Žemaitija

Olandų kepurė yra aukščiausias Lietuvos pajūrio skardis: apie 24 m virš jūros iškilęs moreninis gūbrys, kur bangų ardomas krantas atveria vieną stipriausių Baltijos pakrantės vaizdų.

Palangos tiltas yra klasikinis kurorto simbolis: 470 m ilgio pėsčiųjų tiltas į Baltijos jūrą, kurio istorija prasidėjo nuo Tiškevičių statytos laivų prieplaukos.

Birutės kalnas Palangoje yra 21 m aukščio pušimis apaugusi kalva Birutės parke, kur susitinka pajūrio kraštovaizdis, kuršių archeologija, alkavietės atmintis ir Birutės legenda.

Palangos gintaro muziejus veikia grafų Tiškevičių rūmuose Birutės parko centre ir saugo vieną svarbiausių Lietuvos gintaro rinkinių - nuo inkliuzų iki archeologinių radinių ir Saulės akmens.

Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, yra vienas ryškiausių Panemunės istorinių taškų: čia stovėjo XIV a. Pieštvės pilis, o nuo kalno atsiveria Nemuno ir Dubysos santakos kraštovaizdis.

Medvėgalio piliakalnis yra žemesniojoje Medvėgalio kalvos viršūnėje, Pilies kalne; čia stovėjo 1316 m. minima Medvėgalio pilis, svarbi Žemaitijos gynybinei sistemai.

Šatrijos kalnas yra vienas ryškiausių Žemaitijos piliakalnių ir panoraminių taškų, garsus archeologiniais radiniais, senojo tikėjimo tradicijomis ir raganų padavimais.

Sprūdės kalnas yra aukštas Žemaitijos piliakalnis su plačia Varnių duburio panorama, iš kurios matomi Biržulio ir Lūksto ežerai, Varniai, Luokė ir kiti regiono piliakalniai.

Apuolės piliakalnis yra viena ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos vietų: kuršių Apulia siejama su Rimberto aprašytu švedų karaliaus Olafo žygiu apie 853-854 m.

Raudonės pilis ant stataus Nemuno dešiniojo šlaito yra viena ryškiausių Panemunės kelio rezidencinių pilių, išsiskirianti raudonų plytų bokštais ir parku.

Panemunės pilis yra viena geriausiai išlikusių Lietuvos renesansinių rezidencinių pilių, įsikūrusi prie Nemuno kelio su parku, tvenkiniais ir muziejine veikla.

Plungės Oginskių dvaras yra vienas stipriausių Žemaitijos dvarų ansamblių: neorenesansiniai rūmai, dvi oficinos, neogotikinis žirgynas, laikrodinė-oranžerija, 58,3 ha parkas ir Mykolo Oginskio kultūrinė istorija.

Barstyčių, arba Puokės, akmuo yra didžiausias Lietuvos riedulys: apie 680 tonų masės ledynmečio atneštas granitas Puokės kaime, Skuodo rajone.

Platelių ežeras yra didžiausias Žemaitijos ežeras, Žemaitijos nacionalinio parko centras su salomis, Pilies salos istorija, apžvalgos aikštele, takais ir vandens poilsio maršrutais.

Kryžių kalnas prie Šiaulių yra viena stipriausių Lietuvos piligrimystės ir atminties vietų: ant Jurgaičių piliakalnio stovi šimtai tūkstančių kryžių, o jo istorijoje susilieja tikėjimas, pasipriešinimas ir kryždirbystės tradicija.

Šiluvos šventovė yra vienas svarbiausių Lietuvos piligrimystės centrų: čia susitinka 1608 m. Marijos apsireiškimo tradicija, vėlyvojo baroko bazilika, balta Apsireiškimo koplyčia ir gyva Šilinių atlaidų tradicija.

Žemaičių Kalvarijos bazilika yra vienas svarbiausių Žemaitijos piligrimystės centrų: čia susilieja XVII a. dominikonų tradicija, stebuklingu laikomas Dievo Motinos paveikslas ir 19 koplyčių Kalvarijos kalnai.

Orvidų sodyba Gargždelėje yra viena neįprasčiausių Lietuvos muziejinių erdvių: Viliaus Orvido ir Orvidų šeimos sukurtoje aplinkoje susipina akmenys, medžio kryžiai, religiniai ženklai, sovietmečio nonkonformizmas ir žemaitiškas šiurkštus kūrybiškumas.

Šaltojo karo muziejus Plokštinėje veikia buvusioje slaptoje sovietinėje požeminėje balistinių raketų bazėje prie Platelių - tai vienas stipriausių XX a. karinės istorijos objektų Lietuvoje.

Dionizo Poškos Baubliai Bijotuose yra mažas, bet nacionaliniu mastu svarbus objektas: iš tuščiavidurių ąžuolų kamienų sukurta senienų erdvė laikoma vienu ankstyviausių Lietuvos muziejų ir svarbiu lietuvių literatūros istorijos ženklu.

Mosėdžio akmenų muziejus, oficialiai Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, yra unikali geologijos ir kraštovaizdžio vieta, kur gydytojo Vaclovo Into surinkti rieduliai pavertė miestelį akmenų parku.

Memel Nord Kukuliškiuose prie Girulių yra vieninteliai tokio tipo Lietuvoje išlikę 1939 m. nacių pakrantės gynybos įtvirtinimai: betono bunkeriai dviejuose artilerijos blokuose su keturiomis 150 mm patrankomis, vėliau pritaikyti priešlėktuvinei gynybai, o XXI a. paversti karinio paveldo muziejumi.

Drevernos mažųjų laivų uostas (įsteigtas 2009 m.) ir 15 m apžvalgos bokštas yra vienas geriausių trumpų Pamario sustojimų: čia matosi Kuršių marios, tolimos Nerijos kopos, uosto gyvenimas ir XIII a. siekiančios žvejų gyvenvietės prie Karaliaus Vilhelmo kanalo sluoksnis.

J. Gižo etnografinė sodyba Drevernoje (Žvejų g. 13) - vienintelė Lietuvoje išlikusi laivadirbio sodyba, kurioje 2010 m. įrengta keturių dalių interaktyvi ekspozicija „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ pasakoja apie garsiausią pamario laivadirbį Joną Gižą (1867-1940) ir Kuršių marių laivų statybą.

Ablingos memorialas ant Žvaginių piliakalnio vakarinio šlaito - 1972 m. iškilęs 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems 42 Ablingos, Žvaginių ir aplinkinių vietovių žmonėms atminti; tai pirmasis Lietuvoje kolektyviai sukurtas monumentaliosios liaudies skulptūros paminklas.

