Lietuvos etnografiniai regionai
Žemaitija
Žemaitija - savito charakterio Lietuvos etnografinis regionas šalies šiaurės vakaruose, garsus stipria tarme, kryždirbyste, Žemaičių Kalvarija, ežerais ir Baltijos pajūriu.

Žemaitija
Nuo ko pradėti
Rinkitės vietą, palyginkite lankymo trukmę arba atverkite apylinkių žemėlapį.
Svarbiausios Žemaitijos lankytinos vietos:

Olando kepurė - aukščiausias Lietuvos jūros kranto skardis prie Karklės, Pajūrio regioniniame parke.

Palangos tiltas yra klasikinis kurorto simbolis: 470 m ilgio pėsčiųjų tiltas į Baltijos jūrą, kurio istorija prasidėjo nuo Tiškevičių statytos laivų…

Birutės kalnas Palangoje yra 21 m aukščio pušimis apaugusi kalva Birutės parke, kur susitinka pajūrio kraštovaizdis, kuršių archeologija, alkavietės…

Palangos gintaro muziejus veikia grafų Tiškevičių rūmuose Birutės parko centre ir saugo vieną svarbiausių Lietuvos gintaro rinkinių - nuo inkliuzų iki…

Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, yra vienas ryškiausių Panemunės istorinių taškų: čia stovėjo XIV a. Pieštvės pilis, o nuo kalno…

