Šventoji, Palangos miesto savivaldybė
Palanga
uosto, upės žiočių ir pajūrio infrastruktūros aplinka
Prieplaukos g., Šventoji, Palangos miesto savivaldybė
56.02604, 21.08183
30-60 min.
saulėlydis, giedra diena arba rami popietė prie žiočių; po audros laikytis saugaus atstumo
Šventosios uostas, Šventosios jūrų uostas, Šventosios upės žiotys
Upės ir jūros susitikimas
Šventosios uostas ir žiočių aplinka yra vieta, kur miestelis ryškiausiai atsigręžia į vandenį. Čia Baltijos jūros ir Latvijos pasienio upė Šventoji (ilgis apie 83 km, iš kurių 31,8 km eina Lietuvos ir Latvijos siena) baigia savo kelią ir įteka į Baltijos jūrą. Molai, krantinės ir uosto infrastruktūra primena, kad kurortas turi ne tik paplūdimio, bet ir jūrinės istorijos sluoksnį.
Pasivaikščiojimas prie žiočių geriausiai veikia lėtai: verta stebėti upės tėkmę, jūros bangas, laivų vietas, molų linijas ir tai, kaip vėjas keičia visą aplinkos nuotaiką. Nuo 2011 m. Palangoje, 7,8 km nuo žiočių, veikia ir Šventosios upės vandens matavimo stotis.
Senas Šventosios uosto siekis
Šventosios uostas žinomas daugiau nei prieš 300 metų, kai konkuravo su Klaipėdos, Karaliaučiaus, Liepojos ir Rygos uostais. Iš jo prekės buvo gabenamos į Rytprūsių, Gdansko, Anglijos ir kitus uostus, todėl mažas pajūrio uostelis kurį laiką dalyvavo Baltijos prekybos tinkle.
Manoma, kad būtent dėl konkurencijos, gretimų uostų valdytojų užsakymu, uostas buvo sugriautas per Šiaurės karą XVIII a. pradžioje. Todėl ankstyvoji Šventosios uosto ambicija nutrūko beveik dviem šimtmečiams.
Tarpukario uostas: 1921-1932 m.
1921 m. Šventosios uostą sumanyta ryžtingai atstatyti, nes tai buvo vienintelis jaunos Lietuvos valstybės prekybinis išėjimas į jūrą. Uostą planuota vystyti trimis etapais - nuo žvejybinio iki prekybinio; projektuoti net 930 m molai, geležinkelio atšaka nuo Darbėnų ir iki 8 m gylio akvatorija. Buvo užsimota Šventąją paversti uostamiesčiu net iki 15 tūkstančių gyventojų, nors tuomet Palangoje gyveno tik apie 3 tūkstančius žmonių.
1924 m. sužibus vilčiai atgauti Klaipėdos uostą, plėtros užmojai sumažinti: 1925 m. pastatyti tik apie 380 m ilgio mediniai molai, o 1932 m. - apie 500 m ilgio gelžbetoninė krantinė, puikiai išsilaikiusi iki šių dienų. Tuo pačiu metu iškilo modernūs mūriniai pastatai ir mokykla, tarnaujantys ir šiandien.
Nuo karo laivyno iki žvejybos ūkio
Iki Antrojo pasaulinio karo Šventosios uostas priimdavo iki 60 m ilgio laivus: jachtas, žvejybos ir net Lietuvos karo laivyno laivus, kurie 1939 m. pasitraukė iš aneksuoto Klaipėdos uosto. Veikė žvejų artelės, kasmet sugaudavusios apie 300 000 kg žuvies, taip pat nedidelė laivų statykla ir remonto dirbtuvės.
Tarpukariu įrengta infrastruktūra sovietmečiu naudojosi Šventosios žvejybos ūkis, turėjęs kelias dešimtis žvejybos laivų ir žuvies rūkyklą. Dėl nepakankamo molų ilgio čia visą laiką vyko nuožmi kova su jūros užnešamu smėliu.
2018 m. atgaivinimas ir uosto ateitis
Naujas plėtros etapas prasidėjo 2018 m., kai pagal Šventosios jūrų uosto įstatymą uostas perduotas Palangos miesto savivaldybės įsteigtai įmonei Šventosios jūrų uosto direkcijai. Netrukus atlikti rekonstrukcijos darbai: įrengtas slipas, pastatytas laivų angaras, administracinės patalpos, sutvarkytos uosto prieigos.
Pradėti projektuoti 650 m pietinis ir 450 m ilgio molai bei naujos krantinės - numatoma, kad uostas galės priimti apie 450 iki 30 m ilgio ir 6 m grimzlės laivų. Todėl šiandien Šventosios uostas yra ne tik atminties, bet ir reali pajūrio infrastruktūra, kurios ateitis priklauso nuo finansavimo, gilinimo ir mažųjų laivų poreikių.
Lankymas prie molų
Uosto ir žiočių aplinka yra vieša lauko erdvė, tačiau kartu ir veikianti infrastruktūra. Reikia laikytis ženklų, nelipti ant pavojingų konstrukcijų, o po audros ar esant dideliam bangavimui laikytis saugaus atstumo nuo molų.
Geriausia šią vietą derinti su Beždžionių tiltu, Jūrų Žvaigždės bažnyčios bokštu, Žemaičių alku ir senovės gyvenviete. Toks maršrutas parodo Šventąją kaip upės, jūros, religijos ir kurortinės atminties vietą.