Antano Mončio meno muziejus (namai-muziejus) Palangoje nuo 1999 m. saugo daugiau kaip 200 iš Darbėnų krašto kilusio ir Paryžiuje kūrusio modernisto Antano Mončio (1921-1993) darbų - skulptūrų, kaukių, švilpių, piešinių, koliažų - kuriuos, paties autoriaus valia, kai kuriuos galima net liesti.

Palangos kurhauzas - seniausias kurorto pastatas, grafo Juozapo Tiškevičiaus 1875-1877 m. statyta mūrinė dalis su 1878 m. atidarytu restoranu „Casino“ ir XX a. pradžioje pristatyta medine dalimi; po 2002 m. gaisro atkurtas kurorto kultūros centras.

Palangos kurorto muziejus veikia apie 1898 m. statytoje grafų Tiškevičių viloje „Anapilis“ (KVR kodas 1290); 2013 m. įkurta institucija saugo archeologijos, dailės, fotografijos, istorijos ir rankraščių rinkinius bei pasakoja, kaip Palanga tapo kurortu.

Kretingos dvaras ir Žiemos sodas yra vienas patogiausių Žemaitijos dvaro maršrutų: grafų Tiškevičių rūmai su 16 m aukščio oranžerija, 693 kv. m žiemos sodu (170 augalų rūšių), muziejaus ekspozicijos, fachverkinis vandens malūnas ir parkas vienoje vietoje.

Kartenos piliakalnis - virš Minijos slėnio kylantis kuršių laikų piliakalnis su 48 x 40 m aikštele, dviem pylimais ir grioviais; siejamas su Ceklio žeme, 1253 m. minima Kartenos pilimi, o vieta dar vadinama Pilimi, Pilale, Švedų ar Lūžties kalnu.

Japoniškas sodas Mažučių kaime Kretingos rajone - oficialiai pristatomas kaip didžiausias Europoje (apie 16 ha) japoniškos tradicijos kraštovaizdžio sodas, pradėtas kurti 2007 m. spalio 10 d. kartu su japonų meistru Hajime Watanabe.

Šauklių riedulynas Salantų regioniniame parke - vienas didžiausių Lietuvos riedulynų (apie 79 ha, per 300 000 m³ ledyno atneštų akmenų) su didžiausiu šalies kadagynu; 2,2 km pažintinis takas (850 m pakeltas metalinis ir 1,2 km gruntinis) veda per tundrą primenantį kraštovaizdį.

Skuodo muziejus istorinėje miesto dvarvietėje yra Skuodo krašto istorijos vartai: 1991 m. įsteigta įstaiga su daugiau kaip 20 000 eksponatų, kurioje saugomi Apuolės, Klaišių ir Klauseikių kuršių radiniai, etnografija ir tautodailė.

Žemaičių muziejus „Alka“ Telšiuose, 1932 m. įkurtas Prano Genio ir draugijos „Alka“, yra vienas svarbiausių Žemaitijos muziejų: per 155 000 eksponatų, 1938 m. rūmai, dvarų archyvai ir 8,5 ha Žemaičių kaimo ekspozicija su žemaitukų arkliais.

Telšių ješiva - 1875 m. įkurta žydų aukštoji religinė mokykla, tapusi vienu reikšmingiausių Rytų Europos Talmudo studijų centrų; nuo 1884 m. jai vadovavęs rabinas Eliezeris Gordonas pirmasis Lietuvoje įvedė modernius mokymo metodus.

Siberijos apžvalgos bokštas - 15 m aukščio regykla ant Cidabro (Būgno) kalno (165,7 m) Žemaitijos nacionaliniame parke, atverianti Platelių ir Beržoro ežerų, vertingos Siberijos pelkės, Beržoro kaimo ir Liepijų miško panoramą.

Paplatelės pažintinis takas - apie 2,3 km miško maršrutas rytinėje Platelių ežero pusėje, Žemaitijos nacionaliniame parke (įsteigtas 1991, 21 754 ha), vedantis per maždaug 13 tūkst. metų senumo ledyninį kalvotą reljefą, pro Sultekio tvenkinį ir medines skulptūras.

Gardų ozo pažintinis takas netoli Žemaičių Kalvarijos (senasis vardas - Gardai) veda didžiausiu ir raiškiausiu Žemaitijos ozu: prieš 12-13 tūkst. metų ledyno tirpsmo vandenų suformuotu apie 3,5 km ilgio ir 10-15 m aukščio kalvagūbriu su keiminiu kraštovaizdžiu.

Renavo dvaras Mažeikių rajone yra vėlyvojo klasicizmo Rönne (Rionė) baronų rezidencija prie Varduvos: 1830-1833 m. mūriniai rūmai, autentiškas XIX a. interjeras, didelis angliško stiliaus parkas su gamtos paminklais ir muziejinė dvaro kultūros ekspozicija.

Viekšnių vaistinės muziejus - vienintelis kaimiško tipo vaistinės muziejus Lietuvoje: autentiška 1860 m. įkurta vaistinė XVIII a. name, su receptų kambariu „Oficina“, vaistininko šeimos butu, ranka rašyta vaistinės istorija ir atkurtu vaistažolių sodu.

Mažeikių muziejus, įkurtas 1928 m. mokytojo Stasio Ličkūno iniciatyva, valdo keturis filialus ir saugo daugiau kaip 79 000 eksponatų: Mažeikių krašto archeologiją, etnografiją, tautodailę, meną ir naftos pramonės istorijos sluoksnį.

Tauragės pilis yra ne viduramžių tvirtovė, o 1840-aisiais statyta caro muitinė ir kalėjimas, 1881-1886 m. perstatyti į istorizmo „Kalėjimo pilį“ su keturiais bokštais; šiandien čia veikia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (nuo 1990 m.).

Pagramančio atodanga - 29-31 m aukščio ir 203 m ilgio erozinis Akmenos skardis Pagramančio regioniniame parke, nuo 2016 m. geologinio gamtos paveldo objektas, kuriame atsidengia kelių ledynmečių moreninės nuogulos.

Jurbarko dvaras šiandien lankomas per dvi vėlyvojo klasicizmo oficinas (19 a. vidurys), kumetyną, buvusią cerkvę ir mišraus plano parką: reprezentaciniai rūmai sunaikinti Pirmojo pasaulinio karo metais, todėl vieta pasakoja ir apie praradimą.

Varnių katedra, oficialiai Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia, yra buvusi Žemaičių vyskupijos katedra: barokinis dvibokštis pastatas iškilo 1680-1691 m., jo kriptoje palaidoti 13 vyskupų, o 1417-1864 m. Varniai (Medininkai) buvo visos vyskupijos centras.

Žemaičių vyskupystės muziejus veikia 1770 m. statytuose Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose Varniuose; jis yra Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys ir pristato Žemaitijos vyskupijos istoriją, XV-XVI a. siekiantį sakralinį paveldą bei didžiausius skambančius Lietuvos varpus.