Medvėgalio piliakalnis yra žemesniojoje Medvėgalio kalvos viršūnėje, Pilies kalne; čia stovėjo 1316 m. minima Medvėgalio pilis, svarbi Žemaitijos…
Visos šio gido vietos
Vietos žemėlapyjeApie šį kraštą
Žemaitija yra savito charakterio Lietuvos etnografinis regionas šalies šiaurės vakaruose - nuo Baltijos pajūrio ir Palangos iki Žemaičių aukštumos su Telšiais, Plunge ir Plateliais. Tai stiprios, kitiems Lietuviams sunkiai suprantamos tarmės, gilios katalikiškos tradicijos, kryždirbystės ir užsispyrusio Žemaitiško būdo kraštas. Keliautojo čia laukia Kryžių kalnas, Žemaitijos nacionalinis parkas, Žemaičių Kalvarijos šventovė, dvarai, akmenų muziejai ir pajūris.
Žemaitija: žemumų, ežerų ir pajūrio kraštas
Žemaitija (lot. Samogitia) - šiaurės vakarų Lietuvos regionas, kurio vardas reiškia žemesnįjį, žemumų kraštą, priešingą aukštaičių aukštumoms. Vis dėlto regiono viduryje kyla Žemaičių aukštuma, o jos papėdėse telkšo Platelių, Lūksto ir kiti ežerai. Vakaruose Žemaitija remiasi į Baltijos jūrą ties Palanga ir Šventąja.
Regionui priklauso Telšių apskritis (Telšiai, Plungė, Mažeikiai, Rietavas), didžioji Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių apskričių dalis bei Raseinių kraštas. Svarbiausi centrai - Telšiai (laikomi Žemaitijos sostine), Šiauliai, Kretinga, Plungė, Mažeikiai, Raseiniai, o istorinė bažnytinė ir kultūrinė širdis - Varniai, kadaise Žemaičių vyskupystės centras.
Žemaičių tarmė ir savitas charakteris
Žemaičiai kalba Žemaičių tarme, kuri labiausiai skiriasi nuo bendrinės Lietuvių kalbos - kitiems Lietuviams ji dažnai sunkiai suprantama. Tarmė skirstoma į dūnininkų, donininkų ir dounininkų patarmes pagal būdingą balsių tarimą. Tarmė šiandien gyva kasdienėje kalboje, žiniasklaidoje, teatre ir net Vikipedijos Žemaitiškame skyriuje.
Žemaitiškas charakteris garsėja užsispyrimu, ištikimybe tradicijoms ir stipria savimone. Šį savitumą palaiko ir tai, kad Žemaitija ilgai turėjo atskirą istorinį statusą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Krašto tapatybę šiandien telkia Žemaičių muziejus Alka Telšiuose, gausūs folkloro kolektyvai ir tarmiškos šventės.
Istorija: nuo Žemaičių seniūnijos iki vyskupystės
Žemaitija ilgiausiai iš visų baltų žemių priešinosi Vokiečių ordinui ir buvo pakrikštyta vėliausiai - tik 1413 m., po Žalgirio mūšio. Viduramžiais ji turėjo plačią autonomiją kaip Žemaičių seniūnija, savo seimelius ir teisę rinkti seniūną; ši savivalda truko iki XVIII a. pabaigos.
1417 m. įsteigta Žemaičių vyskupystė su centru Varniuose tapo svarbiu krašto religinio ir kultūrinio gyvenimo židiniu, vėliau - Lietuvybės atramos tašku, ypač vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais XIX a. Žemaitijos dvarai (Plungės Oginskių, Kretingos, Rietavo, Renavo) buvo svarbūs muzikos, mokslo ir ūkio centrai.
Kryždirbystė, kastinys ir gyvosios tradicijos
Ryškiausias Žemaitijos kultūros ženklas - kryždirbystė: tradicinis kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių statymas bei jų puošyba. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika 2001 m. UNESCO paskelbta žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru, o šios tradicijos kvintesencija - Kryžių kalnas prie Šiaulių ir Žemaičių Kalvarijos kalvarijos.
Žemaičių stalą įprasta sieti su kastiniu (iš grietinės ir sviesto sukamu patiekalu, valgomu su karštomis bulvėmis) ir Žemaitiškais blynais - bulviniais blynais su mėsos įdaru. Stiprios ir religinės tradicijos: kasmet liepą vyksta garsieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai su Kryžiaus kelio kalnais. Daugiau kalendorinių papročių rasite tradicijų skyriuje.
Ką pamatyti: pajūris, ežerai ir šventovės
Piligrimystės ir paveldo kelionėms svarbiausi Kryžių kalnas prie Šiaulių, Žemaičių Kalvarijos bazilika su Kryžiaus keliu ir Telšių katedra. Gamtos mėgėjų laukia Žemaitijos nacionalinis parkas su Platelių ežeru, etnografiniais kaimais ir Šaltojo karo muziejumi buvusioje raketų bazėje, taip pat Salantų regioninis parkas ir unikalus Mosėdžio akmenų muziejus.
Pajūryje Žemaitijai priklauso Palanga su gintaro muziejumi, botanikos parku ir tiltu į jūrą, Kretinga su pranciškonų vienuolynu ir žiemos sodu bei Plungės Oginskių dvaras. Žemiau esančioje lankytinų vietų gijoje surinkti visi regiono objektai - nuo pajūrio iki Žemaičių aukštumos.
Praktiniai patarimai keliautojui
Žemaitiją patogu skaidyti į kelias kryptis: pajūrį (Palanga, Kretinga, Šventoji), Žemaičių aukštumą ir ežerus (Plateliai, Telšiai, Plungė) bei piligriminius centrus (Kryžių kalnas, Žemaičių Kalvarija, Varniai). Vasarą gyviausias pajūris, o liepos pradžioje verta planuoti kelionę pagal Žemaičių Kalvarijos atlaidus.
Atstumai dideli, todėl patogiausia keliauti automobiliu; daug dvarų ir muziejų dirba sezoniškai. Lankant šventoves derėtų gerbti maldininkų ritmą, o saugomose teritorijose laikytis pažymėtų takų. Žemaitiškus pavadinimus ir tarmiškus užrašus verta priimti kaip krašto savitumo dalį.
Žemaitija: dažniausi klausimai
Kur yra Žemaitija?
Žemaitija - Lietuvos etnografinis regionas šalies šiaurės vakaruose, besitęsiantis nuo Baltijos pajūrio ir Palangos iki Žemaičių aukštumos su Telšiais, Plunge ir Šiauliais.
Kodėl Žemaitija taip vadinama?
Vardas reiškia žemesnįjį, žemumų kraštą, priešingą aukštaičių aukštumoms. Lotyniškai regionas vadinamas Samogitia.
Kuo Žemaičių tarmė skiriasi nuo bendrinės kalbos?
Žemaičių tarmė labiausiai nutolusi nuo bendrinės Lietuvių kalbos ir kitiems Lietuviams dažnai sunkiai suprantama. Ji skirstoma į dūnininkų, donininkų ir dounininkų patarmes.
Kas yra kryždirbystė ir kodėl ji svarbi Žemaitijai?
Kryždirbystė - tradicinis kryžių, koplytstulpių ir stogastulpių dirbimas. Lietuvos kryždirbystė 2001 m. paskelbta UNESCO nematerialaus paveldo šedevru, o jos simbolis - Kryžių kalnas prie Šiaulių.
Ką būtina pamatyti Žemaitijoje?
Kryžių kalną, Žemaitijos nacionalinį parką su Platelių ežeru, Žemaičių Kalvarijos baziliką, Telšius, Plungės Oginskių dvarą bei pajūrį Palangoje ir Kretingoje.
Kada vyksta Žemaičių Kalvarijos atlaidai?
Garsieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai su Kryžiaus kelio kalnais tradiciškai vyksta liepos pradžioje ir sutraukia maldininkus iš visos Lietuvos.
Koks tradicinis Žemaičių valgis?
Žemaitija garsi kastiniu - iš grietinės ir sviesto sukamu patiekalu, valgomu su karštomis bulvėmis, taip pat Žemaitiškais blynais su mėsos įdaru.
Ar Palanga priklauso Žemaitijai ar Mažajai Lietuvai?
Palanga priklauso Žemaitijai - tai istorinis Žemaičių pajūris, niekada nebuvęs Prūsijos dalimi, todėl jos nereikia painioti su Mažąja Lietuva.



