Lankytinos vietos Lietuvoje

Juodasis (Meilės) akmuo

garsus riedulys Žibikų pušyne prie Viekšnių

Juodasis (Meilės) akmuo, dar vadinamas Žibikų, Viekšnių ar Didžiuoju akmeniu, yra didelis plokščias riedulys Žibikų miške prie Viekšnių.

Daugiau apie šią vietą

Juodasis (Meilės) akmuo, dar vadinamas Žibikų, Viekšnių ar Didžiuoju akmeniu, yra didelis plokščias riedulys Žibikų miške prie Viekšnių. Jo tamsią plutą aiškina mangano junginiai, o granitinį riedulį, manoma, į Lietuvą atnešė ledynas; vieta saugoma kaip gamtos ir archeologijos paminklas.

Vieta
Viekšnių seniūnija, Mažeikių rajono savivaldybė
Etnografinis regionas
Žemaitija
Tipas
valstybės saugomas geologinis ir archeologinis paminklas, riedulys
Koordinatės
56.23100, 22.47500
Vardai ir variantai

Žibikų akmuo, Juodasis akmuo, Meilės akmuo, Viekšnių akmuo, Didysis akmuo

Riedulys Žibikų miške

Juodasis (Meilės) akmuo yra Žibikų pušyne, Viekšnių seniūnijoje, Mažeikių rajone, netoli Viekšniai-Pievėnai ir Viekšniai-Tirkšliai kelių sankryžos. Saugoma.lt nurodo, kad riedulys yra apie 0,22 km į šiaurės rytus nuo sankryžos ir maždaug 0,2 km į šiaurės rytus nuo Žibikų kaimo kapinių.

Žemėlapyje pažymėtas taškas skirtas pačiam rieduliui, o ne visam miškui ar artimiausiam kaimui. Prieš kelionę verta pasirinkti sausesnę dieną ir numatyti, kad paskutinė prieiga gali būti miško keliu ar pėsčiomis.

Plokščias ir išskirtinai didelis akmuo

Riedulio paviršius plokščias, forma netaisyklingai ovali. Saugoma.lt pateikia 5,59 m ilgį, 3,76 m plotį, 1,89 m aukštį ir 15,25 m apimtį; pietinėje pusėje matyti dvi maždaug 80-90 cm aukščio laiptiškos atbrailos. Tai padeda suprasti jo mastą geriau nei bendras apibūdinimas „didelis akmuo“.

VLE riedulį apibūdina kaip rausvą granitą. Jo mineralinę sudėtį sudaro plagioklazas, granatas, mikroklinas, kvarcas ir biotitas, todėl akmens paviršiuje galima ieškoti skirtingo grūdėtumo ir spalvų, bet neimti atskilusių gabalėlių.

Ledyno atneštas gamtos paminklas

VLE nurodo, kad, manoma, riedulys į dabartinę vietą atkeliavo su ledynu iš Švedijos arba šiaurinės Suomijos maždaug prieš 70 tūkstančių metų. Tai geologinė istorija, kurią galima perskaityti viename akmenyje: jo kilmė siejasi su ledyno judėjimu, o vietinis miškas - su dabartiniu Žemaitijos kraštovaizdžiu.

Juodasis akmuo valstybės saugomas nuo 1964 m.; jis yra ir gamtos, ir archeologijos paminklas. Saugomų teritorijų šaltiniai jį sieja su Ventos regioninio parko aplinka, todėl lankymas čia reikalauja pagarbos ne tik rieduliui, bet ir visai saugomai vietovei.

Kodėl jis vadinamas Juoduoju ir Meilės akmeniu?

Pavadinimas Juodasis siejamas su tamsia akmens paviršiaus pluta, kurią VLE aiškina mangano junginiais. Kiti vardai - Žibikų akmuo, Viekšnių akmuo ir Didysis akmuo - nurodo vietą, artimiausią miestą arba jo mastą.

Meilės akmens vardą VLE sieja su vietos pasakojimu apie XX a. pradžios tragediją. Tai kultūrinės atminties ir legendos sluoksnis, todėl jį verta pasakoti kaip padavimuose išlikusį pavadinimo aiškinimą, o ne kaip patikrintą visų įvykio detalių istoriją.

Apsilankymas ir akmens apsauga

Prie riedulio verta ateiti neskubant: pušyno aplinka, miško paklotė ir didelis akmens mastas yra pagrindinė patirties dalis. Oficialūs šaltiniai nepateikia pastovaus bilieto, lankytojų centro ar darbo laiko, todėl tai nėra objektas, kurio lankymą reikėtų planuoti kaip muziejaus vizitą.

Nelipkite ant akmens, jei tai gali pažeisti paviršių ar kelti pavojų, nebraižykite ir nepurvinkite jo, nenaudokite dažų ar kreidos, neatskelkite gabalėlių. Laikykitės vietoje esančių ženklų, nepalikite šiukšlių ir saugokite miško paklotę - taip riedulys išliks ir kaip gamtos, ir kaip kultūros paveldo vieta.

Juodojo (Meilės) akmens šaltiniai