Džiuginėnų dvaras prie Telšių yra medinė Žemaitijos dvaro sodyba, kurioje 1864-1866 m. tarnavo ir savo būsimą vyrą sutiko rašytoja Žemaitė; KVR ir AUTC saugomas kompleksas jungia rūmus, svirną, arklidę, ledainę, parką ir greta esantį Džiuginėnų piliakalnį.

Biržuvėnų dvaro sodyba Telšių rajone yra viena vertingiausių medinių Žemaitijos dvarų: nuo 1253 m. minimo vardo ir Gorskių (nuo 1670 m.) iki vandens malūno ant Virvytės, 1907 m. parko, 1909 m. kartono fabriko, 2004 m. gaisro, 2005 m. porceliano radinio ir 2011 m. atkurtų rūmų.

Platelių dvaro parkas Žemaitijos nacionaliniame parke yra XIX a. pradėtas formuoti 6,2 ha mišraus peizažinio plano parkas su vingiuotomis alėjomis, dviem tvenkiniais ir trimis gamtos paminklais: Platelių liepa, Platelių vinkšna bei storiausiu Lietuvos uosiu - Raganos uosiu.

Kurtuvėnų dvaro sodyba yra viena seniausių Žemaitijos dvarviečių, minima nuo XV a. Šiandien svarbiausi ne rūmai, sudegę 1919 m., o XVIII a. barokinis medinis svirnas, parkas, žuvininkystės tvenkiniai, žirgynas ir Kurtuvėnų regioninio parko kraštovaizdis.

Šiaulių fotografijos muziejus, įkurtas 1973 m. fotografo Antano Dilio iniciatyva, yra vienintelis specializuotas fotografijos meno ir technikos muziejus Lietuvoje. Jis jungia beveik 150 tūkst. eksponatų ir vertybių rinkinį, parodas, edukacijas, Vito Luckaus fotografijos centrą ir miesto centro terasą.

Venclauskių namai-muziejus Šiauliuose yra prabangus tarpukario miesto namas ir Venclauskių šeimos pilietinės atminties vieta. Karolio Reisono projektuotą pastatą saugo pirmojo Šiaulių burmistro Kazimiero Venclauskio, daugiau kaip 100 globotų vaikų, autentiškų interjerų ir Našlaičių sodo istorijos sluoksniai.

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedra yra miesto centro dominantė ir vienas ryškiausių Lietuvos renesansinio manierizmo sakralinių pastatų: apie 70 m aukščio bokštas, XVII a. pradžios statyba, 1634 m. konsekravimas ir 1997 m. suteiktas katedros statusas, įsteigus Šiaulių vyskupiją.

Smalininkų vandens matavimo stotis prie Nemuno yra seniausia tokio tipo stotis Lietuvoje (veikia nuo 1811 m.) ir dalis istorinio Mažosios Lietuvos uosto komplekso, garsėjusio nepertraukiamais, Europoje vertintais vandens lygio stebėjimais.

Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas Karšuvos girioje yra viena griežčiausiai saugomų Lietuvos teritorijų: 1991 m. įsteigtas rezervatas saugo natūralų Viešvilės baseiną su aukštapelkėmis, sengire ir retomis rūšimis, o nuo 1993 m. yra tarptautinės svarbos Ramsaro šlapynė.

Agluonėnų etnografinė sodyba yra vienas gražiausių išlikusių Mažosios Lietuvos lietuvininkų sodybų pavyzdžių: autentiškas XIX a. pabaigos kiemas su gyvenamuoju namu, klojimu ir ūkiniais pastatais, kuriame veikia muziejus ir tęsiama klojimo teatro tradicija.

Priekulės Ievos Simonaitytės memorialinis muziejus pasakoja apie žymiausią Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoją lietuvių prozoje. Rašytojos vasarnamyje išlaikyta autentiška aplinka, asmeninė biblioteka ir visų jos knygų pirmieji leidimai.

Karaliaus Vilhelmo kanalas yra 1863-1873 m. iškastas 24 km vandens kelias, jungęs Miniją su Klaipėda ir leidęs laivams bei sieliams aplenkti audringas Kuršių marias. Jo Lankupių šliuzas – vienintelis inžineriniu paminklu paskelbtas šliuzas Lietuvoje.

Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčia yra viena seniausių medinių bažnyčių Žemaitijoje: 1784 m. dvarininkų Volmerių pastatyta liaudies architektūros šventovė su baroko bruožais, garsėjanti senais atlaidais ir vyskupų pašventintais altoriais.

Svencelė yra Kuršių marių pakrantės kaimas tarp Drevernos ir Kintų, šiandien žinomas kaip viena ryškiausių Lietuvos jėgos aitvarų ir vandens sporto vietų; jos kraštovaizdį formuoja seklios marios, vėjai, kanalais planuojama gyvenvietė ir greta saugomos pelkės bei pievos.

Menčių klinčių karjeras Akmenės rajone yra viena įspūdingiausių Lietuvos industrinės geologijos vietų: čia matyti viršutinio permo klinčių atodangos, dirbtiniai vandens telkiniai ir milžiniška kasybos technika, tačiau savarankiškas lankymas oficialiai draudžiamas.

Kamanų rezervato apžvalgos bokštas leidžia pažvelgti į vieną griežčiausiai saugomų Šiaurės Lietuvos pelkių kraštovaizdžių, tačiau Kamanų gamtinis rezervatas lankomas tik laikantis direkcijos nustatytos tvarkos ir iš anksto suderinus apsilankymą.

Akmenos ir Jūros santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke leidžia iš kelių lygių pažvelgti į dviejų Žemaitijos upių susitikimą, slėnius ir vieną iš geriausiai pritaikytų parko regyklų.

Žaliūkių malūnininko sodyba-muziejus Šiauliuose saugo apie 1875-1880 m. pastatytą olandiško tipo vėjo malūną - valstybės saugomą kultūros paveldo objektą - atkurtą malūnininko trobą, etnografinę ekspoziciją ir gyvas duonos kepimo bei kalendorinių švenčių edukacijas.

Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis yra vienas svarbiausių Lietuvos sakralinių kompleksų ir piligrimystės „Naujoji Jeruzalė“: bažnyčia, vienuolynas, Šventųjų laiptų koplyčia ir Kryžiaus kelio stočių galerijos sujungia XVII-XVIII a. architektūrą ir maldingumo tradiciją.

Lyduvėnų geležinkelio tiltas per Dubysą yra aukščiausias ir ilgiausias Lietuvos tiltas: 599 m ilgio, apie 42 m aukščio devynių tarpatramių geležinkelio konstrukcija, kurios istorija prasideda Pirmojo pasaulinio karo metais.

Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose yra 1908 m. pastatyta moderno stiliaus pramonininko šeimos rezidencija, šiandien veikianti kaip Aušros muziejaus padalinys su autentiškais interjerais, Frenkelių ir odos fabriko istorija, parku, fontanu ir rožynu.

Akmenės karjerų apžvalgos aikštelė prie Sablauskių ir Menčių apylinkių leidžia saugiai pažvelgti į klinčių karjerų kraštovaizdį, kuriame geologija, pramonė, tvenkiniai ir Akmenės krašto istorija susijungia į neįprastą kelionės stotelę.

Dubysos slėnis Dubysos regioniniame parke saugo vieną raiškiausių Lietuvos erozinių upių kraštovaizdžių: raguvų išraižytus šlaitus, Maironio atminties vietas, Lyduvėnų tiltą ir lėtus maršrutus palei upę.

Plateliai yra Žemaitijos nacionalinio parko centras prie didžiausio Žemaitijos ežero: spindulinio plano miestelis su medine Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1654-1744), dvaro sodyba, storiausiu Lietuvoje Raganos uosiu, 1792 m. Magdeburgo teise ir garsia Užgavėnių kaukių tradicija.

Beržoro ežeras yra nedidelis, bet labai svarbus Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio taškas prie senojo Beržoro kaimo: čia susijungia 52 ha ežeras su sala, Beržuojos tėkmė, 1746 m. medinė bažnyčia ir XVIII a. Kalvarijų koplyčių kelias.

Minijos senslėnis yra saugomas Klaipėdos rajono kraštovaizdis, kuriame 202 km ilgio Minijos upė, jos statūs šlaitai, raguvos ir erozinės formos parodo, kaip vakarų Lietuvos upė per tūkstantmečius išgraužė platų, iki 1 km pločio senslėnį Pajūrio žemumoje.

Bilionių piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu, yra masyvi Žemaitijos kalva su ovalia aikštele, terasiniais šlaitais ir papėdės gyvenvietės pėdsakais; kartu su 388 ha Bilionių kraštovaizdžio draustiniu jis yra ryški regiono reljefo dominantė.

Girnikų kalnas, dar vadinamas Girnikų šventkalniu, yra aukščiausia Šiaulių rajono vieta (183,4 m) Kurtuvėnų regioniniame parke: nuo jo matyti Šatrija ir, sakoma, 14 bažnyčių bokštų, o viršūnėje susitinka padavimai apie milžinus, 1905 m. spaudos atgavimo kryžius, Pirmojo pasaulinio karo kapinės ir Baltų vienybės ugnies tradicija.

Kalnujų (Palendrių) piliakalnis Raseinių rajone yra I tūkstantmečiu datuojamas dviejų pylimų gynybinis objektas, kurį reikia lankyti ir kaip kraštovaizdį, ir kaip jautrią atminties vietą: jo papėdėje 1941 m. nužudyta beveik 1700 Kalnujų krašto žydų, todėl istorinis kontekstas čia reikalauja pagarbaus tono.

Veliuonos piliakalniai prie Nemuno yra vienas svarbiausių Panemunių istorinių kraštovaizdžių: Gedimino kapas, Ramybės kalnas ir Pilaitės sieja Junigedos bei Veliuonos pilies tradiciją, 1291-1411 m. kovas su Vokiečių ordinu, Gedimino mirties padavimą ir Nemuno gynybinės linijos atmintį.

Plokštinės raketų bazė - viena pirmųjų SSRS požeminių balistinių raketų bazių, 1960-1962 m. pastatyta Žemaitijos nacionalinio parko miške: keturios R-12 Dvina raketų šachtos su termobranduolinėmis galvutėmis, nutaikytomis į Vakarų Europą; šiandien ją galima pamatyti per Šaltojo karo muziejų.

Varnių regioninis parkas saugo Žemaičių aukštumos ežeruotą ir piliakalniais nusėtą kraštovaizdį: Lūkstą, Biržulį, Paršežerį, Medvėgalį, Sprūdę, Šatriją ir pelkynus.

Lūksto ežeras prie Varnių yra didelis Žemaitijos ir Varnių regioninio parko ežeras, siejamas su gintaru, Debesno pelke, senosiomis gyvenvietėmis ir Sietuvos kūlgrinda.

Paršežerio pažintinis takas - 15 km Varnių regioninio parko maršrutas per ežero pakrantes, Ežero pelkes, Paršpilio piliakalnį, Sietuvos kūlgrindą ir juodalksnynus.

Panemunės pilių maršrutas jungia 10162 ha Panemunių regioninio parko Nemuno žemupio slėnio pilis, dvarus, parkus ir piliakalnius - nuo 17 a. Panemunės ir 16 a. Raudonės iki Belvederio, Veliuonos bei Seredžiaus.

Raudonės pilies parkas - 25 ha mišraus planavimo parkas, įveistas 16-18 a. apie raudonų plytų pilį Nemuno šlaite; jungia tvenkinius, alėjas, malūną, saugomus medžius, pažintinį taką ir 33,5 m bokšto panoramą.

Belvederio dvaras ant aukšto Nemuno kranto netoli Seredžiaus - apie 1830 m. Kleto Burbos statyti neorenesansiniai toskaniškosios vilos tipo rūmai su apžvalgos bokšteliu, 7 ha parku, svirnu, koplyčia-mauzoliejumi ir 372 pakopų laiptais nuo upės.

Žemaičių alkas Šventojoje yra vienintelė Lietuvoje atkurta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija: 1998 m. ant pajūrio kopos pastatyti 12 ąžuolinių stulpų, atkartojantys Palangos Birutės kalno 14-15 a. dangaus stebyklos sistemą.

Molavėnų piliakalniai yra dviejų piliakalnių kraštovaizdis prie Šešuvies Raseinių rajone, datuojamas nuo I tūkst. pr. Kr. iki II tūkst. po Kr. pabaigos. Šaltiniuose jie aprašomi kaip piliakalniai, o ne atskirai patvirtinti alkakalniai.

Šaltinis Laumės pėda yra nedidelis, bet įtaigus Žemaitijos gamtos objektas prie Biržuvėnų: kalvos šlaito papėdėje trykštančios versmelės, pėdą primenanti šaltiniuota dauba ir Virvytės slėnis jungia gamtą su sakmišku vardu.

Mingėlos ąžuolas yra saugomas botaninis gamtos paminklas Plungės rajone, VLE įvardytas tarp šešių rajono botaninių gamtos paminklų. Šį medį svarbu skirti nuo Mingės kaimo Nemuno deltoje.

