Lankytinos vietos Lietuvoje

VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas: tęstinė Telšių meno mokyklos studentų darbų ekspozicija vakarinėje Masčio ežero pakrantėje

VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas „Akademija“ yra ne miesto meškučių takas ir ne visa Masčio promenada, o atskira lauko ekspozicija vakarinėje ežero pakrantėje. 2011 m. VDA ir Telšių rajono savivaldybės pradėtame projekte eksponuojami skirtingais dešimtmečiais Telšių meno mokyklos studentų sukurti granito, metalo, betono ir kitų medžiagų darbai. Greta fakulteto, Menų inkubatoriaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“ išdėstyti objektai leidžia vienoje vietoje sekti, kaip keitėsi taikomosios skulptūros kalba ir mokymo tradicija nuo mokyklos istorijos pradžios 1931 m. Kadangi VDA parką vadina tęstiniu ir nuolat papildomu projektu, senesnis 21 skulptūros skaičius nėra nekintamas dabartinės ekspozicijos pažadas.

Granito skulptūros žalioje VDA Telšių fakulteto parko vejoje prie Masčio ežero ir pakrantės tako

Vieta: Telšiai, Telšių rajono savivaldybė
Regionas: Žemaitija
Tipas: 2011 m. įkurtas viešas skulptūrų parkas, kuriame skirtingų laikotarpių studentų darbai pasakoja Telšių meno mokyklos raidą
Adresas: Masčio ežero vakarinė pakrantė prie Muziejaus g. 29A, LT-87356 Telšiai
Koordinatės: 55.97695, 22.23908
Kiek skirti laiko: 30-60 min. skulptūroms; 1,5-3 val. su Masčio pakrante ir Žemaičių muziejumi „Alka“
Geriausias metas: šviesus balandžio-spalio rytas arba vakaras, kai granitas ir metalas gerai išryškėja žalioje pakrantėje, o kūrinių neuždengia tirštas rūkas ar sniegas

Vardai ir variantai

Skulptūrų parkas „Akademija“, VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas „Akademija“, Telšių skulptūrų parkas prie Masčio

„Akademija“ yra atskira meno ekspozicija vakarinėje Masčio pakrantėje

Skulptūrų parkas įkurdintas vakarinėje Masčio ežero pakrantės dalyje ir ribojasi su VDA Telšių fakulteto, Telšių menų inkubatoriaus bei Žemaičių muziejaus „Alka“ aplinka. Tai nėra visa ilga Masčio promenada ir ne vienas uždaras fakulteto kiemas. Kūriniai stovi viešoje žalioje erdvėje tarp vejų, brandžių medžių, ežero ir pakrantės takų.

Koordinatės 55.976952, 22.239084 žymi reprezentacinį tašką skulptūrų zonoje. Jos nėra kasos, oficialių vartų ar automobilių stovėjimo vietos koordinatės. Patogiausias rašytinis orientyras yra VDA Telšių fakultetas Muziejaus g. 29A, tačiau fakulteto pastato vidaus režimas ir viešo parko lankymas yra skirtingi dalykai.

Viešai lauko ekspozicijai bendras bilietas, kasa ar vartais nustatytos darbo valandos oficialiuose šaltiniuose nepateikiami. Atskiros VDA patalpos, Menų inkubatorius, muziejus ir renginiai turi savus grafikus bei kainas, todėl norėdami užeiti į vidų informaciją tikrinkite konkrečios įstaigos oficialiame puslapyje.

Parkas veikia kaip nuolat pildomas studentų darbų archyvas po atviru dangumi

VDA parką apibūdina kaip bendrą Telšių fakulteto ir Telšių rajono savivaldybės projektą, pradėtą 2011 m. Ekspozicijoje susitinka Telšių taikomosios dailės technikumo, vėlesnės aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos ir VDA Telšių fakulteto laikotarpiais sukurti studentų darbai. Todėl kūrinių autoriai nėra viena vienu metu dirbusi skulptorių grupė, o kelių mokyklos kartų absolventai.

Senesniame viešame objekto apraše buvo nurodyta 21 skulptūra, tačiau VDA pabrėžia, kad „Akademija“ yra tęstinis ir naujais jaunųjų menininkų objektais pildomas projektas. Lauko darbai taip pat gali būti restauruojami, perkeliami ar laikinai nuimami. Dėl to 21 verta laikyti istoriniu inventoriaus skaičiumi, ne garantija, kad apsilankymo dieną vienodu maršrutu suskaičiuosite lygiai tiek objektų.

Ekspozicijos prasmę geriausiai atskleidžia medžiagų kaita. Ankstesniuose darbuose dominuoja tradicinis granitas ir jo masė, o vėlesnėse skulptūrose atsiranda plienas, betonas bei kitos medžiagos. Parkas rodo ne vien baigtas formas, bet ir tai, kaip studentai skirtingais laikotarpiais mokėsi valdyti svorį, paviršių, atramą, ritmą ir ryšį su vieša erdve.

