- Vieta
- Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- po atviru dangumi kuriamas Lietuvos žydų bendruomenių, litvakų ir gelbėtojų atminimo memorialas
- Adresas
- Žemaičių Kalvarijos g. 51, Medsėdžiai, Plungės r.
- Koordinatės
- 56.06200, 21.82200
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. lėtam memorialo žemėlapio ir atskirų ženklų skaitymui
- Geriausias metas
- dienos šviesoje ir sausu oru, kai lengviau matyti žemėlapio kontūrą ir vaikščioti žole
Litvakų atminties sodas, Litvak Memorial Garden, Litvakų sodas
Tai Lietuvos žemėlapis pievoje, o ne įprastas sodas
Litvakų atminimo sodas yra Medsėdžių kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke, maždaug už 2 km nuo Platelių centro. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nurodo 12 arų plotą ir adresą Žemaičių Kalvarijos g. 51. Kai kuriuose senesniuose antriniuose aprašuose pasitaiko 12 hektarų skaičius, tačiau oficialus saugomų teritorijų katalogas ir 2024 m. Tautinių mažumų departamento leidinys sutampa dėl 12 arų.
Žemais visžaliais krūmais pievoje išvestas Lietuvos kontūras sudaro visos kompozicijos pagrindą. Jo viduje, apytikslėse miestų ir miestelių vietose, stovi juodos kalto metalo obelys. Dėl reljefo visą žemėlapį geriausia pirmiausia apžvelgti iš aukštesnės pievos dalies, o tada leistis prie atskirų ženklų.
Oficialūs aprašai sodą pristato kaip simbolinį memorialą ir istorinės atminties meno instaliaciją, o ne kaip kapines ar masinių žudynių vietą. Todėl jo nereikėtų painioti su Kaušėnų memorialu prie Plungės, kuris žymi konkrečią Holokausto aukų nužudymo ir palaidojimo vietą.
Obelis, obuolys ir granito stulpas kalba apie skirtingą atminties mastelį
Kiekviena Artūro Platakio nukalta metalo obelis skirta konkrečiai Lietuvos žydų bendruomenei, sunaikintai per Holokaustą 1941-1944 m. nacistinės Vokietijos okupacijos metais. Medžio vieta Lietuvos kontūre padeda susieti bendruomenę su geografija, tačiau tai simbolinis taškas sumažintame žemėlapyje, ne tiksli buvusios sinagogos, geto ar žudynių vietos koordinatė.
Ant šakų tvirtinami metalo obuoliai įamžina bendruomenėje gyvenusias šeimas arba konkrečius žmones. Fondo interaktyviame žemėlapyje galima matyti medžių ir obuolių nuotraukas bei dedikacijas. Ne kiekvieną obuolį dera automatiškai vadinti Holokausto aukos ženklu: projekto atminties laukas plėtėsi, todėl konkrečią prasmę reikia skaityti iš pačios dedikacijos.
Karelijos granito stulpai turi kitą paskirtį. Jie statomi žemėlapio vietose, siejamose su pasaulyje pasižymėjusių litvakų gimimu, ir primena ne vien sunaikinimą, bet ir Lietuvos žydų indėlį į politiką, mokslą, meną bei kitas sritis. Prie įėjimo esantis stendas pateikia buvusių bendruomenių skaičius ir atkurtą Platelių planą su pastatais bei jų savininkais.
Projektą išaugino Jakovo Bunkos atminties darbai ir fondo veikla
Jakovas Joselis Bunka gimė Plungėje 1923 m. ir mirė 2014 m. VLE jį pristato kaip tautodailininką skulptorių, nuo 1993 m. vadovavusį Plungės žydų bendruomenei, o nuo 1996 m. - jo paties įkurtam Plungės žydų muziejui. Jo medžio kūryboje jungėsi lietuvių liaudies drožybos tradicija, žydų kasdienybės motyvai ir Holokausto atmintis; 1986-1992 m. jis sukūrė memorialą nužudytiems Plungės žydams Kaušėnuose.
Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas įkurtas 2007 m. VLE dokumentuoja Jakovo Bunkos ilgametį Plungės žydų atminties darbą, o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba sodo įkūrimą priskiria jo vardą gavusiam fondui. 2024 m. Tautinių mažumų departamento straipsnyje Eugenijus Bunka pasakoja apie konkretaus sumanymo atsiradimą ir save įvardija projekto iniciatoriumi bei kūrėju. Memorialą plėtoja fondas, o metalo obelų autorius yra tautodailininkas Artūras Platakis.
Eugenijus Bunka pasakojo, kad sklype iš pradžių ketinta statyti žydišką etnografinę sodybą. Šio sumanymo neįgyvendinus, Lietuvos formos sklypas tapo atminties sodu. Pirmosios metalo obelys čia pradėtos statyti 2014 m., todėl memorialo istorija yra ne senas vietos padavimas, o dokumentuota šiuolaikinė pilietinė ir meninė iniciatyva.
