- Vieta
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Regionas
- Klaipėdos regionas
- Tipas
- II-XIII a. nacionalinės reikšmės piliakalnio ir daugiau kaip 6 ha senovės gyvenvietės archeologinis kompleksas
- Adresas
- Gvildžių k., Sendvario sen., Klaipėdos r.
- Koordinatės
- 55.79190, 21.18000
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei apžiūrimi pylimai ir Eketės tvenkinio pakrantė
- Geriausias metas
- sausas pavasario ar rudens rytas, kai žolė žema, lapija neuždengia pylimo ir nepažliugę gruntiniai privažiavimai
Kalotės piliakalnis, Eketės, Kalotės piliakalnis su gyvenviete, Eketė, Akite, Ackete
Kaip rasti piliakalnį ir perskaityti jo reljefą
Eketės piliakalnis yra Gvildžių kaimo pakraštyje, Eketės dešiniajame krante prie santakos su Dane, koordinatėse 55.7919, 21.18. Jis dar vadinamas Kalotės piliakalniu, nors nuo Kalotės yra maždaug 2 km į rytus. Navigacijoje rinkitės būtent Eketės piliakalnio tašką, o ne Kalotės ežerą ar Eketės upelį.
Nuo A13 Klaipėdos-Palangos kelio paskutinė maršruto dalis veda vietiniais ir gruntiniais keliais Gvildžių bei Radailių kryptimi. Prie užtvankos yra bazinė automobilių sustojimo vieta, tačiau po lietaus privažiavimas ir žolėti takai gali būti pažliugę. Nevažiuokite į archeologinę teritoriją automobiliu, motociklu ar keturračiu - likusią atkarpą eikite pėsčiomis pagal vietos ženklus.
Viršuje atsiveria ne siaura kalva, o beveik stadiono dydžio žalia aikštelė, kurios dabartiniai matmenys apie 110 x 105 m. Šiaurinį kraštą lanku juosia 130 m ilgio, 8-9 m aukščio pagrindinis pylimas. Iš rytų, pietų ir vakarų aikštelę supa Eketės slėnis bei tvenkinys, todėl gynybinę logiką geriausia skaityti stovint priešingoje nuo vandens, šiaurinėje pusėje.
Penki pylimai ir už aikštelę didesnė gyvenvietė
Pagrindinis pylimas yra tik ryškiausia fortifikacijos dalis. 1972 m. pjūvis už jo aptiko keturis griovius ir tarp jų supiltų mažesnių pylimų liekanas; bendras kliūčių ruožas saugojo prieigą nuo aukštumos. Senesnėse aerofotonuotraukose matyti, kad ovalią aikštelę pylimas kadaise juosė plačiau, todėl ši vieta priskiriama pajūrio tipo piliakalniams, panašiems į Senosios Įpilties kompleksą.
Į šiaurę ir šiaurės rytus nuo tvirtovės plytėjo papėdės gyvenvietė. 1997 m. 44 gręžiniai parodė vientisą, nors arimo vietomis pažeistą kultūrinį sluoksnį 480 x 140 m juostoje - daugiau kaip 6 ha plote. Jo nematyti kaip atskirų namų pamatų, nes didžioji informacijos dalis tebėra po žeme.
2006 m. magnetometrinis 50 x 122 m plotas atskleidė lygiagrečias anomalijas ir tarp jų esančius praėjimus. Tyrėjai jas aiškina kaip tvarkingomis eilėmis statytų pastatų bei į piliakalnį orientuotų gatvelių pėdsakus. Aerofotografijoje taip pat išryškėjo gyvenvietę iš neapsaugotos pusės juosusio pylimo ir griovio ženklų, tad Eketė buvo ne vien atskira pilis, o įtvirtintas gyvenvietės kompleksas.
Ką 1972 m. kasinėjimai pasakoja apie kasdienį gyvenimą
Algimanto Merkevičiaus vadovaujama Lietuvos istorijos instituto ekspedicija 1972 m. ištyrė 180 kv. m piliakalnio aikštelėje ir dar 74 kv. m papėdės bei gyvenvietės vietose. Kultūrinis sluoksnis siekė nuo 0,3 iki 1,4 m. Jame aptikta stulpinės konstrukcijos pastato dalis, kurios plotis buvo apie 4-5 m, o ilgis mažiausiai 8 m.
