- Vieta
- Tauragė, Tauragės rajono savivaldybė
- Regionas
- Tauragės kraštas
- Tipas
- 1997 m. buvusioje 1944-1954 m. Tauragės NKVD ir MGB būstinėje atidarytas muziejus su tremties rinkiniais, atkurtomis tardymo bei kalinimo erdvėmis, partizanų bunkeriu, Kęstučio apygardos ir Sąjūdžio ekspozicijomis
- Adresas
- Prezidento g. 38, Tauragė
- Koordinatės
- 55.25047, 22.28987
- Kiek skirti laiko
- 75-120 min. savarankiškai ekspozicijoms ir Šubertinės istorijai; apie 2 val. su gidu, o atskirai užsakoma edukacija trunka dar 60 min.
- Geriausias metas
- antradienį-ketvirtadienį 9:00-12:00 arba 12:45-17:00, kai nereikia taikytis prie pietų pertraukos; jautresniam lankytojui - dienos šviesoje ir be tardymo spektaklio
Šubertinė, Tremties ir rezistencijos muziejus Tauragėje, Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai, Kovų ir kančių istorijos muziejus, Tauragė Museum of Exile and Resistance
Naujausias lietuviškas kainoraštis rodo 3 Eur bilietą, o senesni angliški puslapiai dar klaidina 2 Eur kaina
Muziejus yra Prezidento g. 38, koordinatėse 55.250469, 22.289871, maždaug dešimties minučių pėsčiomis nuo Tauragės pilies. 2026 m. liepos 13 d. padalinio lietuviškas puslapis skelbė darbą antradienį-ketvirtadienį 9:00-17:00, penktadienį 9:00-15:45 ir šeštadienį 10:00-16:00. Pietų pertrauka kasdien yra 12:00-12:45, pirmadienį ir sekmadienį nedirbama, o šventinėmis nedarbo dienomis muziejus uždarytas.
Aktualus lietuviškas kainoraštis nurodė 3 Eur suaugusiojo ir 1 Eur lengvatinį bilietą pensininkams, studentams, privalomosios karo prievolės kariams bei mokiniams. Senesnėje angliškoje versijoje ir kai kuriuose regiono puslapiuose dar buvo likę 2 Eur, todėl vadovaukitės naujesniu lietuvišku padalinio įrašu ir prieš vėlesnę kelionę kainas patikrinkite. Gidas iki 25 žmonių grupei kainavo 15 Eur, bet kiekvienam dar reikėjo lankytojo bilieto.
Nemokamai įleidžiami ikimokyklinukai, tremtiniai, politiniai kaliniai, nukentėjusiojo statusą turintys žmonės, Lietuvos muziejininkai, 80 metų sulaukę lankytojai, POLA kortelės turėtojai, žmonės su negalia ir jiems padedantys asmenys. Tauragės rajono ugdymo įstaigų mokinių grupėms su mokytojais nemokamas trečiadienis. Lengvata savaime nepatvirtina, kad visas istorinio namo rūsys ir bunkerį imituojanti erdvė pasiekiami be laiptų; dėl konkretaus maršruto skambinkite +370 655 56 300.
Šubertinė buvo staliaus šeimos namas ir dirbtuvė, kol abi sovietinės okupacijos pakeitė jo paskirtį
Pasiturintis Tauragės stalius Otto Šubertas, oficialiame muziejaus leidinyje rašomas ir Otto Shubert, 1936 m. pasistatė trijų aukštų mūrinį namą. Kai kuriame paveldo kataloge nurodomi 1937 m., todėl tiksliausia statybą sieti su 1936-1937 m. Jo rūsyje turėjo veikti baldų dirbtuvė, o aukštuose gyveno šeima. Vietinių vartojamas vardas Šubertinė kilo iš savininko pavardės, ne iš sovietinės įstaigos termino.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, namas nacionalizuotas, šeimininkai iškraustyti, jame įkurta NKVD būstinė ir laikino sulaikymo patalpos. Šubertai 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, 1943 m. trumpam grįžo, o artėjant frontui išvyko visam laikui. Nacių okupacijos tarpsnis 1941-1944 m. reiškia, kad pasakojimas apie vieną nepertraukiamą NKVD kalėjimą nuo 1940 iki 1954 m. būtų netikslus.
