- Vieta
- Alsėdžiai, Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- I tūkstantmečio-XIII a. piliakalnis su pylimu ir bendruomenės renginių slėniu papėdėje
- Adresas
- Platelių g., Alsėdžiai, Plungės r.
- Koordinatės
- 56.03278, 22.04250
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. piliakalnio reljefui, aikštelei ir renginių slėniui apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausu oru ir dienos šviesoje, kai saugiau lipti stačiu žolėtu šlaitu ir lengviau perskaityti pylimo formą
Žvėrinyčia, Žvėrinčius, Alsėdžių piliakalnis
Žvėrinyčia yra piliakalnis prie tvenkinio, ne Alkos kalnas
Kultūros vertybių registre Alsėdžių piliakalnis, vadinamas Žvėrinyčia, pažymėtas unikaliu kodu 16307. Jis yra Alsėdžių šiaurės vakarinėje dalyje, prie Platelių gatvės, ant bevardžio Sruojos intako dešiniojo kranto. Archeologiniame apraše šioje vietoje vandens telkinys jau vadinamas tvenkiniu. Koordinatės 56.032778, 22.0425 žymi pačią piliakalnio kalvą, o ne atskirą automobilių stovėjimo aikštelę.
Žvėrinyčios nereikia painioti su Alkos kalnu Alsėdžių centre. Kultūros paveldo departamentas aiškiai nurodo, kad ant Alkos kalno stovi medinė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia. Žvėrinyčia yra kita kalva, esanti toliau į šiaurės vakarus prie tvenkinio ir bendruomenės renginių slėnio. Šis skirtumas svarbus, nes kai kuriuose trumpuose pasakojimuose piliakalnis, vyskupų dvaras ir bažnyčios kalva sujungiami į vieną neva tą pačią vietą.
Papėdė šiandien lengvai atpažįstama iš prižiūrimos pievos, medinio tiltelio, lauko suolų eilių ir atviros scenos. Tai ne archeologinės rekonstrukcijos. Jos priklauso šiuolaikinei Alsėdžių bendruomenės viešajai erdvei, kurioje vyksta miestelio renginiai, o pats saugomas objektas yra virš jų kylanti kalva.
Aikštelė nedidelė, tačiau šlaitai ir vakarinis pylimas ryškūs
2012 m. archeologinių tyrimų ataskaitoje aikštelė aprašyta kaip stačiakampė, orientuota šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, 18 m ilgio ir 40 m pločio. Vakariniame jos pakraštyje supiltas maždaug 1,5 m aukščio ir 12 m pločio pylimas. Nuo tvenkinio ir buvusio intako pusės šlaitai statūs, 8-9 m aukščio, todėl nedidelė kalva iš papėdės atrodo aukštesnė ir gynybiškai patogesnė, nei leidžia numanyti vien aikštelės matmenys.
Dabartiniame oficialiame lankymo apraše pateikiama kitokia forma - trikampė, maždaug 40 x 30 m aikštelė. Skirtumą gali lemti nevienodas pakitusių aikštelės pakraščių matavimas ir aprašymas. Rytinė aikštelės dalis yra nukasta, šiaurinis šlaitas eroduotas, o pietų ir pietvakarių pusė deformuota. Šiame puslapyje pagrindiniais laikomi specialistų 2012 m. ataskaitos 18 x 40 m matmenys, kartu aiškiai pažymint šaltinių neatitikimą.
Ant Žvėrinyčios nėra mūro griuvėsių, atstatytos pilies ar medinių gynybinių sienų. Vertingiausias eksponatas yra pats reljefas: aikštelės plokštuma, vakarų pylimo pakilimas ir nuo vandens pusės krintantys šlaitai. Aikštelė žolėta, šlaituose auga lapuočiai, todėl pylimo liniją geriausia stebėti lėtai apeinant viršų ir neleidžiantis tiesiai eroduojamais šlaitais.
1253 m. pilies vardas yra svarbi, bet neįrodyta lokalizacijos hipotezė
Alsėdžiai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimi 1253 m. formomis Alizeyde ir Alileide. XIII a. dokumente vietovė siejama su Ceklio žeme ir jos pilies apygarda. Dėl to tyrinėtojai ir vietos aprašai svarsto, kad ši pilis galėjo stovėti Žvėrinyčios piliakalnyje. Tai logiška geografinė hipotezė, tačiau dokumente nepateikta šiuolaikinė koordinatė, o pačiame piliakalnyje nebuvo atlikti tokie kasinėjimai, kurie vienareikšmiškai susietų jį su 1253 m. vardu.
Piliakalnis paprastai datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a., tačiau šį platų laikotarpį reikia suprasti kaip archeologinio objekto chronologinį vertinimą, o ne visą iškasenomis patvirtintą gyvenimo seką. Maždaug 1 km į šiaurę žinomas X-XIII a. kapinynas, vadinamas Dokšo rėžiu. Jis svarbus viduramžių Alsėdžių apgyvendinimo kontekstui, bet pats savaime neįrodo, kad konkretus palaidotas žmogus gyveno ant piliakalnio ar kad čia stovėjo būtent Alizeyde pilis.
Senesnėje literatūroje minimos prie piliakalnio rastos dvi Romos monetos ir viena 1343 m. kaldinta Skandinavijos moneta. 2012 m. ataskaita šiuos duomenis perėmė iš ankstyvo leidinio, o kontroliuojamo radimo aplinkybės nenurodytos. Todėl monetų negalima naudoti kaip patikimo tiesioginio aikštelės datavimo ar pilies vardo įrodymo.
