Klaipėdos rajono savivaldybė
Pajūrio regioninis parkas
Laukinis jūros pajūris ir pažintinių takų sistema regioniniame parke
Placio g. 54, Karklės k., Kretingalės sen., Klaipėdos r.
55.81200, 21.07200
1,5-2 val. raudonajam takui; iki pusdienio visam tinklui
vėlyvas pavasaris-ankstyvas ruduo; žiemą - paukščių stebėjimui
Karklininkai, Karkelbeck, Karklės sveikatos takai
Karklės pajūris: laukinė Baltijos pakrantė
Karklės pajūris yra bene vienintelė neapstatyta, laukinė žemyno Baltijos jūros atkarpa Lietuvoje. Kitur pakrantė - tai kurortai, Kuršių nerija arba Klaipėdos uostas, o čia driekiasi kopos, pajūrio pušynas, rieduliais nusėtas paplūdimys ir senas žvejų kaimas. Visa tai saugoma Pajūrio regioniniame parke.
Laukinis krašto pobūdis iš dalies susiklostė dėl sovietmečio: visa pajūrio juosta buvo SSRS pasienio zona, o 1954 m. dalis Karklės atiteko kariuomenei. Taip pakrantė liko neužstatyta, o 1992 m. įsteigus regioninį parką jos laukinis charakteris įtvirtintas teisiškai.
Sveikatos takai: pažintinių takų tinklas
Pakrantę raižo parko sveikatos takų tinklas - spalvomis žymėti miško takai, visi grįžtantys į parko direkcijos aikštelę Placio gatvėje. Visam tinklui, kurio bendras ilgis apie 15 km, pereiti reikia maždaug 2,5 valandos; takai laikomi lengvais.
Žymiausias - raudonasis takas „Karklė” (apie 4 km), vedantis palei krantą ir mišką pro Olando kepurės apžvalgos aikštelę, per laukinę pajūrio gamtą ir grįžtantis pro senąją Karklę. Geltonasis takas veda pajūrio pušynais, o mėlynasis - iki Kalotės ežero. Prie takų stovi informaciniai stendai, kuriuose nurodoma, kiek kalorijų sudeginama nuėjus atkarpą - iš čia ir „sveikatingumo” pavadinimas.
Kopos, riedulynas ir gamtos vertybės
Pajūrio regioninis parkas saugo aktyvios jūros zonos kraštovaizdį: kopų juostą, Litorinos jūros Nemirsetos kopagūbrį, smėlio paplūdimius, skardžius ir ledyninį riedulyną jūroje bei krante nuo Olando kepurės iki Nemirsetos. Povandeniniai rieduliai sudaro Lietuvoje vienintelę tokio pobūdžio rifų pakrantę, saugomą Karklės jūriniame draustinyje.
Pajūris svarbus ir paukščiams: pakrante eina svarbus migracijos kelias, o žiemą jūroje tarp Karklės ir Palangos žiemoja daugiau kaip 10 tūkstančių vandens paukščių. Parke peri retų rūšių paukščiai, auga rytų Baltijos pakrantei būdingi augalai.
Senasis Karklės žvejų kaimas
Karklė pirmą kartą paminėta 1253 m., o XIX a. atskiros sodybos susiliejo į Karklininkų kaimą - laikomą ilgiausiu Klaipėdos krašto kaimu, nusidriekusiu palei jūrą taip, kad kiekvienas kiemas turėjo savo priėjimą prie vandens. Tai vienintelis Lietuvos žvejų kaimas tiesiai prie atviros jūros, išsaugojęs etnografinį pobūdį, todėl saugomas Karklės etnokultūriniame draustinyje.
Kaime išliko XIX a. pabaigos vokiečių statyta jūros gelbėjimo stotis ir senosios pajūrio kapinaitės su autentiškais antkapiais. Parko direkcijos lankytojų centre įrengta ekspozicija apie tai, kur susitinka žemė ir jūra, su Baltijos pakrantės akvariumu ir gintaro istorijos pasakojimu.
Kaip aplankyti
Pajūris ir sveikatos takai yra atviri, nemokami ir lankomi ištisus metus. Takai prasideda nuo parko direkcijos aikštelės Placio g. 54 Karklėje. Geriausia atvykti nuo vėlyvo pavasario iki ankstyvo rudens maudynėms ir kopoms, o žiemą - paukščių stebėjimui.
Olando kepurė yra atskiras objektas raudonojo tako kelyje, todėl ją verta apžiūrėti kaip sustojimą. Kelionę po laukinį pajūrį patogu derinti su Plazės ir Kalotės ežerais ar netolima Klaipėda.
