- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- valstybės saugomas keturių aukštų aštuonbriaunis medinis kepurinis vėjo malūnas su išlikusia technologine įranga
- Adresas
- Gintaro g. 44 (turizmo kortelėje - Gintaro g. 4), Lazdininkų k., Kretingos r.
- Koordinatės
- 56.00648, 21.21675
- Kiek skirti laiko
- 20-30 min. eksterjerui; 45-60 min. iš anksto suderinus vidaus apžiūrą
- Geriausias metas
- sausas šiltojo sezono rytas arba vakaras; vidaus apžiūrai - tik iš anksto susitarus telefonu
Lazdininkų malūnas, Lazdininkai Windmill, Padvarių vėjo malūnas
Koordinatės patikimesnės už du skirtingus Gintaro gatvės numerius
Lazdininkų vėjo malūnas stovi koordinatėse 56.0064825, 21.2167516, ant nedidelės kalvelės prie kelio Darbėnai-Šventoji. 2022 m. kultūros paveldo dokumentuose jo adresas yra Gintaro g. 44, o dabartinėje oficialioje Kretingos turizmo kortelėje - Gintaro g. 4. Naviguojant verta rinktis malūno pavadinimą arba koordinates, nes abu numeriai žymi tą patį kaimą, bet gali nuvesti skirtingai.
Malūnas yra privačiai prižiūrimas paveldo objektas, ne kasdien budintis savivaldybės muziejus. Eksterjeras matomas nuo privažiavimo ir turizmo kortelėje nurodomas kaip nemokamai lankomas visada, tačiau tai nėra leidimas bet kuriuo metu atidarinėti duris, vaikščioti po privačią sodybą ar lipti į vidų. Pirmam vizitui rinkitės dienos šviesą.
Norint patekti į vidų, oficiali turizmo informacija ir Google Maps 2026 m. liepą skelbė tą patį numerį +370 604 80977. Skambinkite iš anksto, susitarkite dėl konkretaus laiko, žmonių skaičiaus ir pasitikrinkite, ar vidaus apžiūra tą dieną nemokama. Prie kelio statykite tik šeimininko nurodytoje vietoje, neužtverdami įvažiavimo.
1900 m. statinys, kuris 1907 m. buvo išardytas ir perkeltas
Specializuotas Lietuvos malūnų katalogas nurodo, kad medinis malūnas 1900 m. pastatytas Padvarių kaime, maždaug už 10 km nuo dabartinės vietos. 1907 m. jį nupirko Darbėnų apylinkių vaistininkas Švatelis, statinį išardė, pervežė ir vėl surinko Lazdininkuose. Tokia konstrukcija tam tiko geriau nei mūrinis bokštas, tačiau kiekviena perkėlimo operacija vis tiek reikalavo sužymėti bei išsaugoti sudėtingą medinį karkasą.
Kretingos krašto enciklopedijoje užrašyta ir platesnė versija, esą prieš Padvarius malūnas stovėjo netoli Vilniaus. Dabartiniai paveldo bei malūnų aprašai šio ankstesnio etapo detaliai nepatvirtina, todėl patikimiausia dokumentuota pradžia yra 1900 m. Padvariuose, o pasakojimą apie Vilnių reikia vertinti kaip šeimos ar vietos atminties versiją.
Lazdininkuose vieta parinkta Pajūrio lygumos vėjams: žema kalvelė yra Lazdupio slėnio pakraštyje, o senoji malūnininko sodyba stovėjo toliau, kad pastatai ir medžiai neužstotų nuo jūros pučiančio oro. Šiandien aplinka pasikeitusi, tačiau vienišas aukštas siluetas laukuose tebepaaiškina, kodėl malūnui reikėjo atviros erdvės.
Jurgis Končius malūną nusipirko už Amerikoje uždirbtus pinigus
Iki 1925 m. malūnas kelis kartus keitė savininkus. Tais metais jį įsigijo iš Amerikos grįžęs ūkininkas Jurgis Končius, anglies kasyklose susitaupęs pinigų žemei ir verslui. Šeimos pasakojime pirkinio vertė prilyginta maždaug 400 karvių kainai; tai vaizdingas ekonominio masto palyginimas, ne išlikusi sąskaita.
Končius pats dirbo malūnininku, malė ir pikliavojo ne tik savo ūkio, bet ir aplinkinių kaimų grūdus. Po sovietinės nacionalizacijos malūnas atiteko kolūkiui, tačiau ankstesnis savininkas iki mirties 1956 m. liko prie savo amato. Ši biografija padeda suprasti malūną ne kaip romantišką dekoraciją, o kaip šeimos kapitalą, darbo vietą ir regiono maisto grandinės mazgą.
