
- Vieta
- Telšiai, Telšių rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 2011 m. įkurtas viešas skulptūrų parkas, kuriame skirtingų laikotarpių studentų darbai pasakoja Telšių meno mokyklos raidą
- Adresas
- Masčio ežero vakarinė pakrantė prie Muziejaus g. 29A, LT-87356 Telšiai
- Koordinatės
- 55.97695, 22.23908
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. skulptūroms; 1,5-3 val. su Masčio pakrante ir Žemaičių muziejumi „Alka“
- Geriausias metas
- šviesus balandžio-spalio rytas arba vakaras, kai granitas ir metalas gerai išryškėja žalioje pakrantėje, o kūrinių neuždengia tirštas rūkas ar sniegas
Skulptūrų parkas „Akademija“, VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas „Akademija“, Telšių skulptūrų parkas prie Masčio
„Akademija“ yra atskira meno ekspozicija vakarinėje Masčio pakrantėje
Skulptūrų parkas įkurdintas vakarinėje Masčio ežero pakrantės dalyje ir ribojasi su VDA Telšių fakulteto, Telšių menų inkubatoriaus bei Žemaičių muziejaus „Alka“ aplinka. Tai nėra visa ilga Masčio promenada ir ne vienas uždaras fakulteto kiemas. Kūriniai stovi viešoje žalioje erdvėje tarp vejų, brandžių medžių, ežero ir pakrantės takų.
Koordinatės 55.976952, 22.239084 žymi reprezentacinį tašką skulptūrų zonoje. Jos nėra kasos, oficialių vartų ar automobilių stovėjimo vietos koordinatės. Patogiausias rašytinis orientyras yra VDA Telšių fakultetas Muziejaus g. 29A, tačiau fakulteto pastato vidaus režimas ir viešo parko lankymas yra skirtingi dalykai.
Viešai lauko ekspozicijai bendras bilietas, kasa ar vartais nustatytos darbo valandos oficialiuose šaltiniuose nepateikiami. Atskiros VDA patalpos, Menų inkubatorius, muziejus ir renginiai turi savus grafikus bei kainas, todėl norėdami užeiti į vidų informaciją tikrinkite konkrečios įstaigos oficialiame puslapyje.
Parkas veikia kaip nuolat pildomas studentų darbų archyvas po atviru dangumi
VDA parką apibūdina kaip bendrą Telšių fakulteto ir Telšių rajono savivaldybės projektą, pradėtą 2011 m. Ekspozicijoje susitinka Telšių taikomosios dailės technikumo, vėlesnės aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos ir VDA Telšių fakulteto laikotarpiais sukurti studentų darbai. Todėl kūrinių autoriai nėra viena vienu metu dirbusi skulptorių grupė, o kelių mokyklos kartų absolventai.
Senesniame viešame objekto apraše buvo nurodyta 21 skulptūra, tačiau VDA pabrėžia, kad „Akademija“ yra tęstinis ir naujais jaunųjų menininkų objektais pildomas projektas. Lauko darbai taip pat gali būti restauruojami, perkeliami ar laikinai nuimami. Dėl to 21 verta laikyti istoriniu inventoriaus skaičiumi, ne garantija, kad apsilankymo dieną vienodu maršrutu suskaičiuosite lygiai tiek objektų.
Ekspozicijos prasmę geriausiai atskleidžia medžiagų kaita. Ankstesniuose darbuose dominuoja tradicinis granitas ir jo masė, o vėlesnėse skulptūrose atsiranda plienas, betonas bei kitos medžiagos. Parkas rodo ne vien baigtas formas, bet ir tai, kaip studentai skirtingais laikotarpiais mokėsi valdyti svorį, paviršių, atramą, ritmą ir ryšį su vieša erdve.
1931 m. pradėta meno mokymo tradicija parkui suteikia platesnį istorinį kontekstą
VDA Telšių fakulteto ištakos siekia 1931 m., kai įsteigta Telšių vidurinė valdžios amatų mokykla su stalių ir baldžių specialybe. Vėliau mokykla buvo ne kartą reformuota ir keitė pavadinimą, o 1998 m. tapo Vilniaus dailės akademijos padaliniu. Ši institucijos kaita paaiškina, kodėl prie vieno parko kūrinių autorių nurodomi technikumo, aukštesniosios mokyklos ir akademijos vardai.
Pats parkas nėra veikiantis nuo 1931 m. Jis įkurtas tik 2011 m., o tikslią 2011 m. spalio 21 d. atidarymo datą pateikia senesnis viešas objekto aprašas. Tame pačiame apraše idėjos autoriais įvardyti architektas profesorius Algirdas Žebrauskas ir skulptorius docentas Osvaldas Neniškis. Taigi 1931 m. žymi mokymo tradicijos, o 2011 m. - viešosios lauko ekspozicijos pradžią.
Parko sumanymas senesnius kursinius ir diplominius darbus iškelia iš mokymo proceso į miesto atmintį. Užuot pasakojęs apie vieną garsų autorių, jis leidžia matyti, kaip praktinis medžiagos pažinimas Telšiuose virto nuoseklia taikomosios dailės ir skulptūros mokykla. Tai ir yra esminis „Akademijos“ skirtumas nuo įprasto paminklų rinkinio.
