies parkas, Pilies kalno parkas
Pilies parkas ir Ukmergės piliakalnis yra dvi skirtingos istorinės kalvos
Savivaldybės planavimo medžiagoje Pilies parkui priskiriamas maždaug 2,00 ha plotas. Jis užima Pilies kalną miesto centre, vakarų pusėje nuo Vilkmergėlės slėnio. Oficialus lankytojų adresas nurodomas Kauno g. 8, tačiau parkas yra platesnė teritorija su prieigomis nuo Pilies ir Vilniaus gatvių. Šio puslapio koordinatė žymi reprezentacinį parko tašką, ne vienintelius vartus, automobilių vietą ar bebarjerį įėjimą.
Netoliese, kitoje Vilkmergėlės pusėje, stūkso Ukmergės piliakalnis. Ant jo XIV-XV a. stovėjo medinė Vilkmergės pilis. Dabartinio Pilies parko vietoje vėliau statyta mūrinė pilis-tvirtovė. Abi vietos galėjo veikti kaip vieno gynybinio komplekso dalys, tačiau tai nereiškia, kad parkas ir piliakalnis yra du to paties objekto pavadinimai.
Kultūros vertybių registro Ukmergės senamiesčio duomenyse Pilies kalno parkas minimas kaip vertinga viešoji-atvira erdvė, kuriai svarbus lapuočių medžių apželdinimo pobūdis. Pilies kalnas taip pat patenka į saugomą senojo miesto archeologinę teritoriją, tačiau parkas nėra atskirai registruotas kaip išlikusių pilies griuvėsių kompleksas. Jo ribose susitinka saugomas reljefas, archeologinis sluoksnis ir XXI a. infrastruktūra.
Mūrinės Vilkmergės pilies planas nežinomas, o matomų sienų parke nėra
Istoriniai šaltiniai mūrinės tvirtovės formavimą sieja su XV a., tačiau 2019-2020 m. archeologinių tyrimų ataskaitoje rastas mūras datuojamas ne anksčiau kaip XVI a. Jis glūdi vos maždaug 50-60 cm gylyje, o dalis sienos buvo apie 1 m pločio. Ukmergės kraštotyros muziejus pabrėžia, kad tikslaus pilies plano nežinome. Tikėtina pailga aikštelė galėjo būti saugoma griovio, pylimo, mūrinės sienos ir bent vieno bokšto, tačiau šios dalys lankytojui nėra atkurtos kaip pilies maketas ar stovintys mūrai.
Oficialiuose vietos aprašuose archeologiniai duomenys pateikiami nevienodai. Ukmergės turizmo puslapis 2019 m. rastą stambių lauko akmenų mūrą vadina XVII-XVIII a. gynybinio bokšto liekanomis. Muziejaus maršrutas ir pirminė ataskaita aptaria iki 2020 m. rastus kelis mūro fragmentus, o bokšto tapatybę pateikia kaip galimą interpretaciją. Saugiausia išvada yra ta, kad po dabartiniu parku ir jo pakraščiuose išliko pilies laikotarpio mūro, tačiau jo tiksli paskirtis ir visas planas tebėra tyrimų klausimas.
Pietinio šlaito pusėje išlikęs tiesus maždaug 3,5 m reljefo paaukštėjimas muziejaus aprašomas kaip galimas buvusių gynybinių konstrukcijų pėdsakas. Jį verta stebėti kaip reljefo užuominą, o ne lipti nuo takų ieškant akmenų. Neatkasinėkite grunto ir nejudinkite mūro ar radinių - archeologinis sluoksnis yra svarbesnis už savarankišką suvenyrų paiešką.
Po pilies čia buvo dvarvietė, cerkvė, turgus ir tik tada miesto parkas
XVII a. pilis prarado strateginę reikšmę ir nyko, o teritorija naudota kaip seniūnijos dvarvietė. 1794 m. sukilimo metu rusų įgula pasitraukdama susprogdino objektą, kuriame laikyta amunicija. Muziejaus tyrėjas atsargiai aiškina, kad greičiausiai buvo sunaikintas paskutinis geriau išlikęs mūrinis bokštas, o ne vienu metu susprogdinta visa iki tol nepažeista pilis.
XIX a. pirmoje pusėje čia dar būta dvaro ir želdyno sluoksnio. Apie 1842 m. dabartinio parko viduryje pastatyta medinė stačiatikių cerkvė, sudegusi per 1877 m. miesto gaisrą. Po jo teritorijoje įsitvirtino turgavietė; oficialus turizmo aprašas jos veikimą datuoja 1882-1936 m.
