- Vieta
- Kelmė, Kelmės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- istorinis raudonų plytų vandens malūnas su hidrotechnine sistema, veikiančia hidroelektrine ir atskirai įrengta žuvų pralaida
- Adresas
- B. Laucevičiaus g. 37 ir 37A, Kelmė
- Koordinatės
- 55.62847, 22.94182
- Kiek skirti laiko
- 25-45 min. malūno išorei, užtvankai ir žuvitakio aplinkai apžiūrėti nuo teisėtai prieinamų takų; vidaus lankymas neįtrauktas
- Geriausias metas
- šviesi sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai saugiau matyti plytų fasadus, Kražantės tvenkinį, užtvanką ir vandens kanalus
Kelmės senasis vandens malūnas, Kelmės malūnas, Kražantės žuvitakis
Tai du susiję, bet skirtingo amžiaus objektai prie tos pačios užtvankos
Kelmės vandens malūnas stovi B. Laucevičiaus gatvėje, prie Kražantės tvenkinio užtvankos. Koordinatės 55.628471, 22.941819 žymi reprezentacinį malūno ir hidrotechninės sistemos tašką prie lankymo trasos, o ne pastato duris ar garantuotą automobilių stovėjimo vietą. Atvykus vienoje erdvėje matomi istorinis raudonplytis pastatas, tvenkinys, užtvanka, pėsčiųjų tiltelis, vandens kanalai ir vėliau įrengta žuvų pralaida.
KVR kodu 2163 saugomas Kelmės vandens malūnas, jo architektūrinės ir inžinerinės savybės, tvenkinys, užtvankos šlaitai, vandens paima, kanalai bei technologinė įranga. Žuvitakis nėra 1892 m. malūno mechanizmas: tai 2014 m. prie esamos Kražantės užtvankos pastatyta atskira migracijos priemonė. Šių datų ir funkcijų suplakti negalima.
Šio objekto taip pat nereikia painioti su Kelmės dvaro sodybos vandens malūnu KVR kodu 22389, esančiu Prūdo g. 17. B. Laucevičiaus g. 37 ir 37A stovintis malūnas yra atskira valstybės saugoma regioninės reikšmės vertybė. Savivaldybės planavimo medžiaga jį įtraukia į Kelmės miesto lankymo maršrutą, tačiau tai savaime nereiškia laisvo patekimo į hidroelektrinės pastatą.
1892 m. malūnas perėjo nuo dvaro ūkio prie vilnų karšyklos ir hidroelektrinės
KVR malūną datuoja 1892 m. ir sieja su Kelmės dvarą valdžiusiais Gruževskiais. 1890 m. dvaro pastatų apraše jau minimas malūnas prie Kražantės, kurį galėjo pastatyti dvaro savininkas Boleslovas Gružauskas. Tai šaltinio iškelta galimybė, ne neginčijamas autorystės faktas. 1896 m. dokumentuose toje vietoje aprašytas naujas garinis malūnas, todėl manoma, kad vandens malūnas galėjo būti pertvarkytas naudoti garo jėgą.
Vandens ratą pakeitė vertikali Frensio turbina, o vėliau malūne buvo įrengta hidroelektrinė. Sovietmečiu pastatas priklausė Buitiniam gyventojų aptarnavimo kombinatui, jo priestate veikė vilnų karšykla. KVR nurodo, kad pats malūnas veikė maždaug iki 1980 m., po to jo būklė blogėjo.
2002 m. malūną įsigijus naujam savininkui pradėta restauracija. 2003-2005 m. tvarkyta turbina ir jos kamera, vandens paima, ištekėjimo žiotys bei kanalas, atkurta hidrotechninės sistemos funkcija; KVR bendrą restauravimo laikotarpį apibrėžia 2003-2018 m. 2013 m. pastate pradėjo veikti hidroelektrinė. Į registrą vertybė įrašyta 1992 m., o valstybės saugoma paskelbta 2005 m.
Raudonų plytų tūris saugo ne dekoraciją, o veikusią energijos perdavimo sistemą
Malūnas yra stačiakampio plano, trijų aukštų su pastoge ir vieno aukšto priestatu rytinėje pusėje. Jį dengia dvišlaitis stogas, o sienos sumūrytos iš keraminių plytų ant akmens mūro cokolio su granito skaldos užpildais. Antro ir trečio aukštų sienų viduje KVR fiksuoja fachverko konstrukcijas, medines sijines perdangas, stulpus su pasparomis ir medinę gegnių sistemą.