Keturi darbai padeda perskaityti granitą nuo bendravimo rato iki saulėlydžio
1983 m. ketvirto kurso darbas „Bendravimo stalas“ sudarytas iš žemų skirtingų formų granito elementų, išdėstytų ratu prie ežero. VDA jo autoriais nurodo Raimundą Poškų, Juozą Bagdoną, Rolandą Repšį, Ovidijų Šileiką, Audrių Jonušą, Kęstutį Lenkauską ir Igorį Rimeiką. Senesniame apraše pasitaiko vardas „Bendravimo ratas“, tačiau dabartinė VDA antraštė yra „Bendravimo stalas“.
Evaldo Adomkaus „Vikšras“ yra žema iš tamsaus granito išauganti segmentuota forma, ypač aiškiai matoma nuo aukščiau esančio tako. Arvydo Šlausto 1997 m. diplominis darbas „Saulėlydis“ jungia didelį akmens rutulį su ilga granito plokštuma ir pasikartojančiais apskritais ženklais. Abu kūriniai parodo, kaip iš sunkios medžiagos galima sukurti judėjimo arba laiko slinkties įspūdį.
Rimanto Jurašiaus 2004 m. diplominis darbas „Pėstininkas“ sujungia plieną ir betoną į vertikalią, nuo žemės pakeltą figūrinę užuominą. Senesniuose inventoriuose dar minimi Petro Rimkaus „Dekoratyvinė forma“, Leonardo Kaleinikovo „Laiptai“, Ovidijaus Šileikos „Pumpuras“, Vytauto Boruso „Stalas“ ir Arūno Guoko „Tik įspėti“. Kadangi ekspozicija kinta, pavadinimų lenteles ir faktinę darbų vietą vertinkite pagal tai, ką randate apsilankymo dieną.
Lėtas ratas nuo fakulteto iki ežero padeda kūrinius pamatyti kaip vieną pasakojimą
Pirmam apsilankymui pradėkite fakulteto ir muziejaus pusėje, nusileiskite žalios erdvės kryptimi ir paeiliui apžvelkite kūrinius tarp medžių bei vejoje. Žemesnės granito formos lengvai susilieja su reljefu, todėl verta keisti žiūrėjimo aukštį ir apeiti objektus iš kelių pusių. Ežero horizontas ypač svarbus „Bendravimo stalui“ ir „Saulėlydžiui“, kurių kompozicija išryškėja žvelgiant vandens kryptimi.
Maršrutas nėra patikimai pateiktas kaip griežtai chronologinė numeruota trasa. Norėdami sekti mokyklos raidą, pradėkite nuo kūrinio datos ir medžiagos, o tik tada skaitykite formą: 1970-1980 m. granito darbai, 1990 m. akmens ir metalo jungtys, vėlesni plieno bei betono sprendimai sukuria aiškesnę seką nei atsitiktinė ėjimo kryptis.
Parko nepainiokite su ant Masčio tiltelių įkurdintomis mažomis meškutėmis ar kitais Telšių centro meno ženklais. Meškutės priklauso atskiram miesto mažosios architektūros maršrutui, o „Akademija“ yra Telšių meno mokyklos studentų darbų ekspozicija. Abu sluoksnius galima pamatyti per vieną pakrantės pasivaikščiojimą, tačiau jų autoriai, mastelis ir pasakojimas skiriasi.
Kietas pakrantės takas palengvina dalį maršruto, bet ne kiekviena skulptūra stovi prie jo
Greta parko yra sutvarkytų kietos dangos pakrantės takų, tačiau dalis kūrinių stovi vejoje, ant nuolydžio ar tarp medžių. Senesnis viešas objekto aprašas parką pristato kaip prieinamą žmonėms su negalia, bet išsamaus kiekvienos skulptūros bekliūčio priėjimo audito rasti nepavyko. Vežimėliu galima apžvelgti nemažą ekspozicijos dalį nuo pagrindinių takų, tačiau šlapia žolė ir reljefas gali riboti artimą priėjimą.
Po lietaus akmens paviršiai, lapai ir šlaitų žolė gali būti slidūs. Skulptūros yra lauko meno kūriniai, ne savaime laipiojimui sertifikuoti žaidimų įrenginiai, todėl nelipkite ant jų ir nejudinkite mažesnių elementų, jei vietos ženklai aiškiai nenurodo kitaip. Vaikams parkas įdomus kaip formų paieška, tačiau prie vandens ir kūrinių juos prižiūrėkite.
Skulptūroms dažniausiai pakanka 30-60 minučių. Platesniam maršrutui tęskite pasivaikščiojimą Masčio pakrante, o Žemaičių muziejui „Alka“ numatykite atskirą laiką ir prieš kelionę patikrinkite jo darbo valandas bei bilietus oficialiame puslapyje. Laikini pakrantės darbai, renginiai ar ekspozicijos priežiūra gali pakeisti įprastą priėjimą, todėl žemėlapio taško nelaikykite pažadu apie laisvą automobilių stovėjimo vietą.