Šaltiniai skirtingai nurodo paskutinius vėjo energijos metus. Kretingos krašto enciklopedija mini 1961 m., o specializuotas malūnų katalogas teigia, kad vėjas girnas suko iki 1947 m., vėliau naudotas traktorius ir elektra. Sutampa svarbiausia chronologija: XX a. antroje pusėje natūralų vėją pakeitė išorinė pavara, o 1979 m. malūnas galutinai nustojo veikti.
Kaip veikė aštuonbriaunis kepurinis malūnas
Lazdininkų statinys yra medinis kepurinis, dar vadinamas olandiško tipo, vėjo malūnas. Jo aštuonbriaunis korpusas nejuda, o į vėją specialiomis pavaromis pasukama tik viršutinė kepurė su sparnų velenu. Tai skiriasi nuo stiebinio malūno, kur į vėją sukamas visas ant centrinio stulpo subalansuotas korpusas.
Enciklopedinis aprašas pateikia konkrečius matmenis: korpusas apie 11,5 m pločio ir 14,5 m aukščio, o su žaibolaidžiu aukščiausias taškas siekia maždaug 21 m. Keturi aukštai sudaro daugiau kaip 500 kv. m vidaus ploto. Atkurtų sparnų skersmuo nuo vieno galo iki kito yra beveik 12 m, tačiau dabartiniai sparnai dekoratyvesni už istorinius ir grūdų nebemala.
Viduje išliko dalis technologinės grandinės: pagrindinė ašis, pavaros, kepurę sukę dantračiai ir kelios girnos. Ant metalinės ašies detalės įskaitomas 1846 m. liejimo įrašas, todėl bent viena mechanizmo dalis yra senesnė už 1900 m. Padvarių statinį. Tai nėra prieštaravimas - malūnai būdavo remontuojami ir surenkami panaudojant vertingas ankstesnių įrenginių detales.
Neįvykęs muziejus, prarasta įranga ir 2009-2010 m. restauravimas
1985 m. planuota malūne įrengti malūnų muziejų, tačiau ekspozicija neatsirado. Tvarkant statinį buvo išmesta dalis girnų ir mechanizmų, todėl šiandien negalima kalbėti apie visiškai autentišką ar veikiančią technologinę sistemą. 1993 m. kolūkis malūną pardavė, o po ilgo nuosavybės atkūrimo proceso apie 1998-2001 m. jį susigrąžino Jurgio Končiaus duktė Ona Stasė Končiūtė-Nausėdienė.
Kultūros paveldo departamento ataskaita patvirtina 2009 m. pirmojo restauravimo etapo darbus ir 45,449 tūkst. litų kompensaciją. Iki 2010 m. pakeistos stogo skiedros, atkurti keturi sparnai, sutvirtintos išpuvusios sijos ir pamatinis vainikas, rekonstruoti laiptai bei durys, atnaujinta sparnų ašis. Restauravimas išgelbėjo siluetą ir dalį mechanikos, bet neatkūrė komercinio malimo.
Senesniuose šaltiniuose objektas žymimas kodais 1436 arba komplekso 23169 bei įrangos 23170 numeriais. 2022 m. paveldo apskaita buvo pertvarkyta: Lazdininkų vėjo malūnas paliktas valstybės saugomu pavieniu regioninio reikšmingumo objektu, kurio dabartinis KVR kodas 16632, o technologinė įranga įtraukta į jo vertingąsias savybes.
Vidaus apžiūra nėra automatinė, o Google reitingas siekia 4,7
Eksterjerui paprastai pakanka 20-30 minučių: apeikite tik šeimininko leidžiamą teritorijos dalį, įsižiūrėkite į aštuonbriaunę lentų apkalą, skiedrų kepurę, sparnų kryžių ir atvirą vėjų lauką. Vidaus apžiūrai skirkite 45-60 minučių, nes keturiuose aukštuose svarbu ne tik pamatyti girnas, bet ir suprasti, kaip judesys keliavo nuo sparnų iki malimo įrangos.
Senuose planuose minima ketinta apžvalgos aikštelė kepurėje, bet dabartinė oficiali turizmo kortelė jos kaip veikiančios paslaugos nepatvirtina. Nelaikykite malūno apžvalgos bokštu ir nelipkite aukštyn be šeimininko palydos. Statūs siauri laiptai, žemi praėjimai ir keturi mediniai aukštai taip pat reiškia, kad visas vidus nėra pritaikytas vežimėliui ar žmogui su ryškiais judėjimo sunkumais.
2026 m. liepos 13 d. Google Maps Lazdininkų vėjo malūnui rodė 4,7 balo iš 5 pagal 41 atsiliepimą. Reitingas atitinka katalogo 4,5 ribą, bet jo skaičiai kinta. Tą pačią išvyką patogu tęsti Darbėnuose ir prie Kašučių ežero, tik dėl vidaus vizito malūne pirmiausia susitarkite telefonu.