Antroji ir geriausiai dokumentuota represinės paskirties fazė prasidėjo sovietams sugrįžus į Tauragę 1944 m. spalį. Iki 1954 m. čia veikė NKVD, vėliau MGB apskrities ar rajono būstinė su vidaus kalėjimu. Institucijų santrumpos keitėsi, o KGB pavadinimas viešojoje atmintyje dažnai vartojamas kaip visos sistemos sinonimas, tačiau konkretaus pokario kalėjimo istoriškai tiksliausi vardai yra NKVD ir MGB.
Rūsyje kalinti žmonės, viršuje tardymai ir 23 kalinių pabėgimas 1946 metais sudaro tikros vietos istoriją
1944-1954 m. rūsio kamerose bei karceriuose laikyti Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, taip pat civiliai, įtarti antisovietine veikla. Aukštesniuose aukštuose jie tardyti, verbuoti ir kankinti. Muziejaus pasakojimas šias patirtis grindžia ne vien bendrais represijų skaičiais, bet Tauragės krašto žmonių atsiminimais, nuotraukomis, laiškais ir išsaugotais daiktais.
1946 m. birželio 13-osios naktį Kęstučio apygardos Rolando ir Vytenio būriai bei ryšininkai surengė vieną didžiausių kalinių pabėgimų Lietuvoje. Medicinos sesuo Margarita, Juozas Marozas ir Viktorija Labanauskaitė papirko budėtoją Andrejų Gorbačiovą; šis atrakino karcerį ir beveik visas kameras. Iš pastato išėjo 23 kaliniai, kuriuos Vaižganto gatvės daržuose pasitiko ryšininkai ir nuvedė Karšuvos girios bei Purviškių miško link.
Pabėgimas nebuvo filmo stiliaus pastato šturmas: lemiama buvo slapta pagalba iš vidaus, durų atrakinimas ir laukęs ryšių tinklas. Dalis ištrūkusiųjų iškart įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą. Ši istorija ypač aiškiai parodo, kodėl muziejuje greta aukų kančios kalbama apie aktyvų pasirinkimą priešintis, o Kęstučio apygarda nėra tik foninis ekspozicijos pavadinimas.
Dabartinės kameros ir bunkeris yra rekonstrukcijos, nes po 1954 metų beveik visa kalėjimo vidaus struktūra sunaikinta
1954 m. represinė būstinė uždaryta. Pastate įrengiant butus buvo sunaikinta senoji vidaus struktūra, kameros ir didžioji dalis autentiškų kalėjimo elementų; vėliau čia veikė poliklinika. Todėl pastato adresas, sienos ir istorinė vieta yra autentiški, tačiau lankytojas neturėtų kiekvienos grotos, kameros gulto ar tardytojo stalo laikyti nepaliestu 1946 m. daiktu.
Atminties grąžinimas vyko etapais. 1990 m. ant namo pakabinta lenta, 1993 m. kieme pastatytas paminklas laisvės gynėjams. Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Tauragės skyriaus pirmininko Prano Rindoko iniciatyva nuo 1995 m. rinkti eksponatai; 1997 m. birželio 14 d., per Gedulo ir vilties dieną, rūsyje atidarytas Kovų ir kančių muziejus, jau turėjęs daugiau kaip 1 000 eksponatų.
Prano Rindoko ir jo dukros Zitos Rindokaitės-Knatauskienės prižiūrėta ekspozicija rūsyje veikė iki 2010 m. rekonstrukcijos. Remontas baigtas 2016 m., dviejuose aukštuose sukurta nauja interaktyvi sistema, o 2018 m. tremties ekspoziciją papildė holograma. Ilgesnį pavadinimą Tremtinių ir politinių kalinių kančių namai vėliau pakeitė dabartinis Tremties ir rezistencijos muziejus.
