- Vieta
- Raudonė, Jurbarko rajono savivaldybė
- Regionas
- Jurbarko rajonas
- Tipas
- rezidencinė pilis, parkas ir Panemunės kelio objektas
- Adresas
- Pilies g. 1, Raudonė, LT-74456, Jurbarko r.
- Koordinatės
- 55.09710, 23.13070
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val.
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo, kai parkas ir Nemuno slėnio kelias patogiausi pasivaikščiojimui
Pilis ant Nemuno šlaito
Raudonės pilis stovi ant aukšto ir stataus Nemuno dešiniojo šlaito, Panemunių regioninio parko kraštovaizdyje. Ji apibūdinama kaip XVI a. pabaigos-XIX a. pilį, išlikusią Nemuno terasose įsikūrusiame Raudonės miestelyje.
Tai nėra viduramžių gynybinė tvirtovė siaurąja prasme. Raudonės pilis geriau suprantama kaip privati rezidencinė pilis, kurios raudonų plytų architektūra, bokštai ir parkas šiandien yra vienas stipriausių Panemunės kelio vaizdų.
Architektūra ir bokštai
Pilį sudaro trys dviaukščiai korpusai, išsidėstę apie pusiau uždarą kiemą. Išorinėje korpusų dalyje yra šeši apskrito plano bokštai, o pietinio korpuso viduryje stovintis bokštas siekia 33,5 m aukštį ir matomas 10-15 km spinduliu.
Pilis mūryta iš raudonų plytų, jos korpusus ir bokštus puošia masyvūs konsoliniai karnizai, o bokštų viršūnes - dantyti kuorai. Dabartinis vaizdas ypač stipriai susijęs su XIX a. rekonstrukcijomis, kai pastatas įgijo neogotikos bruožų.
Nuo Kiršenšteinų iki Zubovų ir de Faria e Castro
Dabartinės pilies vietoje apie 1343 m. Vokiečių ordinas buvo pastatęs antrąją Bajerburgo pilį (1384 m. Lietuvių sugriauta). Pati Raudonės pilis pradėta statyti XVI a. ketvirtame ketvirtyje: gavęs Raudonės dvarą iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto, Krišpinas Kiršenšteinas XVI a. pabaigoje pastatė privačią pilį-rezidenciją.
XVIII a. pilyje šeimininkavo Olendskiai, vėliau Raudonė atiteko Platonui Zubovui. Nuo 1875 m. pilis priklausė portugalų de Faria e Castro giminei. Ši savininkų kaita paaiškina, kodėl rūmų istorijoje matomi gotikos, renesanso, klasicizmo, neogotikos ir romantinių pasakojimų sluoksniai.
Gaisrai, karas ir atstatymas
Raudonės pilis ne kartą degė ir buvo perstatoma. 1812 m. pilį nusiaubė gaisras, o 1856-1877 m. pilį paveldėjusios S. Kaisarovos rūpesčiu pagal architekto C. L. Anichini projektą rekonstruota pilis įgijo neogotikos elementų. 1934 m. prasiskolinusiems savininkams pilis atiteko Lietuvos bankui, 1936 m. pradėta restauruoti, 1939 m. nugriauta prie šiaurinio korpuso pristatyta bizantiškojo stiliaus cerkvė.
1944 m. naciai susprogdino didįjį pilies bokštą, o per sprogimą sugriuvo didelė pietinio korpuso dalis. Po Antrojo pasaulinio karo pilyje veikė mokykla; 1968 m. pagal architektų S. Čerškutės ir V. Jurkšto projektą atstatytas pietinis korpusas, suremontuoti kiti korpusai, o didžiajame bokšte įrengta apžvalgos aikštelė.
Parkas, apžvalga ir legendos
Pilį supa parkas. Parkas įveistas XVI-XVIII a. ir kad jame yra malūnas; senųjų liepų alėjos ir Gamtos paminklai šiandien yra svarbi pilies ansamblio dalis.
Apie Raudonę pasakojama daug romantiškų istorijų: apie Gedimino ąžuolą, Bayerburgo sąsajas ar Balandos legendą. Tokius pasakojimus verta laikyti vietos tradicija ir lankymo patirties dalimi, bet ne painioti su tiksliai dokumentuota pilies statybos istorija.
Raudonės pilis: kaip lankyti
Pilies adresas yra Pilies g. 1, Raudonė, LT-74456, Jurbarko r. Keliaujant Panemunės keliu pilį patogu derinti su Veliuona, Panemunės pilimi ir Nemuno pakrančių sustojimais.
Svarbiausi įspūdžiai čia yra išorės architektūra, parkas ir Nemuno slėnio kontekstas. Prieš važiuojant specialiai į bokštą ar vidų verta patikrinti aktualią vietos informaciją, nes pilyje vyksta bendruomenės mugės, parodos, koncertai ir festivaliai, o lankymo tvarka gali keistis.
