- Vieta
- Rainiai, Telšių rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- nacionalinės reikšmės Rainių žudynių atminties kompleksas su 1991 m. Kančios koplyčia, memorialiniu menu, Atminties ąžuolynu ir miško žudynių vieta
- Adresas
- Telšių g. 1, Rainiai, Viešvėnų sen., Telšių r.
- Koordinatės
- 55.96422, 22.29489
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. koplyčios išorei, ąžuolynui ir miško memorialui; apie 1 val. iš anksto suderintai ekskursijai, kai leidžia atnaujinimo darbai
- Geriausias metas
- po vidaus ekspozicijos atnaujinimo arba per iš anksto paskelbtą renginį; birželio 24-osios metinis minėjimas prasmingiausias, bet lankytojų daugiausia
Rainių koplyčia, Rainių kankinių koplyčia, Rainių žudynių memorialas, Rainiai Chapel of Suffering, Rainiai Martyrs Chapel
2026 metų liepos 10 dieną vidaus ekspozicija buvo uždaryta, o Google žyma visą parą tinka tik lauko memorialui
Koplyčia stovi Rainių kaime, prie kelio Telšiai-Varniai, adresu Telšių g. 1 ir koordinatėse 55.9642202, 22.2948885. Lauke galima apžiūrėti koplyčios architektūrą, Atminties ąžuolyną bei netolimą miško memorialą, tačiau statybų atitvarai ir darbų sauga turi pirmenybę. Google kortelėje rodomas visos paros grafikas nereiškia, kad koplyčios durys ar rūsio ekspozicija atrakintos.
Žemaičių muziejaus Alka lankytojų puslapis, atnaujintas 2026 m. liepos 10 d., aiškiai skelbė, kad koplyčioje vykdomi atnaujinimo darbai ir vidaus ekspozicijoje lankytojai nepriimami. Kartu muziejus nurodė, kad lankymas organizuojamas tik iš anksto suderinus ekskursijos laiką. Todėl telefonu +370 600 60521 arba +370 614 15868 būtina patikslinti, ar siūlomas lauko maršrutas, specialus renginys, ar jau atnaujinta prieiga į vidų.
Skelbiama vienos valandos gido paslauga lietuvių, anglų arba rusų kalba grupei iki 25 žmonių kainuoja 30 Eur; atskiro individualaus bilieto kainos puslapis nepateikia. Tai paslaugos kaina, ne pažadas patekti į uždarytą interjerą. 2026 m. birželio 24 d. 85-mečio Mišios ir naktinė ekskursija buvo speciali programa, todėl jos negalima laikyti kasdieniu darbo grafiku.
76 aukų skaičius apima 73 Rainiuose nužudytus kalinius ir tris prie Džiuginėnų nušautus bėglius
1941 m. birželio 22 d. prasidėjus Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karui, Telšių kalėjime buvo 162 kaliniai. LGGRTC nurodo, kad 76 iš jų buvo NKGB tardyti kaliniai. Evakuacijai žlugus, besitraukiančių sovietinių represinių struktūrų darbuotojai nusprendė dalį kalinių nužudyti; egzekucija ir kankinimai vyko naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją.
2026 m. atnaujintas Žemaičių muziejaus Alka tekstas 76 skaičių išskaido tiksliai: 73 žmonės nužudyti miškelyje prie Rainių, trys iš Telšių kalėjimo pabėgę kaliniai nušauti prie Džiuginėnų. LGGRTC senesniame tyrimo puslapyje rašoma, kad Rainių miškelyje rasti 75 kalinių palaikai, o trys Džiuginėnų bėgliai aptariami atskirai. Dėl to 73, 75 ir 76 nėra saugiai keičiami skaičiai - prieš cituojant reikia pasakyti, ar kalbama apie vietoje rastus kūnus, Rainių grupę, ar bendrą persekiojamų kalinių aukų atmintį.
Kūnai aptikti birželio 28 d., o liepos 1 d. surengtos laidotuvės. LGGRTC skaičiuoja 65 palaikus bendrame kape Telšių senosiose kapinėse ir 10 artimųjų palaidotų kitose Žemaitijos kapinėse bei šeimos mauzoliejuje. Šiandienos memorialo maršrutas todėl turi tris atskiras geografijas: Telšių kalėjimą ir kapines, Rainių miško žudynių vietą bei ant kalvos pastatytą 1991 m. koplyčią.
Pirmasis Jono Virako memorialas pradėtas Telšių kapinėse, bet sovietų valdžia jį sunaikino
1942 m., Lietuvą okupavus nacistinei Vokietijai, Telšiuose surengtas Rainių kankinių memorialo konkursas. Dalyvavo 19 autorių, o laimėjo jaunas architektas Jonas Virakas. Jis pasiūlė mūrinę koplyčią, kurios siluetas primintų Žemaitijos medines koplyčias ir koplytėles; tai buvo ne tiesiog istorinio stiliaus kopija, o moderni tautinės architektūros interpretacija.