1931 m. pradėta meno mokymo tradicija parkui suteikia platesnį istorinį kontekstą

VDA Telšių fakulteto ištakos siekia 1931 m., kai įsteigta Telšių vidurinė valdžios amatų mokykla su stalių ir baldžių specialybe. Vėliau mokykla buvo ne kartą reformuota ir keitė pavadinimą, o 1998 m. tapo Vilniaus dailės akademijos padaliniu. Ši institucijos kaita paaiškina, kodėl prie vieno parko kūrinių autorių nurodomi technikumo, aukštesniosios mokyklos ir akademijos vardai.

Pats parkas nėra veikiantis nuo 1931 m. Jis įkurtas tik 2011 m., o tikslią 2011 m. spalio 21 d. atidarymo datą pateikia senesnis viešas objekto aprašas. Tame pačiame apraše idėjos autoriais įvardyti architektas profesorius Algirdas Žebrauskas ir skulptorius docentas Osvaldas Neniškis. Taigi 1931 m. žymi mokymo tradicijos, o 2011 m. - viešosios lauko ekspozicijos pradžią.

Parko sumanymas senesnius kursinius ir diplominius darbus iškelia iš mokymo proceso į miesto atmintį. Užuot pasakojęs apie vieną garsų autorių, jis leidžia matyti, kaip praktinis medžiagos pažinimas Telšiuose virto nuoseklia taikomosios dailės ir skulptūros mokykla. Tai ir yra esminis „Akademijos“ skirtumas nuo įprasto paminklų rinkinio.

Keturi darbai padeda perskaityti granitą nuo bendravimo rato iki saulėlydžio

1983 m. ketvirto kurso darbas „Bendravimo stalas“ sudarytas iš žemų skirtingų formų granito elementų, išdėstytų ratu prie ežero. VDA jo autoriais nurodo Raimundą Poškų, Juozą Bagdoną, Rolandą Repšį, Ovidijų Šileiką, Audrių Jonušą, Kęstutį Lenkauską ir Igorį Rimeiką. Senesniame apraše pasitaiko vardas „Bendravimo ratas“, tačiau dabartinė VDA antraštė yra „Bendravimo stalas“.

Evaldo Adomkaus „Vikšras“ yra žema iš tamsaus granito išauganti segmentuota forma, ypač aiškiai matoma nuo aukščiau esančio tako. Arvydo Šlausto 1997 m. diplominis darbas „Saulėlydis“ jungia didelį akmens rutulį su ilga granito plokštuma ir pasikartojančiais apskritais ženklais. Abu kūriniai parodo, kaip iš sunkios medžiagos galima sukurti judėjimo arba laiko slinkties įspūdį.

Rimanto Jurašiaus 2004 m. diplominis darbas „Pėstininkas“ sujungia plieną ir betoną į vertikalią, nuo žemės pakeltą figūrinę užuominą. Senesniuose inventoriuose dar minimi Petro Rimkaus „Dekoratyvinė forma“, Leonardo Kaleinikovo „Laiptai“, Ovidijaus Šileikos „Pumpuras“, Vytauto Boruso „Stalas“ ir Arūno Guoko „Tik įspėti“. Kadangi ekspozicija kinta, pavadinimų lenteles ir faktinę darbų vietą vertinkite pagal tai, ką randate apsilankymo dieną.

Lėtas ratas nuo fakulteto iki ežero padeda kūrinius pamatyti kaip vieną pasakojimą

Pirmam apsilankymui pradėkite fakulteto ir muziejaus pusėje, nusileiskite žalios erdvės kryptimi ir paeiliui apžvelkite kūrinius tarp medžių bei vejoje. Žemesnės granito formos lengvai susilieja su reljefu, todėl verta keisti žiūrėjimo aukštį ir apeiti objektus iš kelių pusių. Ežero horizontas ypač svarbus „Bendravimo stalui“ ir „Saulėlydžiui“, kurių kompozicija išryškėja žvelgiant vandens kryptimi.

Maršrutas nėra patikimai pateiktas kaip griežtai chronologinė numeruota trasa. Norėdami sekti mokyklos raidą, pradėkite nuo kūrinio datos ir medžiagos, o tik tada skaitykite formą: 1970-1980 m. granito darbai, 1990 m. akmens ir metalo jungtys, vėlesni plieno bei betono sprendimai sukuria aiškesnę seką nei atsitiktinė ėjimo kryptis.

Parko nepainiokite su ant Masčio tiltelių įkurdintomis mažomis meškutėmis ar kitais Telšių centro meno ženklais. Meškutės priklauso atskiram miesto mažosios architektūros maršrutui, o „Akademija“ yra Telšių meno mokyklos studentų darbų ekspozicija. Abu sluoksnius galima pamatyti per vieną pakrantės pasivaikščiojimą, tačiau jų autoriai, mastelis ir pasakojimas skiriasi.

Kietas pakrantės takas palengvina dalį maršruto, bet ne kiekviena skulptūra stovi prie jo

Greta parko yra sutvarkytų kietos dangos pakrantės takų, tačiau dalis kūrinių stovi vejoje, ant nuolydžio ar tarp medžių. Senesnis viešas objekto aprašas parką pristato kaip prieinamą žmonėms su negalia, bet išsamaus kiekvienos skulptūros bekliūčio priėjimo audito rasti nepavyko. Vežimėliu galima apžvelgti nemažą ekspozicijos dalį nuo pagrindinių takų, tačiau šlapia žolė ir reljefas gali riboti artimą priėjimą.