Imbarės piliakalnis, dar vadinamas Pilale, yra vienas svarbiausių kuršių piliakalnių Salantų krašte: nuo ankstyvų įtvirtinimų iki X-XIII a. pilies ir 1253 m. rašytinio Imbarės paminėjimo.

Mikytų alkakalnis Žemaitijos nacionaliniame parke yra senovės šventvietės kraštovaizdis: miško kalva, aukojimų šulinio vieta, mitologinis akmuo su pėdos ženklu ir trumpas pažintinis takas Mikytų kraštovaizdžio draustinyje.

Šilalės kūlis yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių Skuodo rajone: rapakivi granito akmuo prie Šakalės upelio, kurio mastelis, pavadinimas ir aplinkos akmenų tradicija jungia geologiją su Žemaitijos kultūriniu kraštovaizdžiu.

Svilės šaltiniai, dar vadinami Spaudžių verdene, yra viena įspūdingiausių Lietuvos šaltinių grupių: drėgnoje pievoje burbuliuoja daugiau kaip 100 šaltinių akių, iš kurių vanduo suteka į šaltą Svilės upelį.

Kelmės dvaras yra vienas svarbiausių Žemaitijos dvarų paveldo objektų: Gruževskių valdytas nuo 1591 iki 1940 m., su mūriniais rūmais, vartų pastatu, parku ir Kelmės krašto muziejaus ekspozicijomis.

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus veikia buvusios Rietavo dvaro muzikos mokyklos pastate ir pasakoja apie Oginskių valdymą, dvaro kultūrą, muziką, technikos naujoves ir 1892 m. čia pastatytą pirmąją Lietuvos elektrinę.

Olando kepurė - aukščiausias Lietuvos jūros kranto skardis prie Karklės, Pajūrio regioniniame parke. Tai erozinis ledynmečio moreninių nuogulų klifas, kurį nuolat ardo banga, o nuo viršaus atsiveria plati Baltijos jūros panorama; kitur tokio aukšto uolėto kranto Lietuvos pajūryje nėra.

Kražiai prie Kražantės - vienas svarbiausių istorinių Žemaitijos miestelių: čia 17-19 a. veikė garsi jėzuitų kolegija, 1893 m. įvyko Kražių skerdynės, o šiandien išliko sakralinis paveldas, kolegijos pastatas su muziejumi ir Medžiokalnio gamtos draustinis.

„Žemaitis“ - 1934 m. atidengtas Raseinių Nepriklausomybės paminklas, kurį sukūrė skulptorius Vincas Grybas. Stovinčio žemaičio figūra tapo miesto simboliu ir tautinės atminties vieta, o aplink ją iki šiol vyksta valstybės minėjimai.

Plinkšių dvaras prie Plinkšių ežero, Mažeikių rajone - vienas vertingesnių istorizmo stiliaus dvarų Žemaitijoje. 19 amžiaus pabaigoje grafų Pliaterių pastatyti rūmai ir senas parkas išliko, tačiau rūmų restauracija nebaigta, o sodybos lankymas tyrimų metu buvo ribotas.

Simono Daukanto gimtinė Kalvių kaime, Skuodo rajone - vieta, kur 1793 m. gimė Simonas Daukantas, pirmasis Lietuvos istoriją parašęs lietuvių kalba. Iš sodybos išliko restauruota klėtelė su memorialiniu muziejumi, o kieme stovi paminklinis akmuo ir stogastulpiai.

Lopaičių piliakalnis prie Tverų yra ne tik archeologijos paminklas, bet ir vienas legendomis apipintų Žemaitijos etnomitologinių kompleksų. Greta piliakalnio teka Devynių versmių šaltinis, miške išsibarstę mitologiniais laikomi akmenys, o aplink juos vingiuoja pažintinis takas su lieptu.

Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - aukšta dvibokštė neogotikinė šventovė, 1906-1911 m. pastatyta pagal architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą. Jos bokštai yra žymiausias Salantų ir Salantų regioninio parko akcentas, matomas iš toli per visą slėnį.

Viekšnių vandens malūnas - 1897 m. ant Ventos pastatytas raudonų plytų technikos paveldo objektas Mažeikių rajone. Kažkada jis maldavo grūdus, karšė vilną ir net tiekė Viekšniams elektrą; malūnas išliko beveik nepakitęs ir laukia restauracijos. Jį svarbu skirti nuo Viekšnių vaistinės muziejaus.

Reiskių tyras - didžiausias Žemaitijos pelkynas, tipiška Vakarų Lietuvos aukštapelkė su pelkės ežerėliais, salomis ir gausia paukščių fauna. Tai saugomas Natura 2000 draustinis prie Kulių; svarbu žinoti, kad čia nėra įrengto pažintinio tako ar apžvalgos bokšto, o vietą galima pažinti tik su vadovu.

Šarnelėje, Žemaitijos nacionaliniame parke, ant poeto pamiltos kalvos yra Vytauto Mačernio kapas, pažymėtas dideliu Sedos akmens paminklu. Nuo jo veda pažintinis takas, kurio aplinkoje stovi akmenys su iškaltomis Vizijų ciklo eilutėmis - vadinamosios Akmens vizijos. Tai svarbi lietuvių literatūros atminties vieta.

Užgavėnių kaukių ekspozicija Platelių dvaro arklidėse - pirmoji Užgavėnių muziejinė ekspozicija Lietuvoje. Joje saugoma daugiau nei 300 Žemaitijos kaukių, vadinamų lėčynomis, ir pasakojama apie gyvą Užgavėnių tradiciją su Lašininiu, Kanapiniu ir Morė. Ekspozicija veikia Žemaitijos nacionaliniame parke.

Babrungėnų vandens malūnas ant Babrungo upės yra vienintelis vandens malūnas Žemaitijos nacionaliniame parke. Akmens mūro pastatą su fachverko antru aukštu iki 1816 m. pastatė Platelius valdę grafai Šuazeliai. Malūnas malė iki 1977 m., o 1989 m. jį atgaivino dailininkas Leonardas Černiauskas, įkūręs čia meno galeriją.

Adakavo dvaras prie Skaudvilės, Tauragės rajone, yra XVIII-XIX a. dvaro ir bažnyčios ansamblis, kurio rūmus juosia aštuonių tarpusavyje sujungtų tvenkinių grandinė ir peizažinis parkas. Greta stovi medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, o apylinkės romėniškojo laikotarpio pilkapiai siejami su rašytojo Dionizo Poškos veikla.

Gargždų dvaro parkas prie Minijos upės - tai išlikęs buvusio baronų Rönne dvaro angliško stiliaus parkas, šiandien tapęs centriniu Gargždų miesto parku. Nors dvaro rūmų nebeliko, parkas su senomis alėjomis, daugiau nei 200 metų ąžuolais ir atkurtu Baronų Renių skveru tebėra viena gražiausių Žemaitijos dvaro parkų vietų.

