Telšių, Šilalės ir Kelmės rajonų savivaldybės
Varnių regioninis parkas
Žemaičių aukštumos ežerų, pelkių ir piliakalnių regioninis parkas
Lankytojų centras: Dumbrių g. 3, Ožtakių k., Varnių sen., Telšių r.
55.73200, 22.38400
nuo 2 val. iki visos dienos; 30-60 min. lankytojų centrui
gegužė-spalis takams ir ežerams; giedra diena kalvų panoramoms
Varnių RP
Varnių regioninis parkas: Žemaičių aukštumos branduolys
Varnių regioninis parkas apima vieną ryškiausių Žemaičių aukštumos dalių. VLE jį apibūdina kaip saugomą gamtinę, kultūrinę ir rekreacinę sritį Kelmės, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybėse, o parko plotą nurodo 33 475 ha. Saugoma.lt pateikia kiek didesnį dabartinį administracinį plotą - 33 731 ha. Parkas įsteigtas 1992 m.
Skirtumas tarp šių skaičių lankytojui nėra esminis, bet rodo, kad tai nėra vienas takas ar viena regykla. Tai didelis kraštovaizdžio regionas, saugantis Žemaičių ežeruoto kalvyno kraštovaizdį, kuriame reikia rinktis maršrutą pagal laiką: ežerai ir pelkės, piliakalniai, pažintiniai takai, Varnių istorija arba platesnė kelionė po Žemaitiją.
Lūksto, Paršežerio ir Biržulio ežerai bei pelkynai
VLE nurodo, kad miškai sudaro apie 30 proc. parko teritorijos, o parke yra Biržulio, Stervo, Debesnų, Dubulio ir Paršežerio pelkynai. Parke įsteigti 33 draustiniai, tarp jų Biržulio botaninis zoologinis, Lūksto hidrografinis ir Medvėgalio kraštovaizdžio draustiniai, taip pat Stervo gamtinis rezervatas, saugantis Stervo ežerą ir jo pelkėtą aplinką.
Svarbiausi vandens ir pelkių maršrutai susiję su Lūkstu (didžiausiu parko ežeru, apie 1000 ha), Paršežeriu, Biržuliu, Stervu ir Sietuvos kraštovaizdžiu. Čia verta keliauti lėčiau: atstumai nėra dideli, bet aplinka jautri, o daug objektų susiję su šlapiomis pievomis, pelkėmis ar senomis vandens sistemomis.
Gamtos paveldas, augalija ir gyvūnija
Parke yra įspūdingų gamtos paveldo objektų. VLE mini geologinius Didžiųjų Vankių ir Didįjį Jomantų akmenis (pastarasis - gamtos paminklas), hidrogeologinį šaltinį Laumės pėda, hidrologinį alkažerį Vokštelį ir botaninius gamtos paminklus - Laumenų bei Skliausčių ąžuolus ir Saloto dvikamienes liepas.
Augalija ypač turtinga: VLE duomenimis, Varnių regioninio parko teritorijoje auga 77 rūšys į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų, tarp jų sibiriniai vilkdalgiai, lieknieji švyliai ir retažiedės viksvos. Pelkynuose ir miškuose gyvena briedžiai, ūdros, peri didieji baubliai, tetervinai ir gervės, todėl parkas yra ir svarbi gamtos stebėjimo vieta.
Piliakalniai ir Žemaitijos istorinė geografija
Varnių regioninis parkas yra vienas tankiausių Žemaitijos piliakalnių kraštovaizdžių. VLE mini Pabiržulio archeologinį kompleksą, Burbiškių, Medvėgalio, Moteraičio ir Sprūdės kalnus, taip pat gausias koplytėles ir kapinynus. Medvėgalis laikomas aukščiausiu Žemaitijos piliakalniu ir vienu svarbiausių parko istorinių taškų.
Lankant parką verta galvoti ne apie pavienius kalnus, o apie jų tinklą. Medvėgalis, Sprūdė, Šatrija ir kitos aukštumos padeda pamatyti, kodėl Žemaičių aukštuma buvo ir gynybinis, ir mitologinis, ir apžvalginis kraštovaizdis. Tarp Lūksto ir Paršežerio išlikusi Sietuvos kūlgrinda primena senuosius kelius per šlapynes.
Varniai ir Žemaičių vyskupystė
Parko kultūrinis branduolys - Varnių miestas prie Varnelės upės, netoli Lūksto ežero. VLE nurodo, kad 1417-1864 m. Medininkai (Varniai) buvo Žemaičių vyskupijos centras, 1417 m. gavęs miesto teises; čia veikė Žemaičių kunigų seminarija, gyveno ir kūrė M. Daukša bei vyskupas M. Valančius. Buvusioje katedroje palaidota 13 vyskupų.
Šiandien miesto vėlyvojo baroko kunigų seminarijos pastate veikia Žemaičių vyskupystės muziejus (įkurtas 1999 m.), stovi barokinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (1680-91) ir Šv. Aleksandro bažnyčia (1719). Prie Lūksto ežero kasmet vyksta tarptautinis muzikos festivalis Bliuzo naktys, todėl Varniai jungia paveldą ir gyvą kultūrinį gyvenimą.
Lankytojų centras Ožtakiuose
Praktiškiausia pažintį pradėti Varnių regioninio parko lankytojų centre Ožtakiuose, Dumbrių g. 3. Saugoma.lt nurodo, kad centre veikia ekspozicija, o čia galima gauti aktualią informaciją apie takus, būklę, pažintines ekskursijas ir lankymo taisykles.
Darbo laikas ir paslaugos yra sezoninės, todėl prieš kelionę verta tikrinti oficialų lankytojų centro puslapį. Tai ypač svarbu, jei planuojate ne tik pasivaikščioti lauke, bet ir užsisakyti ekskursiją, aplankyti ekspoziciją ar rinktis konkretų šiuo metu tvarkomą taką.
Kaip susidėlioti maršrutą
Vienos dienos maršrutui verta rinktis ne daugiau kaip 3-4 pagrindinius taškus. Pavyzdžiui, Lūksto ežeras ir Lūksto gintarų takas, Sprūdės kalnas, Varnių lankytojų centras ir Šatrijos arba Medvėgalio kryptis sukuria aiškų parko pjūvį.
Jei norite daugiau gamtos ir mažiau automobiliu jungiamų sustojimų, rinkitės vieną ilgesnį taką, pavyzdžiui, Paršežerio pažintinį taką, bet prieš tai patikrinkite jo būklę. Saugomose teritorijose stovyklauti galima tik tam skirtose vietose, o laužus kurti - tik įrengtose laužavietėse.