Aukos pradėtos rinkti 1942 m., 1943 m. koplyčia pradėta mūryti ant Telšių kapinių kalnelio. Ši pirmoji vieta nėra dabartinė Rainių koplyčios kalva. 1944 m. rudenį grįžus sovietų valdžiai, nebaigtas Virako statinys buvo nugriautas, Rainių miškelis iškirstas, o bendras aukų kapas kapinėse paslėptas aukštomis tujomis ir neleista viešai iškalti pavardžių.
Atmintis vis tiek išliko šeimose, slapta skaitomoje 1942 m. knygoje Žemaičių kankiniai ir kukliame kapinių koplytstulpyje. Šis slopinimo etapas yra esminė memorialo istorijos dalis: 1991 m. koplyčia įamžino ne tik 1941 m. nusikaltimą, bet ir penkis dešimtmečius trukusį bandymą ištrinti jo viešą atminimą.
Algirdas Žebrauskas Virako idėją įgyvendino naujoje vietoje, o koplyčia pašventinta 1991 metų birželio 23 dieną
Sąjūdžio metais Žemaičių kultūros draugija ėmėsi atkurti memorialą. Muziejaus istorija nurodo, kad dabartinės koplyčios statyba pradėta 1990 m. vasario 5 d., dar prieš Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimą. Architektas Algirdas Žebrauskas rėmėsi išlikusiais Jono Virako eskizais, tačiau projektą pritaikė naujai vietai, konstrukcijoms ir šiuolaikinei menų visumai.
Balta mūrinė koplyčia stovi ant nedidelės kalvos ir laiptuotu tamsiu stogu bei aukštu centriniu bokštu primena padidintą Žemaitijos pakelės koplytėlę. Simetrišką įėjimą pabrėžia portikas ir apskriti langai, o bokšto viršuje į keturias pasaulio puses žvelgia Regimanto Midvikio varinės kankinių figūros ištiestomis, virve surištomis rankomis.
Koplyčia pašventinta ir atidaryta 1991 m. birželio 23 d., minint tragedijos 50-metį. Ji skirta ne tik Rainių kaliniams, bet visiems nužudytiems, ištremtiems ir negrįžusiems sovietinio teroro aukoms. Dėl šios platesnės dedikacijos interjero partizanų ir tremtinių vaizdai nėra nukrypimas nuo Rainių istorijos, o sąmoningai išplėsta memorialo prasmė.
Baltame interjere kraujo lašai, kančios įrankiai ir freskų figūros sieja Rainius su platesne okupacijų patirtimi
Algirdo Dovydėno vitražai beveik balti: jų baltame fone pasirodo raudoni kraujo lašai ir Kristaus kančios įrankiai - vinys, replės, erškėčių vainikas. Santūri spalvų sistema neiliustruoja žudynių pažodžiui, o kuria ryšį tarp Rainių kankinių ir krikščioniškosios Kančios temos. Dėl 2026 m. restauravimo šių vitražų negalima garantuotai pamatyti iš vidaus.
Antano Kmieliausko freskose Rainių aukos, Sibiro tremtiniai ir partizanai pinasi su Kristaus bei jo Motinos kančia. Koplyčios centre stovi Regimanto Midvikio baltas marmuro kryžius, o jo keturios varinės figūros bokšte memorialo žmogaus siluetą iškelia į išorę. Taip architektūra, tapyba, vitražas ir skulptūra veikia kaip viena programa, ne kaip atskiri dekoratyvūs eksponatai.
1994 m. Algirdui Žebrauskui, Antanui Kmieliauskui, Algirdui Dovydėnui ir Regimantui Midvikiui už Rainių memorialą skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Apdovanojimas patvirtina kūrinio meninę vertę, tačiau lankant svarbiausia neprarasti dokumentinio pagrindo: koplyčia interpretuoja konkrečių žmonių žūtį ir valstybės vykdytą atminties slopinimą.
Koplyčia, ąžuolynas ir miško kryžius yra trys vieno memorialo stotelės, o ne viena žudynių duobė
Kultūros vertybių registre nacionalinės reikšmės kompleksas žymimas kodu 21854, Kančios koplyčia - 21881, o miško žudynių vieta - 21867. VLE nurodo, kad 1995 m. vieta su paminklu ir koplyčia paskelbta nacionalinės reikšmės istorijos bei memorialiniu paminklu. Skirtingi kodai padeda nesupainioti simbolinės koplyčios su tikrąja nužudymo ir pirminio užkasimo vieta.
Kitapus kelio 1991 m. pasodintas Atminties ąžuolynas, o miškelyje žudynių vietą žymi Regimanto Midvikio sukurtas kryžiaus paminklas. Visam maršrutui skirkite bent 30-45 minutes ir eikite pėsčiomis tik pažymėtais takais. Tai rimties vieta: nepalikite žvakių ten, kur jos gali sukelti gaisrą, nelipkite ant paminklų ir netrukdykite vykstančioms apeigoms.
2026 m. liepos 13 d. tiksli Rainių Kančios koplyčios Google Maps kortelė turėjo 54 atsiliepimus ir 4,8 balo iš 5 vidurkį. Įvertinimas patikimai viršija 4,5 ribą, bet mažas atsiliepimų skaičius reiškia, kad kiekvienas naujas vertinimas vidurkį keičia labiau. Lankymo sprendimą grįskite muziejaus atnaujinimo pranešimu, ne vien žemėlapio darbo laiku.