Lenkimų Šv. Onos bažnyčia šiaurės vakarų Žemaitijoje, Skuodo rajone, yra mūrinė liaudies architektūros šventovė su varpine ir akmenų mūro šventoriaus tvora - valstybės saugomas statinių kompleksas. Bažnyčia svarbi ir tuo, kad su ja susijusi istoriko Simono Daukanto biografija: čia jis pakrikštytas, o šventoriuje palaidota jo motina.

Bubių piliakalnis stūkso ant Dubysos kranto, prie Bubių tvenkinio, į pietvakarius nuo Šiaulių. Tai XIII-XIV a. žemaičių pilis, kurią dalis tyrėjų sieja su Vokiečių ordino kronikose minima Dubysos pilimi (Dobicenu). Statūs šlaitai ir įtvirtinimai liudija svarbų gynybinį vaidmenį Šiaulių žemėje.

Pavandenės dvaras Varnių regioniniame parke - raudonų plytų dvaro liekanos prie Gludo ežero ir vienišų Žemaitijos kalvų. Apie 1890 m. Sakeliai dvarą pertvarkė į rūmus, čia 1901-1903 m. mokytojavo rašytoja Šatrijos Ragana, o ant gretimos Sklepkalnio kalvos stūkso atstatytas Sakelių mauzoliejus-kolumbariumas su apžvalgos aikštele.

Gegrėnų piliakalniai prie Žemaičių Kalvarijos - vienas svarbiausių Žemaitijos nacionalinio parko archeologijos kompleksų. Du piliakalniai abipus upelio, du kapinynai, senovės gyvenvietė ir spėjami pilkapiai liudija čia stovėjus kuršių Ceklio žemės pilį Gegrę, 1253 m. minimą rašytiniuose šaltiniuose. Aplink piliakalnius nutiestas 1,6 km pažintinis takas.

Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia - didžiausia medinė bažnyčia Lietuvoje, 1897 m. iškilusi senojoje žemaičių sostinėje Tveruose. Ją garsina vieninteliai šalyje žemaitiško baroko šventoriaus vartai, atskira varpinė ir senas, gerbiamas Dievo Motinos paveikslas, prie kurio nuo seno keliauja maldininkai.

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia - viena didžiausių ir puošniausių XVIII a. medinių bažnyčių Žemaitijoje ir viena vertingiausių Lietuvoje. 1768-1770 m. perstatyta lotyniško kryžiaus plano halinė šventovė turi transeptą, dviaukštes zakristijas, kolonų galerijas ir penkis medinius barokinius altorius.

Tytuvėnų regioninio parko apžvalgos bokštai ir Giliaus ežero pažintinis takas leidžia pažvelgti į ežeryno ir miškų kraštovaizdį iš aukštai ir iš arti. Parke stovi du bokštai - 15 m Tytuvėnų ant Kokmaniškės kalvos ir 21 m Šiaulės, o aplink Giliaus ežerą vingiuoja kelių kilometrų takas su mediniais lieptais ir regyklomis.

Jurakalnio geologinis pažintinis takas ir apžvalgos bokštas Papilėje veda prie Jurakalnio atodangos - laikomos vienintele tyrinėjimams tinkama juros periodo atodanga Lietuvoje. Maždaug 4 km takas nuo Simono Daukanto muziejaus per Ventą atskleidžia apie 130-150 mln. metų senumo molio sluoksnius su amonitais, o nuo 15 m bokšto atsiveria Ventos slėnis.

Smalininkų senovinės technikos muziejus prie Nemuno, Jurbarko rajone, saugo daugiau kaip 7000 eksponatų - nuo senovinių traktorių, variklių ir lokomobilių iki radijo, kino ir buities technikos. Muziejų 2004 m. įkūrė Justinas Stonys; čia galima pamatyti 34 senovines gamybos technologijas ir 19 amatų.

Šiaulių „Aušros“ muziejus, įkurtas 1923 m. ir pavadintas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ vardu, yra vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos muziejų; jo pagrindinė istorijos ekspozicija veikia Aušros alėjos rūmuose, o aplink susitelkę net keli garsūs padaliniai.

Saulės laikrodžio aikštė - svarbiausias Šiaulių simbolis, sukurtas 1986 m. miesto 750-mečiui; jos centre stūkso aukšta kolona su paauksuota skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Šaulio“ figūra, veikiančia kaip saulės laikrodžio rodyklė ir įprasminančia Šiaulius kaip Saulės miestą.

Kretingos pranciškonų vienuolynas su Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia - vienas seniausių Žemaitijos sakralinių ansamblių, įkurtas didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus XVII a. pradžioje; jo bažnyčia laikoma seniausia išlikusia Žemaitijos bažnyčia.

Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra stovi ant Insulos kalvos virš Masčio ežero; tai buvusi bernardinų bažnyčia, baigta 1791 m., o nuo 1926 m. - Telšių vyskupijos katedra, sauganti pirmojo vyskupo, Nepriklausomybės Akto signataro Justino Staugaičio atminimą.

Šiaulių dviračių muziejus - vienintelis Lietuvoje dviračiui skirtas muziejus, pasakojantis ir dviračio raidos, ir Šiaulių kaip šalies dviračių gamybos centro istoriją; jis veikia kaip Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys ir garsėja interaktyviomis ekspozicijomis.

Senovinių motociklų muziejus Rapalių kaime prie Telšių - privati Albino Monstavičiaus kolekcija „Auksinio elnio“ sodyboje, kurioje surinkti tik iki 1945 m. pagaminti ir veikiantys motociklai; ji vadinama didžiausiu tokio pobūdžio muziejumi Baltijos šalyse.

Senosios Įpilties piliakalnis prie Darbėnų - vienas įspūdingiausių kuršių piliakalnių Žemaitijoje; galingais pylimais apjuosta jo aikštelė saugojo Duvzarės žemės pilį, pirmąkart paminėtą 1253 m., o XIII a. ją sudegino Livonijos ordinas.

Salantų regioninis parkas saugo vaizdingus Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei karstinį Žemaitijos kraštovaizdį; jame telpa Imbarės piliakalnis, Šauklių riedulynas, Orvidų sodyba ir daugybė gamtos bei kultūros vertybių, todėl parkas jungia kelias garsias lankytinas vietas į vieną visumą.

Papilės atodanga prie Ventos - vienas svarbiausių Lietuvos geologinių gamtos paminklų, kur paviršiuje atsidengia 164-155 mln. metų senumo juros periodo uolienos su gausybe amonitų bei belemnitų; nuo 2006 m. ji pritaikyta lankymui ir apsaugota stogine.