Pastato zonoje rasta geležies gargažių, tiglių fragmentų, peilių ir dalgio dalių, pusgaminių, galąstuvų bei neapdirbto gintaro. Tai leido tyrėjams čia atpažinti amatininko dirbtuves, kuriose dirbta su geležimi ir galbūt lieti bronziniai papuošalai. Verpstukai, audimo staklių pasvarai, žąslo dalys ir įvairi keramika papildo vaizdą kasdieniais tekstilės, žemdirbystės bei gyvulininkystės darbais.
Dvi Romos laikotarpio monetos, stiklo karoliai, gintaras ir metaliniai dirbiniai rodo ryšius už vietinės bendruomenės ribų. Viena moneta siejama su II a. imperatoriene Liucila Augusta. Geležiniai kniedžių radiniai archeologo Romo Jarockio studijoje vertinami kaip galimas laivybos ženklas, tačiau tai mokslinė interpretacija, o ne išlikusio laivo įrodymas. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Nuo Akite vardo iki dvaro, malūno ir padavimų
Piliakalnis ir gyvenvietė datuojami II-XIII a. Instituciniai šaltiniai Eketės vardą sieja su XIII a. vidurio, 1252-1253 m., Kuršo dokumentais ir 1285 m. žemės dalybomis; rašyba įvairuoja kaip Akute, Akitte, Akite ir Ackete. Vien vardas neįrodo kiekvienos pilies detalės, tačiau vieta, mastas ir radinių chronologija leidžia kompleksą sieti su kuršių Pilsoto žemės politiniu, ūkiniu bei gynybiniu centru.
Centrinė vietos funkcija visiškai neišnyko medinei tvirtovei apleidus. XVIII a. šaltiniuose prie piliakalnio minimas Eketės dvaras ir vandens malūnas. 1958 m. aerofotonuotraukoje tyrėjai lokalizavo U formos dvaro kiemą kitoje upelio pusėje; pastatai sudegė Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, o malūno pamato ir senosios užtvankos pėdsakų ieškota rytinėje papėdėje.
Krašto padavimuose piliakalnį esą supylė švedai arba lietuvininkai, pilis prasmego, o jos bokštelis ar durys dar kurį laiką buvę matomi; kitur pasakojama apie svarbiausią prūsų šventyklą. Archeologija šių siužetų nepatvirtina. Juos verta skaityti kaip vėlyvą vietos atmintį, aiškiai atskirtą nuo kasinėjimais ir dokumentais pagrįstos kuršių gyvenvietės istorijos.
Kas įrengta dabar, kas tik planuojama ir 4,6 balo įvertinimas
Piliakalnis yra atvira paveldo vieta be bilietų kasos ir nustatyto darbo laiko, todėl lankymas nemokamas. Vis dėlto tai nėra iki galo sutvarkytas parkas: 2026 m. kovą savivaldybė tik pasirašė projektavimo ir projekto priežiūros sutartį. Skelbti takai, laiptai, apžvalgos aikštelės, informaciniai stendai, tilteliai, suolai, dviračių stovai ir pėsčiųjų tiltas per Eketę dar yra būsimi sprendiniai, o ne garantuota dabartinė infrastruktūra.
Iki tvarkybos darbų eikite tvirta neslystančia avalyne, rinkitės sausą dieną ir neplanuokite bebarjerio maršruto. Žolė, nelygus reljefas, statūs šlaitai bei neformalūs takai netinka savarankiškam judėjimui vežimėliu. Venkite šlaitų kraštų, nekaskite, nenaudokite metalo ieškiklio ir nekurkite naujų laužaviečių - kultūrinis sluoksnis prasideda arti paviršiaus, o savivaldybės projektas specialiai numato srautus nukreipti nuo pažeidžiamų vietų.
Tvenkinys ir betoninė užtvanka atrodo neatskiriama panoramos dalis, tačiau dabartinis vandens lygis susiformavo tik XX a. 8 dešimtmetyje. Klaipėdos universiteto tyrimas apskaičiavo, kad po užtvenkimo vandens erozija sunaikino maždaug trečdalį piliakalnio, todėl prie kranto laikykitės ypač atsargiai. 2026 m. liepą Google Maps įrašas Eketės piliakalnis turėjo 4,6 balo iš 5 pagal 147 atsiliepimus.