Po lietaus akmens paviršiai, lapai ir šlaitų žolė gali būti slidūs. Skulptūros yra lauko meno kūriniai, ne savaime laipiojimui sertifikuoti žaidimų įrenginiai, todėl nelipkite ant jų ir nejudinkite mažesnių elementų, jei vietos ženklai aiškiai nenurodo kitaip. Vaikams parkas įdomus kaip formų paieška, tačiau prie vandens ir kūrinių juos prižiūrėkite.

Skulptūroms dažniausiai pakanka 30-60 minučių. Platesniam maršrutui tęskite pasivaikščiojimą Masčio pakrante, o Žemaičių muziejui „Alka“ numatykite atskirą laiką ir prieš kelionę patikrinkite jo darbo valandas bei bilietus oficialiame puslapyje. Laikini pakrantės darbai, renginiai ar ekspozicijos priežiūra gali pakeisti įprastą priėjimą, todėl žemėlapio taško nelaikykite pažadu apie laisvą automobilių stovėjimo vietą.

VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas: ką pamatyti netoliese

VDA Telšių fakulteto skulptūrų parko šaltiniai

VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas: dažniausi klausimai

Kur tiksliai yra VDA Telšių fakulteto skulptūrų parkas?

Jis yra vakarinėje Masčio ežero pakrantėje, greta VDA Telšių fakulteto, Menų inkubatoriaus ir Žemaičių muziejaus „Alka“. Koordinatės 55.976952, 22.239084 žymi reprezentacinį tašką tarp kūrinių, ne vartus ar automobilių stovėjimo vietą.

Ar Skulptūrų parkas „Akademija“ mokamas ir kokios jo darbo valandos?

Viešai lauko ekspozicijai bendro bilieto, kasos ar vartais nustatyto grafiko oficialiuose šaltiniuose nenurodyta. VDA pastatai, Menų inkubatorius, muziejus ir renginiai veikia atskirai, todėl jų valandas bei kainas tikrinkite oficialiuose puslapiuose.

Kiek skulptūrų yra VDA Telšių fakulteto skulptūrų parke?

Senesniame lankytojų apraše nurodyta 21 skulptūra, bet VDA „Akademiją“ vadina tęstiniu ir nuolat pildomu projektu. Restauravimas, perkėlimas ar nauji darbai gali pakeisti faktinį skaičių, todėl 21 nėra nekintamas dabartinės ekspozicijos pažadas.

Kokias žinomiausias skulptūras galima pamatyti parke?

VDA pristato 1983 m. „Bendravimo stalą“, Evaldo Adomkaus „Vikšrą“, Arvydo Šlausto 1997 m. „Saulėlydį“ ir Rimanto Jurašiaus 2004 m. „Pėstininką“. Senesniuose sąrašuose taip pat minimi „Dekoratyvinė forma“, „Laiptai“, „Pumpuras“, „Stalas“ ir „Tik įspėti“.

Kodėl parkas pasakoja Telšių meno mokyklos istoriją nuo 1931 m., jei įkurtas 2011 m.?

1931 m. pradėta pati Telšių amatų ir meno mokymo tradicija, vėliau peraugusi į VDA Telšių fakultetą. 2011 m. įkurtas parkas viešoje erdvėje surinko skirtingais ankstesniais laikotarpiais technikumo, aukštesniosios mokyklos ir fakulteto studentų sukurtus darbus.

Ar VDA skulptūrų parkas ir Telšių meškučių takas yra tas pats?

Ne. „Akademija“ yra studentų skulptūros darbų ekspozicija vakarinėje Masčio pakrantėje, o mažos meškutės ant tiltelių ir kituose miesto taškuose priklauso atskiram Telšių mažosios architektūros maršrutui.

Kiek laiko skirti Skulptūrų parkui „Akademija“?

Vien skulptūrų ratui realistiška skirti 30-60 minučių. Su ilgesniu Masčio pakrantės pasivaikščiojimu ir Žemaičių muziejumi „Alka“ planuokite 1,5-3 valandas arba daugiau, jei muziejaus ekspoziciją lankysite išsamiai.

Ar Skulptūrų parkas pritaikytas vežimėliams ir vaikiškiems vežimėliams?

Greta yra kietos dangos takų, nuo kurių matoma nemaža ekspozicijos dalis, ir senesnis viešas objekto aprašas parką vadina pritaikytu. Vis dėlto kai kurios skulptūros stovi vejoje ar nuolydyje, o išsamaus bekliūčio priėjimo prie kiekvieno kūrinio audito rasti nepavyko.

Ar galima liesti arba lipti ant parko skulptūrų?

Kūrinius galima apžiūrėti iš arti, bet jų nereikėtų laikyti laipiojimui skirtais žaidimų įrenginiais. Nelipkite, nejudinkite elementų ir vadovaukitės vietos ženklais; po lietaus granitas bei žolė gali būti ypač slidūs.