Palangos botanikos parkas - vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų parkų, įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus XIX a. pabaigoje pagal garsaus prancūzų peizažisto Eduardo Andre projektą; 100 ha parke telpa neorenesansiniai rūmai su Gintaro muziejumi, rožynas ir Birutės kalnas.

Žemaitės memorialinis muziejus įsikūręs Bukantės dvare, klasikės rašytojos Žemaitės gimtinėje; atstatytoje sodyboje pasakojama jos gyvenimo ir kūrybos istorija, rodomi žemaičių liaudies meno bei sakralinio paveldo eksponatai.

Meškų muziejus Telšiuose - linksma erdvė turizmo informacijos centre, kurioje surinkta beveik šeši tūkstančiai meškiukų ir meškų figūrų, padovanotų iš visos Lietuvos ir užsienio; kolekcija žaismingai jungiasi su Telšių herbo meška, todėl miestas vadinamas meškų miestu.

Vinco Grybo memorialinis muziejus Jurbarke įsikūręs autentiškoje skulptoriaus sodyboje su dirbtuve, kalve ir pirtimi; čia gyveno ir kūrė vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių paminklų autorių Vincas Grybas, 1941 m. sušaudytas nacių.

Panemunių regioninio parko lankytojų centras Šilinės kaime yra Nemuno žemupio pilių maršruto vartai; interaktyvi ekspozicija pasakoja apie Nemuno slėnio gamtą, viduramžių pilių gynybinę liniją ir tradicinius upės verslus - sielininkystę, žvejybą bei laivybą.

Jūkainių pažintinis takas Raseinių rajone - žiedinis miško lieptų takas, vingiuojantis nuo senojo ąžuolyno liekanų per pelkę su apžvalgos bokšteliu. Visą kelią lydi tautodailininkų medžio skulptūros, vaizduojančios mitologines bei pasakų būtybes, o vietos tradicija šią vietą sieja su senąja šventąja giria - Gojumi.

Maironio gimtinė ir Pasandravio istorinis draustinis Raseinių rajone saugo poeto Maironio gimtinės bei vaikystės kraštovaizdį. Pasandravyje stovėjo dvaras, kuriame jis gimė, o gretimuose Bernotuose, tėviškės sodyboje, įrengtas memorialinis muziejus. Abi vietas jungia maždaug kilometro ilgio Maironio ąžuolų takas.

Plazės (Plocio) ežeras prie Karklės - arčiausiai Baltijos jūros plytintis Lietuvos ežeras, vos už kelių šimtų metrų nuo kranto. Tai negilus, užpelkėjantis reliktinis ežeras griežtame Plocio gamtiniame rezervate, kurį galima stebėti tik nuo specialaus paukščių stebėjimo namelio - čia peri daugiau kaip tūkstantis kormoranų porų.

Karklės pajūris - bene vienintelė neapstatyta, laukinė žemyno Baltijos jūros atkarpa Lietuvoje: kopos, pajūrio pušynas, rieduliais nusėtas paplūdimys ir senas žvejų kaimas Pajūrio regioniniame parke. Pakrantę raižo parko sveikatos takų tinklas, vedantis pro Olando kepurę, Kalotės ežerą ir senąją Karklę.

Gargždų krašto muziejus pasakoja senojo paribio miesto istoriją - vietą, kur palei Miniją susiduria Žemaitija ir Mažoji Lietuva. Apie 15 tūkstančių eksponatų turintis muziejus garsėja interaktyvia tarpukario Gargždų ekspozicija ir vienija keturis savitus filialus, tarp jų vienintelę išlikusią laivadirbio sodybą Lietuvoje ir Ievos Simonaitytės muziejų.

Iliuzijų namas „Eureka” - interaktyvi optinių iliuzijų ir mokslo pramogų erdvė Palangoje, įsikūrusi istorinėje Tiškevičių viloje „Aldona” prie pat Basanavičiaus promenados. Trijuose aukštuose įrengta apie 50 eksponatų, kuriuose lankytojas tampa iliuzijos dalimi - tai populiari šeimų ir vaikų pramoga bet kokiu oru.

Kalotės ežeras Pajūrio regioniniame parke - negilus, nendrėmis apjuostas lagūninės kilmės pajūrio ežeras vos už kelių kilometrų nuo Baltijos. Kadaise tai buvo atvira jūros įlanka, kurią atskyrė kopos; šiandien tai svarbi paukščių migracijos vieta Kalotės botaniniame-zoologiniame draustinyje, pasiekiama mišku nuo Girulių.

Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnis kyla maždaug 20 m virš Minijos prie pat Gargždų. Tai gerai sutvarkytas kuršių piliakalnis su laiptais, takais ir apžvalgos aikštelėmis, siejamas su 1253 m. Kuršo dalybų akte minima pilimi Garisda. Aplink jį tyrinėta papėdės gyvenvietė, o lauke - padavimų apipintas „Raganinės” laukas.

Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje pasakoja pokario partizaninio karo ir stalininių tremčių istoriją. Jis įrengtas pačiame pastate, kuris 1945-1953 m. buvo sovietų saugumo būstinė ir kalinimo vieta: rūsyje atkurta kalėjimo kamera, kieme stovi autentiškas tremties vagonas ir atstatytas partizanų bunkeris. Tai Gargždų krašto muziejaus filialas.

Radijo ir televizijos muziejus Šiauliuose - tai garso ir vaizdo technikos istorija viename pastate: apie 5000 muzikinių dėžučių, patefonų, radijo imtuvų ir televizorių nuo XIX a. pabaigos iki šių dienų. Muziejus įsikūręs mieste, kuriame veikė vienintelė Lietuvos televizorių gamykla, todėl dalis eksponatų čia ir pagaminti. Tai Šiaulių „Aušros” muziejaus padalinys.

„Rūtos” šokolado muziejus Šiauliuose įsikūręs istoriniame tarpukario fabriko pastate ir, įmonės teigimu, yra vienintelis šokolado muziejus Lietuvoje. Jame galima keliauti per 4000 metų šokolado istoriją, pamatyti beveik tūkstančio metų majų puodelį ir patiems tapti šokolado meistrais. „Rūta” - seniausia veikianti saldainių įmonė Lietuvoje, įkurta 1913 metais.

Šiaulių geležinkelių muziejus - tai maždaug 13 ha atvira garvežių ekspozicija prie Šiaulių geležinkelio depo, Lietuvos geležinkelių muziejaus padalinys. Tarp eksponatų - siaurojo ir plačiojo kelio garvežiai, drezinos ir tremtinių vagonas, o vidaus ekspozicija pasakoja apie Šiaulius kaip svarbų geležinkelio mazgą nuo 1871 metų.

