- Vieta
- Šilalės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- veikianti neogotikinė katalikų parapijos bažnyčia
- Adresas
- Vytauto Didžiojo g. 7, LT-75132 Šilalė
- Koordinatės
- 55.49397, 22.18023
- Kiek skirti laiko
- 25-45 min. architektūrai ir interjerui; ilgiau dalyvaujant liturgijoje
- Geriausias metas
- likus 20-30 min. iki oficialiai skelbiamų Mišių, kai didžiausia tikimybė ramiai patekti į vidų
Šilalės bažnyčia, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia Šilalėje
Neogotikinė miesto dominantė
Dabartinė bažnyčia statyta 1905-1909 m. pagal lenkų architekto Juozapo Pijaus Dziekońskio projektą. Raudonų plytų mūras, kontraforsai, smailiaarkiai langai, kampiniai bokšteliai ir aukšta centrinio bokšto smailė sąmoningai atkartoja gotikos vertikalumą. Kryžminio plano, trinavė šventovė pagrindiniu fasadu atsigręžia į senąjį miesto centrą.
Bokštas siekia maždaug 60 m ir iš toli veikia kaip Šilalės orientyras. Priėję arčiau stebėkite ne vien smailę, bet ir skirtingus plytų raštus, laiptuotus frontonus, siaurus langus bei mažųjų bokštelių ritmą. Geriausias viso fasado vaizdas atsiveria iš priešingos gatvės pusės ir pro šventoriaus vartus.
Nuo 1533 metų parapijos iki dabartinės bažnyčios
Šilalės katalikų parapijos pradžia siejama su 1533 m., kai dvarininkas Orvydas pastatė pirmąją bažnyčią. XVI a. čia veikęs klebonas Jonas Tartila tapo vienu ankstyvųjų Reformacijos idėjų skleidėjų Lietuvoje ir 1536 m. pasitraukė į Mažąją Lietuvą. Vėliau šventovė grįžo katalikams.
1769 m. Pranas Pilsudskis pastatė mūrinę bažnyčią, tačiau XIX a. jos plėtros sumanymai nebuvo įgyvendinti. Naujosios šventovės projektas parengtas 1897 m., patvirtintas 1900 m., o senasis pastatas nugriautas 1903 m. Dabartinė bažnyčia iškilo prelato Bonaventūro Pacevičiaus, kanauninko Pranciškaus Kuodžio ir parapijiečių pastangomis, o 1919 m. buvo konsekruota.
Skulptūros, vitražai ir mediniai altoriai
Interjere dera XX a. pradžios neogotikinė erdvė ir iš ankstesnių šventovių išsaugotas senesnis menas. VLE nurodo vertingus XIX a. paveikslus su aptaisais bei medines XVIII-XIX a. skulptūras, tarp jų Pietą, Jėzaus krikšto grupę, šv. Antaną ir šv. Izidorių.
Trijose navose įrengti mediniai altoriai, o langus užpildo sakralinių siužetų vitražai. Žiūrėdami atskirkite pastato laiką nuo kūrinių laiko: 1909 m. architektūroje eksponuojami ir gerokai senesni objektai. Fotografuoti galima tik jei nėra draudžiančių ženklų ir netrukdoma maldai.
1912 metų Bruno Goebelio vargonai
Vargonai pagaminti 1912 m. Karaliaučiuje Bruno Goebelio dirbtuvėse. Instrumentas vertinamas kaip vienas didesnių šio meistro darbų Lietuvoje ir išsaugojo daug originalios sandaros. Jo vertė yra ir muzikinė, ir technologinė: mechanizmas liudija Rytų Prūsijos vargondirbystės ryšius su Žemaitijos parapijomis.
Įprastas apsilankymas negarantuoja, kad vargonai skambės. Juos galima išgirsti per liturgiją ar iš anksto skelbiamą koncertą, tačiau tuo metu nereikėtų vaikščioti po navas ir fotografuoti. Dėl ekskursijos, vargonų apžiūros ar nedidelės zakristijos kolekcijos reikia tartis su parapija.
Pamaldos ir pagarbus lankymas
2026 m. liepos 21 d. Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 9, 12 ir 18 val., šiokiadieniais 18 val., o šeštadieniais 18 val. bei rytais pagal susitarimą. Išpažinčių klausoma likus pusvalandžiui iki Mišių. Per šventes, atlaidus ir liturginius laikotarpius tvarka gali keistis, todėl tikrinkite oficialų parapijos puslapį.
Bažnyčios ir šventoriaus lankymas nemokamas, tačiau tai pirmiausia gyva maldos vieta. Atvykite tvarkingai apsirengę, išjunkite telefono garsą, neikite į presbiteriją ir neorganizuokite fotosesijos vykstant apeigoms. Šv. Onos atlaidai švenčiami apie liepos 26 d., o tituliniai Šv. Pranciškaus Asyžiečio atlaidai - apie spalio 4 d.