2012 m. šurfai tyrė drėgną papėdę, o ne piliakalnio aikštelę
2012 m. Dariaus Kontrimo vadovaujami žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo susiję su planuotais papėdės infrastruktūros darbais. Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo piliakalnio, kitoje intako pusėje, ištirta 13 šurfų po 1 x 1 m, iš viso 13 kv. m. Tai buvo drėgna, beveik lygi pieva, kurioje planuota scena, sporto ir poilsio įrenginiai bei elektros kabelis. Tyrimų plotas neapėmė piliakalnio aikštelės ar jo pylimo, todėl išvada apie papėdę nėra išvada, kad visas piliakalnis neturi archeologinio sluoksnio.
Šurfuose archeologiškai vertingo kultūrinio sluoksnio nerasta. Tyrėjai fiksavo sąnašinius ir erozinius sluoksnius, aukštą gruntinį vandenį bei intako užliejamą aplinką. Tokia šlapia vieta šiaurinėje pusėje nebuvo tinkama nuolatinei gyvenvietei. Ataskaitos autoriaus vertinimu, galimos senosios gyvenvietės reikėtų ieškoti į pietus nuo piliakalnio, tačiau ten reljefą stipriai pakeitė miestelio statybos ir tvenkiniai.
Rasti tik pavieniai objektai: galbūt apdirbto gyvūno kaulo ar rago fragmentas, žiesto puodo dugnas ir žaliai glazūruoto koklio kampas. Keramika bei koklis datuoti XVI-XVII a. ir atsargiai sieti su vyskupų dvaru, bet ataskaitoje pabrėžta kita galimybė - jie galėjo būti pernešti iš miestelio tiesiant kelią. Šie radiniai nepatvirtina nei XIII a. pilies, nei vyskupų rūmų buvimo ant Žvėrinyčios.
Žvėrinyčios vardas priklauso vėlesniam vyskupų dvaro pasakojimui
Kultūros paveldo departamentas dokumentuoja, kad Alsėdžiai 1421 m. atiteko Žemaičių vyskupijai, o 1463-1471 m. miestelyje įsteigtas dvaras iki XIX a. vidurio tapo vyskupų rezidencija. Archeologinėje ataskaitoje, remiantis Vlado Žulkaus interpretacija, keliama galimybė, kad ankstyvoji rezidencija galėjo būti piliakalnio vietoje. Kol pačioje aikštelėje nėra tai patvirtinančio tyrimų komplekso, šios minties negalima paversti teiginiu, kad vyskupų rūmai tikrai stovėjo ant Žvėrinyčios.
Dabartinis oficialus Plungės lankymo aprašas Žvėrinyčios ir Žvėrinčiaus vardus aiškina XVII a. vyskupų dvaro teritorijoje buvusiu žvėrinčiumi, kuriame laikyti vietos ir egzotiniai gyvūnai. Tai paaiškina vėlyvąjį vietovardį, bet nėra pasakojimas apie piliakalnio naudojimą I tūkstantmetyje ar XIII a. Verta atskirti tris skirtingus sluoksnius: senąjį gynybinį reljefą, vėlesnę vyskupų dvaro istoriją ir šiandienę bendruomenės erdvę papėdėje.
2018 m. Plungės rajono savivaldybė paskelbė apie Žvėrinyčios pritaikymo lankymui projektą, kuriame numatyti skaldos atsijų ir terasuoti takai, apžvalgos aikštelė, pralaidos remontas bei turėklai. Naujesnėse oficialaus lankymo katalogo nuotraukose matyti prižiūrima pieva, tiltelis, takai, suolų eilės ir scena. Vis dėlto senas projekto pažadas nėra garantija, kad kiekvienas numatytas elementas konkrečią dieną išlikęs tokios pačios būklės.
Kaip prieiti ir saugiai apžiūrėti Alsėdžių piliakalnį
Piliakalnio prieigos yra nuo Platelių gatvės pusės. Orientyras - žalias Žvėrinyčios slėnis su lauko scena, suolais ir mediniu tilteliu per siaurą vandens vagą. Į kalvos viršų eikite tik esamu taku arba vietoje pažymėtu priėjimu. Nelipkite tiesiai suolų eilėmis apstatytu ar eroduotu šlaitu, nes taip žalojama velėna ir archeologinio objekto reljefas.
Papėdės pieva ir takai yra gerokai lygesni už piliakalnio šlaitą, tačiau oficiali ištisinio bekliūčio maršruto iki aikštelės schema nepaskelbta. Tiltelis, skaldos danga, žolė, nuolydis ir po lietaus suminkštėjusi žemė gali būti kliūtys vežimėliui ar žmogui, kuriam sunku lipti. Jei svarbu pasiekti būtent viršų, konkretų privažiavimą ir pagalbą prieš kelionę tikrinkite Alsėdžių seniūnijoje arba Plungės rajono savivaldybėje.
2026 m. liepos 20 d. patikimo oficialaus nuolatinio darbo laiko, bilieto kainos ar specialios lankytojų automobilių aikštelės taisyklių rasti nepavyko. Tai atvira bendruomenės erdvė, tačiau renginių metu judėjimas, parkavimas ir priėjimas gali būti ribojami. Ramiam apsilankymui skirkite 30-60 minučių, rinkitės dienos šviesą, avėkite sukibimą turinčius batus ir prieš kelionę patikrinkite savivaldybės pranešimus apie šventes ar tvarkymo darbus.