Asmeniniai tremties daiktai yra ekspozicijos branduolys, o technologijos padeda perskaityti partizanų ir Sąjūdžio temas
Tremties dalyje rodomi žmonių iš Sibiro parsivežti lagaminai, laiškai, nuotraukos, politinių kalinių numeriai, drabužiai, rankdarbiai ir religiniai daiktai. Tarp jų yra nutrintos maldaknygės, savadarbiai kryželiai, iš konservų dėžučių pagaminti smilkytuvai bei rankų darbo tabernakulis. Tai ne dekoracijos apie abstraktų šaltį, o konkrečių šeimų bandymai išlaikyti tikėjimą, lietuvybę ir tarpusavio ryšį.
Pasipriešinimo dalyje pristatoma Kęstučio apygardos struktūra, vadai, uniformos, ginkluotė, spauda ir kasdienybė. Įrengta partizanų žeminės-slėptuvės rekonstrukcija, galima pamatyti sovietų saugumo mokomąjį filmą apie bunkerių paiešką ir išgirsti partizanų dainų. Rekonstrukcija padeda suprasti ankštą gyvenimą po žeme, tačiau nėra iš miško į pastatą perkelta autentiška kovotojų slėptuvė.
Pasakojimas nesibaigia 1954 m. Atskiroje ekspozicijoje pristatomas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Tauragės mitingai, simboliai ir Sovietų Sąjungos griūties laikotarpis. 2019 m. sukurtas pageidaujant rodomas filmas apie Tauragės tremtinius. Holograma, garsas ir vaizdas čia veiksmingiausi tada, kai grąžina balsą liudytojams, todėl savarankiškai lankydami skirkite laiko tekstams bei daiktų istorijoms, ne vien interaktyviems efektams.
Tardymo spektaklis yra atskirai užsakoma intensyvi edukacija, o ne įprasto 3 Eur bilieto dalis
Reguliaraus bilieto lankytojas gali apžiūrėti ekspoziciją nedalyvaudamas vaidmeniniame tardyme. Edukacijoje KGB tardymo ypatumai aktorius imituoja sovietų tardytoją, patyčias, smurtą, verbavimą ir ideologinį spaudimą. Prieš ją dalyviai supažindinami su taisyklėmis ir pasirašo sutikimą; muziejus programos nerekomenduoja klaustrofobiją ar didelį nerimą patiriantiems žmonėms. 2026 m. ji buvo skirta 9-12 klasių mokiniams ir suaugusiesiems, iki 10 žmonių, truko 60 min. ir kainavo 5 Eur asmeniui.
Švelnesnė 60 min. programa Tapk Kęstučio apygardos partizanu buvo skirta 5-12 klasių mokiniams, iki 20 dalyvių ir kainavo 3 Eur asmeniui. Joje pasirenkamas slapyvardis, ženklinama apranga ir aptariama priesaika. Muziejus tamsoje tremties daiktus siūlo tyrinėti su žibintuvėliu. Visoms šioms programoms reikia išankstinio susitarimo telefonu +370 655 56 300 arba el. paštu ausra.norviliene@tauragesmuziejus.lt; kainos gali būti atnaujintos.
Ekspozicijoje yra smurto, kalinimo, šeimų išskyrimo ir mirties temų, todėl jaunesniam vaikui geriau rinktis trumpesnį muziejininko pritaikytą pasakojimą, o ne intensyvų vaidmenį. 2026 m. liepos 13 d. Google Maps rodė 4,9 balo iš 5 vidurkį iš 32 atsiliepimų. Įvertinimas puikus, bet imtis maža, todėl keli nauji atsiliepimai jį gali pakeisti gerokai labiau nei didelio nacionalinio muziejaus rezultatą.