Užvenčio dvaras prie Ventos - sena Žemaitijos dvaro sodyba, kurioje jaunystę praleido rašytoja Šatrijos Ragana (Marija Pečkauskaitė) ir kuri įkvėpė jos apysaką „Sename dvare”. Senajame dvaro svirne įrengtas Užvenčio kraštotyros muziejus su rašytojai ir Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Smilgevičiui skirtomis ekspozicijomis.

Povilo Višinskio gimtinė Ušnėnuose - nendrėmis dengta žemaičių sodyba, kurioje 1875 m. gimė tautinio atgimimo organizatorius, kritikas ir publicistas Povilas Višinskis, paskatinęs rašyti Žemaitę, Šatrijos Raganą ir Lazdynų Pelėdą. Šiandien tai memorialinis muziejus, kuriame pasakojama ir kaimynystėje gyvenusios Žemaitės istorija.

Aleksandro Griškevičiaus memorialinis muziejus Viekšniuose įrengtas name, kuriame paskutinius gyvenimo metus praleido Lietuvos aviacijos pradininkas Aleksandras Griškevičius, vadinamas Žemaičių Dedalu. Dar XIX a. viduryje, gerokai prieš motorinį skrydį, jis suprojektavo skraidymo aparatą „Žemaičio garlėkį”. Muziejus yra Mažeikių muziejaus filialas.

Viekšnių Biržiškų memorialinis muziejus įrengtas atkurtuose garsiosios Biržiškų šeimos namuose prie Viekšnių bažnyčios. Čia gimė trys broliai profesoriai - Mykolas, Vaclovas ir Viktoras Biržiškos; Mykolas buvo 1918 m. Vasario 16-osios Akto signataras. Tai Mažeikių muziejaus memorialinė ekspozicija, kurioje veikia ir miestelio biblioteka.

Aukštagirės apžvalgos bokštas - 15 m metalinis bokštas ant Aukštagirės kalvos, vienos aukščiausių Žemaičių aukštumos vietų Varnių regioniniame parke. Užkopus nuo jo atsiveria tipiškas Žemaitijos kraštovaizdis: kalvos, miškai, Medvėgalio piliakalnis, tvenkiniai ir bažnyčių bokštai.

Plokštinės pažintinis takas - maždaug 3 km miško takas Žemaitijos nacionaliniame parke, į rytus nuo Platelių ežero. Jis vingiuoja kalvotais Plokštinės pušynais, pro neužšąlantį Pilelio šaltinį, ir apjuosia buvusios sovietinės raketų bazės teritoriją. Vis dėlto paties tako tema yra miškas ir gamta, o ne karas - tai nemokamas pasivaikščiojimas, atskiras nuo požeminio Šaltojo karo muziejaus.

Ventos regioninis parkas saugo vingiuotą Ventos upės slėnį Žemaitijoje - apie 9,8 tūkstančio hektarų teritoriją, besidriekiančią per Akmenės, Mažeikių ir Šiaulių rajonus. Garsiausia jo vertybė - turtingiausios Lietuvoje juros periodo atodangos su suakmenėjusia maždaug 160 mln. metų senumo fauna, ypač Papilės atodanga.

Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia - nedidelė XVIII a. medinė liaudies architektūros bažnyčia Varduvos upės kilpoje. 1781 m. ją kaip votyvinę koplyčią savo vardo šventajam pastatė Sedos dvarininkas, o 1783 m. ji išplėsta į bažnyčią. Tai kuklesnė, vadinama „mažąja”, garsiosios Sedos bažnyčios kaimynė, stovinti vos už kelių šimtų metrų.

Šilinės botaninis takas - apie 2 km žiedinis pažintinis takas Šilinės botaniniame draustinyje, Panemunių regioniniame parke, dešiniajame Nemuno krante. Jis prasideda prie parko lankytojų centro Šilinės kaime ir veda per ąžuolynus, pušynus bei lapuočių medynus, supažindindamas su retais augalais. Maršrutas turi dvi atšakas - į medinę skulptūrą ir į vokiečių karių kapines - bei apie dešimt informacinių stendų lietuvių ir anglų kalbomis.

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus - Šilalės krašto kraštotyros muziejus, pasakojantis miesto istoriją bei žemaičių materialinę ir dvasinę kultūrą. Jis išaugo iš 1962 m. įsteigto kraštotyros draugijos skyriaus, o 2006 m. pavadintas mokytojo ir kraštotyrininko Vlado Statkevičiaus vardu - jo surinkta medžiaga sudarė muziejaus pagrindą. Fonduose saugoma per 24 000 archeologijos, istorijos, numizmatikos ir etnografijos eksponatų.

Jurbarko sinagogų aikštės memorialas - 2019 m. atidengtas Holokausto ir miesto žydų (litvakų) bendruomenės atminimo memorialas, pastatytas buvusioje Sinagogų aikštėje, ant sunaikintų Jurbarko sinagogų vietos. Aikštės grindinį dengia Nemuną primenančios granito bangos su maždaug tūkstančio Jurbarko žydų šeimų pavardėmis, o bazalto akmenys su hebrajų raidėmis ir ašis Jeruzalės link pasakoja apie tris šimtmečius bendro gyvenimo ir vieną tragišką 1941-ųjų rudenį.

Lakštingalų slėnis - erdvi miško poilsiavietė Akmenos upės kilpoje, Pagramančio regioniniame parke, Alijošiškių kaime maždaug 12 km į šiaurės vakarus nuo Tauragės. Tai vadinamoji parko vizitinė kortelė: čia įrengtas tvenkinukas su salele, žaidimų aikštelė, pavėsinės ir nedidelė estrada, o nuo slėnio prasideda žiedinis Akmenos pažintinis takas su dviem kabančiais tiltais ir laiptais į atodangą virš upės.

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia - dominuojanti istoristinė katalikų šventovė Tauragės senamiestyje, pašventinta 1904 m. Jos vienas aštuoniasienis bokštas iškyla virš miesto, o lotyniško kryžiaus plano, neoromaninių ir klasicistinių bruožų pastatas mena pasienio miestą, kuriame šimtmečiais greta gyveno katalikų ir liuteronų bendruomenės. Bažnyčia statyta klebono Fabijono Kemėšio rūpesčiu vietoje senesnių medinių šventovių.

Pajūrio dvaras - sena dvaro sodyba Pajūrio miestelyje, Šilalės rajone, kairiajame Jūros upės krante. Iš kelis šimtmečius siekiančio dvaro išliko fragmentai: mūrinis pastatas, vadinamas bravoru (buvusi spirito varykla, 1935 m. paversta pranciškonų vienuolynu, vėliau - sovietine žemės ūkio mokykla, dabar butai), ir valstybės saugomas parkas su trijų sujungtų tvenkinių sistema, kurios pirmajame tvenkinyje yra salelė. Mediniai dvaro rūmai neišliko.