Bilioniai, Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės rajonas
Žemaitijos piliakalnis su papėdės gyvenviete ir terasiniais šlaitais
55.59694, 22.32139
45 min.-1,5 val.
giedra pavasario arba rudens diena, kai geriau matyti terasiniai šlaitai ir aplinkinės žemumos
Švedkalnis, Šventkalnis
Bilionių piliakalnis ir Švedkalnio vardas
Bilionių piliakalnis stūkso Šilalės rajono savivaldybėje, prie Bilionių kaimo, į pietus nuo Šventpelkės, Žemaitijos aukštumų krašte. VLE jį pateikia kaip piliakalnį su papėdės gyvenviete ir nurodo kitą jo vardą - Švedkalnis. Toks pavadinimas Lietuvos kalvose dažnas: liaudies atmintyje švedais neretai vadinti senųjų karų priešai, todėl daug įtvirtintų vietų gavo Švedkalnio ar Švedų kapų vardus, nors patys švedai su jomis nebūtinai susiję.
Vietos žmonės piliakalnį kartais vadina ir Šventkalniu, o tai jau nurodo į sakralinės vietos suvokimą. Šio antrojo vardo VLE atskirai nepatvirtina, todėl jį verta laikyti vietine tradicija, o ne dokumentuotu faktu. Lankytoją pirmiausia pasitinka masyvi, aukšta kalva - tai ne mažas vietinis kalnelis, o kraštovaizdžio dominantė, kurią geriausia iš pradžių apžiūrėti iš papėdės ir tik tada kilti į viršų.
Forma, aikštelė ir terasiniai šlaitai
VLE nurodo, kad Bilionių piliakalnio aikštelė ovali, 57 x 37 m dydžio, su storu kultūriniu sluoksniu. Šlaituose, 4-5 m žemiau aikštelės, yra 11-20 m pločio terasa, o pietinėje ir pietrytinėje dalyje ji apardyta. Nuo terasos kraštų žemyn leidžiasi 20-25 m aukščio šlaitas, todėl bendras kalvos aukštis nuo papėdės iki aikštelės yra įspūdingas net šiandien.
Ypač įdomu, kad 20 a. pradžioje žemiau išlikusiosios terasos buvo dar viena terasa, vėliau suardyta ariant. Tai paaiškina, kodėl kalva atrodo ne kaip įprastas kūgis, o kaip laiptuotas, terasomis suformuotas gynybinis kalnas. Lankant verta neskubėti: skirtinguose šlaituose geriau matyti, kaip reljefas galėjo būti naudojamas gynybai ir judėjimui, o terasos yra ne fonas nuotraukai, o pati archeologinė vertybė.
Datavimas, kasinėjimai ir radiniai
VLE datuoja Bilionių piliakalnį pirmu tūkstantmečiu - antro tūkstantmečio pradžia ir nurodo, kad piliakalnio papėdėje būta senovinės gyvenvietės liekanų. Tai reiškia, kad vieta buvo ne vien laikina slėptuvė, bet platesnė gyvenama ir naudojama teritorija, kurioje kaupėsi storas kultūrinis sluoksnis.
VLE nurodo, kad 20 a. pradžioje piliakalnį kasinėjo Liudvikas Kšivickis (Ludwik Krzywicki), o 1961 m. žvalgomuosius tyrimus atliko Istorijos institutas. Rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi keramikos, o radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Papėdės gyvenvietės faktas svarbus lankytojui: kalnas buvo susijęs su kasdieniu gyvenimu apačioje - sodybomis, laukais, keliais ir vandeniu, o ne tik su viršūne.
Bilionių kraštovaizdžio draustinis
Piliakalnis yra ne pavienis objektas, o saugomo kraštovaizdžio centras. Saugoma.lt duomenimis, 388 ha Bilionių kraštovaizdžio draustinyje saugomas raiškaus reljefo kraštovaizdis su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu. Toks statusas reiškia, kad ginama ne tik pati kalva, bet ir ją supanti reljefo visuma.
Lankytojui tai padeda suprasti, kodėl piliakalnis atrodo toks ryškus: jis stovi banguotame, kalvotame krašte, kuriame žmogaus suformuota kalva ir gamtinis reljefas sudaro vieną vaizdą. Draustinio taisyklės taip pat primena, kad šlaitų ir terasų negalima ardyti, o judėti reikia ten, kur tai nekenkia paveldui.
Pilėnų klausimas ir tautosakinis sluoksnis
Bilionių piliakalnis kartais minimas populiariose diskusijose apie galimą Pilėnų vietą. Šios tradicijos autoritetingi šaltiniai (VLE, saugoma.lt) atskirai nepatvirtina, todėl jos nereikia pateikti kaip įrodyto fakto: istoriografijoje Pilėnų lokalizacija išlieka ginčijama, o skirtingi piliakalniai turi savo argumentus ir vietos pasakojimus.
Geriausia formuluotė keliautojui tokia: Bilioniai yra vertingas savaime, nepriklausomai nuo jokios legendos. Jo reljefas, 57 x 37 m aikštelė, terasos ir Žemaitijos gynybinis kontekstas pakankamai stiprūs ir be Pilėnų hipotezės. Švedkalnio bei Šventkalnio vardai rodo, kad vieta gyveno ne tik archeologiniuose duomenyse, bet ir žmonių vaizduotėje, kaip ir kiti Žemaitijos piliakalniai su savais padavimais.
Kaip lankyti Bilionių piliakalnį
Bilionių piliakalniui verta skirti bent 45 minutes. Geriausia pradėti nuo apžvalgos iš papėdės, tada kilti į viršų ir atskirai apžiūrėti šlaitų terasas - jos čia yra svarbiausias reljefo bruožas. Giedrą pavasario ar rudens dieną terasiniai šlaitai ir aplinkinės žemumos matyti aiškiausiai, o po lietaus žolė ir šlaitai gali būti slidūs.
Lankant reikia saugoti šlaitus ir nevaikščioti ten, kur nėra tako, nes piliakalnis yra saugoma archeologinė ir kraštovaizdinė vertybė. Bilionius patogu derinti su kitais Žemaitijos aukštumos piliakalniais - Medvėgaliu, Šatrija - į vieną gynybinio kraštovaizdžio dieną.
