Kulių krašto muziejus: Kulių istorija skliautuotame buvusios klebonijos pusrūsyje

Ką iš tikrųjų pamatysite mažame Kulių muziejuje

Kulių krašto muziejus nėra didelė chronologinė ekspozicija su dešimtimis salių. Jo stiprybė yra vietos mastelis: skliautuotame buvusios klebonijos pusrūsyje daiktai pasakoja apie konkrečius Kulius, aplinkinius kaimus ir žmones, kurie savo krašto istoriją rinko dar tada, kai senos sodybos nyko per melioraciją.

Rinkinyje galima pamatyti apylinkėse rastų akmens įrankių, Gandingos piliakalnio ir Reiskių tyro radinių, tarpukario buities bei darbo reikmenų, karo laikų daiktų, senų fotografijų ir leidinių. Atskira pasakojimo gija skirta knygnešiams, draudžiamai lietuviškai spaudai ir Kuliuose gyvenusioms kultūros asmenybėms.

Ekspoziciją geriausia lankyti su pasakojančiu žmogumi. Daugelio daiktų vertė atsiskleidžia per vietos šeimų, pastatų ir miestelio įvykių ryšius, todėl iš anksto sutarta ekskursija duoda daugiau nei greitas savarankiškas apėjimas.

Nuo mokyklos senienų kampelio iki atkurto muziejaus

Muziejaus pradžia siejama su XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje Kulių mokykloje pradėta senienų ekspozicija. Šaltiniuose nurodomi ne visai vienodi 1958 ir 1959 metai, todėl tiksliau kalbėti apie tęstinę kraštotyros veiklą, o ne vieną iškilmingą įkūrimo dieną. Nuo 1967 m. rinkinius sistemingai kaupė mokytojų ir mokinių bendruomenė, ypač Zuzana ir Romualdas Jankevičiai.

1972 m. kolekcija perkelta į buvusią kleboniją. Vėliau muziejui teko drėgnos pusrūsio patalpos, o 2004 m. po vandentiekio avarijos eksponatai vėl išgabenti į mokyklą. Tai svarbi vietos istorijos dalis: muziejų kelis kartus išsaugojo ne institucinė inercija, bet žmonės, rinkę, džiovinę, perkėlę ir vėl sugrąžinę daiktus.

Bendruomenės atkurtas muziejus buvusios klebonijos pusrūsyje lankytojams iš naujo pristatytas 2017 m. liepos 15 d. Dabartinė ekspozicija todėl pasakoja ne tik Kulių praeitį, bet ir pačios kraštotyros tradiciją.

Vaižganto klebonija ir draudžiamos spaudos keliai

Muziejaus aplinka yra istorijos dalis. VLE nurodo, kad dviejų aukštų raudonų plytų Kulių klebonija pastatyta 1790 m. Jos rytiniame pastate 1898-1901 m. vikaravo ir gyveno Juozas Tumas-Vaižgantas, kunigas, rašytojas, publicistas ir lietuvių tautinio judėjimo veikėjas.

Kuliuose Vaižgantas redagavo Tilžėje spausdintą „Tėvynės sargą“ ir inteligentijai skirtą „Žinyčią“, palaikė draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. Muziejaus leidiniai, senos fotografijos ir Vaižgantui skirti eksponatai leidžia šią veiklą matyti ne kaip abstraktų spaudos draudimo faktą, bet kaip žmonių bei slėptuvių tinklą konkrečiame Žemaitijos miestelyje.

Pasakojimuose apie knygnešius verta atskirti dokumentuotus faktus nuo vietos vaizdingų istorijų. Gido vedamas miestelio maršrutas pratęsia muziejaus temą prie klebonijos, bažnyčios, paminklų ir už centro esančių vietų, todėl platesniam pasivaikščiojimui reikia skirti gerokai daugiau laiko.

Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės Kuliai

Toje pačioje klebonijoje vaikystės ir jaunystės metų praleido Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, klebono Vincento Jarulaičio dukterėčia. Vėliau ji tapo rašytoja, dramaturge, pedagoge, visuomenės veikėja ir viena ryškiausių XX a. pradžios Lietuvos kultūros asmenybių.

Muziejuje Sofijos istorija susitinka su platesniu miestelio kultūriniu pasakojimu. Kuliuose jos vardu rengiamas Sofijos festivalis, vyksta istoriniai turai, o netoliese veikianti Kultūros virenė buvusį bažnyčios kompleksą naudoja šiuolaikiniams meno ir bendruomenės renginiams. Tai padeda suprasti, kodėl Kulių paveldas čia nėra sustingęs vien vitrinoje.

Darbo laikas, bilietai ir du gretimi adresai

2026 m. liepos 14 d. oficialioje Plungės lankymo informacijoje buvo skelbiama: pirmadienį 8.30-12.30 ir 15.00-17.00, antradienį 15.00-17.00, trečiadienį nedirbama, ketvirtadienį 16.00-18.00, penktadienį 15.00-17.00. Suaugusiojo bilietas nurodytas 2 Eur, moksleivio, studento ar senjoro - 1 Eur, šeimos bilietai - 4 arba 5 Eur; ekskursija iki 10 žmonių lietuvių ar žemaičių kalba - 25 Eur, anglų kalba - 30 Eur. Darbo laikas ir kainos gali keistis, todėl prieš kelionę juos būtina patikrinti oficialiai.

Atvykimo informacija turi niuansą. Google Maps muziejaus vietą žymi buvusioje raudonų plytų klebonijoje, J. Tumo-Vaižganto g. 2, o dabartinė Plungės lankytojų informacija kontaktui nurodo gretimą Kultūros virenę, Liepų g. 1. Abu pastatai yra tame pačiame bažnyčios komplekse, tačiau prieš vykstant verta telefonu ar el. paštu patvirtinti, kur tuo metu priimami lankytojai ir pro kurį įėjimą ateiti.

Automobilį patogiausia palikti miestelio centre ir kompleksą apeiti pėsčiomis. Dėl istorinių pusrūsio patalpų, galimų laiptų ir mažos komandos individualius judėjimo ar kitus prieinamumo poreikius reikia suderinti iš anksto.