Sodas sąmoningai lieka nebaigtas
Fondo žemėlapis medžius skiria spalvomis: žalia žyma reiškia, kad bendruomenės obelis jau stovi, raudona - kad ji dar laukia savo iniciatoriaus. 2024 m. Tautinių mažumų departamento leidinyje rašyta apie maždaug 60 pastatytų metalo obelų. 2026 m. liepos 20 d. oficialaus interaktyvaus žemėlapio sluoksnyje „Pastatyti medžiai“ buvo 62 žymos, tačiau tai yra kintantis žemėlapio įrašų, o ne nepriklausomai vietoje inventorizuotų skulptūrų skaičius.
Ši neužbaigta būsena yra projekto principo dalis. Fondas netvirtina, kad vienu metu jau įamžino visas istorines Lietuvos žydų bendruomenes; naujas medis arba obuolys atsiranda tada, kai savivaldybė, bendruomenė, šeima ar kitas atminimą išlaikęs žmogus prisideda prie jo sukūrimo. Todėl skirtingais metais darytos nuotraukos ir sąrašai gali rodyti nevienodą medžių skaičių.
2016 m. memorialo idėja išplėsta už dabartinės Lietuvos miestelių ribų: atsirado ženklai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės litvakams ir žydų gelbėtojams Holokausto metu. Ši plėtra paaiškina, kodėl sodo simbolių negalima sutalpinti į vieną vienodą formulę. Bendruomenių medžiai, asmeniniai obuoliai, gelbėtojų ženklai ir žymių litvakų stulpai turi susijusias, bet skirtingas paskirtis.
Memorialą verta skaityti nuo bendruomenės iki vieno vardo
Pradėkite nuo informacinio stendo ir bendro Lietuvos kontūro. Fondo žemėlapyje vartojamas žodis štetlas, kuriuo Rytų Europos žydų istorijoje vadinamas miestelis ir jo gyva žydų bendruomenės aplinka. Žemėlapis padeda pamatyti, kad iki Holokausto žydų gyvenimas nebuvo sutelktas tik Vilniuje ar Kaune - bendruomenių tinklas apėmė daugybę mažų Lietuvos miestų ir miestelių.
Tada pasirinkite vieną obelį ir apžiūrėkite jos formą bei obuolius. Medis kalba apie bendruomenę, o atskira dedikacija grąžina mastelį prie šeimos ar žmogaus. Toks judėjimas nuo šalies kontūro iki pavardės yra svarbiausia meninė sodo patirtis: abstraktus praradimo mastas virsta konkrečia atmintimi.
Granito stulpus skaitykite atskirai nuo obelų. Oficialiuose aprašuose tarp įamžintų asmenybių minimi iš Darbėnų kilęs vienas sionistinio judėjimo vadovų Dovydas Volfsonas, Kretingoje gimęs karininkas Berekas Joselevičius ir iš Seredžiaus kilęs atlikėjas Asa Joelsonas, geriau žinomas kaip Al Jolsonas. Šie ženklai primena litvakų gyvenimą ir veiklą, o ne pakeičia sunaikintų bendruomenių memorialą.
Lankymui reikia dienos šviesos, laiko ir pagarbos
Oficialus saugomų teritorijų katalogas nurodo koordinates 56.062, 21.822. Taškas žymi memorialo teritoriją prie Žemaičių Kalvarijos gatvės, bet nėra patvirtintas kaip atskiras įėjimas, automobilių stovėjimo vieta ar bekliūčio maršruto pradžia. Vietoje orientuokitės pagal kelio ženklus ir nestatykite automobilio ten, kur jis trukdytų eismui ar privažiavimui.
2026 m. liepos 20 d. patikimo oficialaus nuolatinio darbo laiko, bilietų kainos, tualeto, automobilių aikštelės ar visiškai bepakopio maršruto aprašo rasti nepavyko. Nors tai po atviru dangumi esantis objektas, vien dėl to nereikėtų žadėti, kad jis visada laisvai ir nemokamai pasiekiamas. Dėl gido, grupės, renginio ar konkrečių prieinamumo poreikių prieš kelionę informaciją patvirtinkite Jakovo Bunkos fonde arba Žemaitijos nacionalinio parko lankytojų centre.
Pievoje einama žole ir nestipriu šlaitu, todėl sausa diena bei patogi avalynė yra praktiškiausias pasirinkimas. Nelipkite per gyvą Lietuvos kontūrą, nesikabinkite ant metalo šakų, nejudinkite obuolių ir nevalykite užrašų. Ramiai apžiūrai skirkite 30-60 minučių; kartu su Plateliais ir kitais Žemaitijos nacionalinio parko objektais sodas natūraliai įsilieja į ilgesnį maršrutą.
