Klaipėdos rajono savivaldybė
Žemaitija
Kuršių piliakalnis su papėdės gyvenviete
prie Kalniškių, į šiaurės rytus nuo Gargždų, Klaipėdos r.
55.71120, 21.41620
30-60 min.
vėlyvas pavasaris-ruduo; žiemą - rogutėms
Gargždų piliakalnis, Anielino piliakalnis, Gargždės pilalė
Kalniškės piliakalnis: kuršių pilis prie Minijos
Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnis kyla maždaug 20 m virš Minijos prie šiaurės rytinio Gargždų pakraščio. Tai vienas geriau sutvarkytų kuršių piliakalnių Klaipėdos krašte: į jį veda laiptai, aplink įrengti takeliai ir apžvalgos aikštelės, todėl ant geležies amžiaus tvirtovės galima tiesiog užkopti.
Svarbu nepainioti šios vietos su Kalniškės mūšiu ir Kalniškės mišku Lazdijų rajone, Dzūkijoje - tai visai kita, daugiau nei 300 km nutolusi vieta. Šis piliakalnis yra prie Gargždų, Žemaitijoje.
Forma ir įtvirtinimai
Piliakalnis įrengtas aukšto kairiojo Minijos kranto kyšulyje, kurį iš dviejų pusių juosia upės ir bevardžio upelio slėniai. Šlaitai status, apie 20 m aukščio, o lengviausiai prieinamas rytinis galas buvo stipriausiai įtvirtintas.
Pailga, trapecijos formos piliakalnio aikštelė užima apie 2500 kv. m; kadaise ją skyrė pylimas į žemesnę rytinę ir didesnę vakarinę dalis. Rytiniame gale supilti keli pylimai ir iškasti grioviai - šaltiniuose jų skaičius nurodomas nevienodai, maždaug trys grioviai ir trys keturi pylimai. Pietvakariniame piliakalnio papėdėje plytėjo apie 1 ha gyvenvietė.
Datavimas, tyrimai ir radiniai
Piliakalnis gyventas nuo I tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigos iki XIII a. Seniausi radiniai siekia žalvario amžių, rasta ir romėniškų monetų. Jį dar XX a. pradžioje aprašė Liudvikas Krzywickis, o vėliau tyrinėjo Lietuvos istorijos institutas; 1998 m. kasinėta papėdės gyvenvietė, 1999-2000 m. tvirtinant šlaitus įrengti ir lankymui skirti laiptai.
Tvirtovę statė ir joje gyveno kuršiai. Manoma, kad būtent čia stovėjo kuršių pilis, paminėta 1253 m. Kuršo dalybų akte; dalis šaltinių ją vadina Garisda ir tapatina su Gargždais. Šią tapatybę verta priimti kaip mokslinę prielaidą. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
„Raganinė” ir padavimai
Laukas aplink piliakalnį vadinamas „Raganine”; tradicija pasakoja, kad čia būta senojo tikėjimo alkvietės. Su piliakalniu siejami ir įvairūs padavimai - apie po žeme paslėptas geležines duris, nugrimzdusį dvarą, požemines slėptuves po Minija ir užkastus lobius.
Tai folkloras, o ne archeologiškai patvirtinti faktai - jokių tunelių tyrimų metu nerasta. Vis dėlto šie pasakojimai rodo, kokia svarbi ši vieta buvo vietos žmonėms.
Kaip aplankyti
Piliakalnis yra atvira, nemokama vieta, lankoma ištisus metus. Jame įrengti laiptai, takeliai, apžvalgos aikštelės, laužavietė, informaciniai stendai ir stovėjimo aikštelė. Vasarą tai pasivaikščiojimų vieta, o žiemą - mėgstama rogučių kalva.
Apžiūrai pakanka 30-60 minučių. Giedrą dieną nuo viršaus matyti Gargždai ir Minijos slėnis, o kelionę patogu derinti su Gargždų krašto muziejumi ir Minijos senslėniu.
