- Vieta
- Ariogalos miesto seniūnija, Raseinių rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- veikianti Romos katalikų bažnyčia ir tarpukario sakralinės architektūros objektas
- Adresas
- Taurupio g. 3, Ariogala
- Koordinatės
- 55.26603, 23.46757
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; apie 1 val. dalyvaujant pamaldose
- Geriausias metas
- prieš arba po viešai skelbiamų Mišių; fasadui - rytinė ar priešpietinė šviesa
Ariogalos bažnyčia, Ariogalos Šv. Mykolo bažnyčia, Ariogalos Šv. arkangelo Mykolo parapija
Dabartinė šventovė užbaigė ilgą medinių bažnyčių ciklą
Pirmoji Ariogalos katalikų bažnyčia Vytauto Didžiojo iniciatyva pastatyta 1416 m. Ji buvo medinė, o vėlesnės šventovės ne kartą degė ir buvo atkurtos. XVI a. prie bažnyčios jau veikė parapinė mokykla, 1690 m. pastatas sudegė, apie 1726 m. buvo atstatytas, o po 1807 m. gaisro nauja bažnyčia iškilo 1813 m.
1863 m. poetas ir kunigas Anupras Jasevičius čia perskaitė sukilėlių manifestą. Už tai jis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Šis dokumentuotas epizodas primena, kad Ariogalos bažnyčia buvo ne vien liturginė, bet ir miestelio viešojo gyvenimo vieta.
1915 m. per Pirmojo pasaulinio karo kovas sudegė bažnyčia, varpinė ir didelė dalis inventoriaus. Kol nebuvo naujos šventovės, parapijiečiai Mišioms naudojo mūrinį pastatą, pritaikytą iš grūdų sandėlio.
Neįgyvendintą projektą pakeitė Eduardo Peyerio sumanymas
Naujai bažnyčiai ruoštasi nuo 1918 m. Architektas Vaclovas Michnevičius 1922 m. parengė projektą, tačiau jis nebuvo įgyvendintas. Galiausiai statyta pagal Kaune dirbusio šveicarų architekto Eduardo Peyerio 1926 m. patvirtintą projektą.
Dėl plataus užmojo ir nuolatinio lėšų trūkumo darbai truko iki 1939 m. Statant pakeista bokštų forma ir atsisakyta beveik visų pirminiame projekte numatytų puošybos detalių. Darbų eiga rūpinosi klebonas Antanas Simanavičius, statybą vykdė Petras Graudinas iš Latvijos, o Peyeris vadovavo architektūrinei daliai.
1939 m. rugsėjo 17 d. bažnyčią konsekravo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Jubiliejiniame leidinyje nurodoma, kad iškilmėse dalyvavo prezidentas Antanas Smetona. Per Antrąjį pasaulinį karą pats pastatas nenukentėjo.
Raudonų plytų ir balto tinko kontrastas nėra atsitiktinis
Bažnyčia yra stačiakampio plano, bazilikinė ir dvibokštė, jos architektūroje dera neobaroko bei neoklasicizmo bruožai. Pagrindinio fasado žemesnieji tarpsniai sumūryti iš raudonų plytų, o virš stogo linijos kylantys bokštų tarpsniai, frontonas ir langų apvadai tinkuoti baltai.
Tarp bokštų šiek tiek į priekį ištrauktą centrinę dalį užbaigia trikampis frontonas su įgilintu lotynišku kryžiumi. Įgaubti ir išgaubti sienų paviršiai suteikia fasadui judesio. Tyrėjai kompoziciją sieja su lietuviškojo, ypač Vilniaus, baroko tradicija, kuri tarpukariu buvo laikoma galimu tautinio stiliaus įkvėpimu.
Viduje trys navos atskirtos pusapskritėmis arkomis sujungtais pilioriais. Vidurinę navą dengia cilindrinis, šonines - kryžminiai skliautai, o vientisą erdvės ritmą kuria per visą ilgį besitęsiantis frizas, karnizas ir aukštų langų eilė.
Didysis altorius yra senesnis už pačią bažnyčią
Baltoje presbiterijos erdvėje išsiskiria medinis dviejų tarpsnių, baltai dažytas ir gausiai auksuotas brandžiojo baroko didysis altorius. Jo kiaurapjūviais kremzliniais ornamentais puoštuose sparnuose įkomponuotos šv. Benedikto ir jo sesers šv. Scholastikos skulptūros.
Altorius sukurtas XVII a. ne Ariogalai. 1936-1938 m. pertvarkant Kauno Šv. Mikalojaus benediktinių bažnyčios presbiteriją, senieji altoriai buvo pašalinti, o didysis apie 1938 m. perkeltas į tuo metu baigiamą statyti Ariogalos šventovę.
Pirmajame tarpsnyje dabar kabo 1946 m. tuometinio klebono Prano Šniukštos tapytas paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“. Presbiterijoje taip pat yra Stasio Ušinsko 1945 m. paveikslas „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija“, o šoniniai neoklasicizmo formų altoriai įrengti 1960-1961 m.
Lankymas, Mišių laikas ir pagarba veikiančiai bažnyčiai
Tai veikianti parapijos bažnyčia, ne muziejus su nuolatine bilietų kasa. 2026-07-27 Kauno arkivyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 10 val., šeštadieniais 11 val., antradieniais-penktadieniais 17 val. rugsėjį-balandį ir 18 val. gegužę-rugpjūtį; pirmadieniais jos aukojamos tik laidotuvių atveju. Grafikas gali keistis per šventes, atlaidus ir laidotuves, todėl tikrinkite oficialų puslapį.
Įėjimas į pamaldas nemokamas, aukos savanoriškos. Norėdami ramiai apžiūrėti vidų, atvykite ne apeigų viduryje, fotografuokite tik netrukdydami ir laikykitės vietoje paskelbtų taisyklių. Ne pamaldų metu durys gali būti užrakintos; grupės apsilankymą geriausia iš anksto derinti su parapija.
2014 m. buvo remontuoti bokštai, atnaujinta presbiterija ir zakristija, o prieš 2016 m. 600 metų jubiliejų per kelerius metus tvarkytas išorės bei vidaus vaizdas. 2026-07-27 Google Maps kortelė rodė 4,7 balo iš 5 pagal 148 atsiliepimus; vertinimas laikui bėgant kinta.