1937-1938 m. sodininkas S. Oželis-Kazlauskas parengė Ukmergės miesto sodo-parko Pilies kalne projektą, o 1938 m. čia įrengtas parkas. Po XX a. vidurio, nugriovus likusį Pilies kalno užstatymą, želdynas išplėstas šiaurės rytų kryptimi. Todėl dabartinis parkas nėra autentiškai išlikęs pilies kiemas: jo reljefą ir ribas keitė keli šimtmečiai miesto naudojimo bei tvarkymo.
2021 m. atnaujinimas sukūrė šiuolaikinį šeimų ir panoramų parką
2018-2022 m. vykdytas miesto centro viešųjų erdvių projektas apėmė Pilies parką, jo prieigas ir Pilies gatvę. Oficialus turizmo aprašas pagrindinį parko pertvarkymą datuoja 2021 m. Buvo atnaujinti kietos dangos pasivaikščiojimo takai, želdiniai ir apšvietimas, įrengtos atraminės sienelės, mažoji architektūra bei vaizdo stebėjimo sistema.
Šeimoms įrengta vaikų žaidimų aikštelė, laisvalaikio zona ir lauko muzikos instrumentai. Ryškiausias jų yra V. Ramoškos kūrinys „Gamtos kalbėjimo ir klausymo ragas“ ant granito riedulio. Tai 2021 m. viešosios erdvės meno detalė, ne archeologinis radinys ir ne buvusios pilies rekonstrukcija.
Nuo Vilniaus gatvės įrengti nauji laiptai, o šlaite - trys apšviestos apžvalgos aikštelės, nuo kurių pro medžius matyti Ukmergės stogai ir slėnis. Projekte taip pat pastatyti šildomas judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytas viešasis tualetas ir informacinis paviljonas. Oficialiuose puslapiuose nerasta pastovaus jų darbo grafiko, todėl paviljono nelaikykite visada veikiančiu lankytojų centru, o dėl tualeto prieinamumo turėkite atsarginį planą.
Vieša erdvė neturi paskelbtos kasos ar formalaus lankymo grafiko
Patikrintuose oficialiuose parko puslapiuose nepaskelbtas įėjimo mokestis, bilietų kasa ar vartais nustatytos lankymo valandos. Tai miesto viešoji erdvė, tačiau renginiai, priežiūros darbai ar laikini saugumo ribojimai gali pakeisti atskirų zonų naudojimą. Istoriją ir panoramas patogiausia apžiūrėti šviesiu metu.
Pagrindiniai atnaujinti takai turi kietą dangą, o 2025 m. savivaldybės ir muziejaus parengtame judėjimo negalią turintiems žmonėms skirtame miesto maršrute parkas įtrauktas kaip stotelė. Vis dėlto šlaito laiptai, nuolydžiai ir atskiros apžvalgos aikštelių prieigos nėra vienodai patogios. Su vežimėliu pradėkite nuo aukštesnės Pilies ar Kauno gatvės pusės ir vietoje rinkitės pagrindinius takus.
Pilies gatvės tvarkymo metu įrengtos automobilių stovėjimo vietos, tačiau pačiame parke važiuoti ar statyti automobilio negalima. Parkuokite tik pažymėtose miesto centro vietose, patikrinkite vietos ženklus ir neužstatykite pėsčiųjų prieigų. Reprezentacinė žemėlapio žyma nėra nurodymas važiuoti iki parko vidurio.
Trumpas ratas geriausiai veikia kaip trijų Ukmergės istorijos taškų maršrutas
Pačiam parkui skirkite 30-60 min. Pradėkite nuo lėkštesnių viršutinės dalies takų, apžiūrėkite lauko muzikos objektus ir vaikų zoną, tada pasirinkite vieną ar kelias šlaito apžvalgos aikšteles. Pilies istoriją vietoje geriau skaityti per reljefą ir informacinius ženklus, o ne ieškoti neegzistuojančio bokšto.
Toliau pereikite prie Ukmergės piliakalnio. Trumpas atstumas padeda savo akimis atskirti ankstesnės medinės pilies kalvą nuo vėlesnės mūrinės tvirtovės vietos Pilies parke. Šlaitai ir laiptai abiejose vietose gali pareikalauti daugiau laiko, todėl visam dviejų kalvų ratui skirkite bent 1-1,5 val.
Jei norite archeologinį pasakojimą papildyti eksponatais ir miesto chronologija, užsukite į Ukmergės kraštotyros muziejų, tačiau jo darbo laiką tikrinkite atskirai. Parkas, piliakalnis ir muziejus yra trys savarankiški objektai su skirtinga lankymo logika, o ne vienas bendras bilietinis kompleksas.