Fasadų istorizmo stilistiką geriausiai parodo santūrus plytų mūras ir segmentinių sąramų langų bei durų angos. Šiaurinėje pusėje buvusi arkinė vandens ištekėjimo anga užmūryta ir pakeista stačiakampe. Stogo dangos istorija taip pat sluoksniuota: medinių skiedrų tipą sovietmečiu uždengė šiferis, o 2018 m. jis pakeistas skarda.
Svarbiausia malūno techninė vertė slypi viduje ir po pastatu. KVR registruoja transmisiją, skriemulius, restauruotą Frensio turbiną, jos kreipratį ir svirtinę valdymo įrangą, vandens privedimo bei nuvedimo kanalus ir restauruotas maišų keltuvo kreipiamąsias. Todėl čia nereikėtų ieškoti ar vaizduoti išorinio medinio rato: išlikusi sistema paremta turbina ir vidiniu mechaniniu perdavimu. Registruota įranga nėra pažadas, kad ją galima apžiūrėti be savininko leidimo.
2014 m. žuvitakis atvėrė kelią, bet 2015 m. tyrimas parodė silpną žuvų nukreipimą
Savivaldybės planavimo dokumente nurodoma, kad Kražantės tvenkinys užima apie 5 ha, o ties užtvanka vandens lygių skirtumas siekia apie 3 m. Tokios kliūties migruojančios žuvys įveikti negalėjo, todėl 2014 m. Kelmės miesto užtvankoje įrengta žuvų pralaida. Jos paskirtis yra padėti praeivėms žuvims pasiekti aukščiau esančias nerštavietes, o ne sukurti žmonėms skirtą vandens atrakcioną ar taką.
2015 m. gegužę Kražantėje akustiniais žymekliais pažymėta 30 žiobrių. Dėl labai žemo vandens lygio tyrėjai negalėjo įprastai registruoti žuvų 50 m zonoje prie žuvitakio. Prie pačios pralaidos pradžios aptiktos dvi pažymėtos žuvys, o viena iš jų žuvitakį įveikė pirmu bandymu. Pagal ataskaitos metodiką tai davė 50 proc. efektyvumą tarp įėjimą pasiekusių žuvų, bet nereiškia, kad praplaukė pusė visų 30 pažymėtų žiobrių.
Ataskaita žuvitakio patrauklumą laikė prastu ir rekomendavo valyti vagą žemiau užtvankos bei nukreipti žuvis nuo hidroelektrinės kanalo į pralaidą. Todėl bendras vėlesnio projekto teiginys, kad įrengtos pralaidos buvo efektyvios, Kelmės vietoje turi būti skaitomas kartu su išsamiu 2015 m. rezultatu ir jo ribomis.
2022 m. kanalas sutvarkytas, o lankytojui svarbiausi išorės prieiga ir saugumas
2022 m. birželį-rugpjūtį žemiau Kelmės užtvankos išvalytas 152 m ilgio nuvedamojo kanalo ruožas, pašalinta augmenija ir sąnašos. Taip pat įrengtas žuvų nukreipimo statinys ir septynios dambos vandens lygiui pakelti. Žuvininkystės tarnyba visą Kražantės ir Vokės migracijos sąlygų gerinimo projektą paskelbė užbaigtą 2023 m. pabaigoje, tačiau tame pranešime nepateikė naujo skaitinio Kelmės žuvitakio efektyvumo tyrimo.
Oficialus malūno vidaus darbo laikas, bilietas, nuolatinė ekspozicija ar reguliarios ekskursijos neskelbiami. Kadangi pastate veikia hidroelektrinė, saugiausia planuoti tik 25-45 min. išorės sustojimą ir naudotis tuo metu teisėtai prieinamais takais bei pėsčiųjų tilteliu. Dėl vidaus apsilankymo reikėtų iš anksto gauti teisėto savininko arba valdytojo patvirtinimą ir prieš kelionę tikrinti naujausią oficialią informaciją.
Nelipkite ant užtvankos įrenginių, į žuvitakio kanalą ar už turėklų, nes priartėjus prie slenksčių srovė, šlapias betonas ir apledėjimas kelia pavojų. Oficialus automobilių stovėjimo ir bepakopės prieigos auditas nepaskelbtas, todėl automobilį palikite tik ten, kur leidžia ženklai, o tako dangą ir nuolydžius įvertinkite vietoje. Trumpą sustojimą patogu jungti su Kelmės dvaru ir miesto bažnyčia.
