Lankytinos vietos Lietuvoje

Rietavo Laisvės aikštė ir paminklas: Buvusi Turgaus aikštė ir 1992 m. atstatytas valstybingumo ženklas ant istorinio kelio volo

Rietavo Laisvės aikštė yra buvusi Turgaus aikštė ir dabartinė reprezentacinė miesto erdvė tarp Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios bei savivaldybės administracijos. Jos centre stovi Kultūros vertybių registre Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklu vadinamas kūrinys: Laisvę įkūnijanti moteris su deglu ir skydu iškelta ant istorinio kelio volo. Registras pirmąjį paminklą datuoja 1928 m. ir jo projekto spėjamu autoriumi laiko Bronių Pundzių, tačiau tarpukario spaudą apibendrinantis savivaldybės šaltinis nurodo 1931 m. rugsėjį bei savamokslį Kleinauskį. Sovietmečiu skulptūra buvo sunaikinta, volas išliko, o 1992 m. Juliaus Vertulio projektu paminklas atstatytas kiek kitoje vietoje - aikštės centre.

Vieta
Rietavas, Rietavo savivaldybė
Regionas
Žemaitija
Tipas
istorinė centrinė miesto aikštė ir atstatytas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas
Adresas
Laisvės a., Rietavas
Koordinatės
55.72374, 21.93347
Kiek skirti laiko
20-30 min. aikštei ir paminklui; 1,5-2,5 val. su bažnyčia, dvaro sodyba ir Oginskių muziejumi
Geriausias metas
dienos šviesoje, kai geriausiai matyti skulptūra ir heraldiniai reljefai; prieš valstybines šventes ar miesto renginius patikrinkite savivaldybės pranešimus
Vardai ir variantai

Laisvės aikštė Rietave, Laisvės paminklas Rietave, Laisvės (buvusi Turgaus) aikštė ir paminklas, Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, Nepriklausomybės 10-mečio paminklas, Rietavo Turgaus aikštė

Žemėlapio žymė rodo patį paminklą, o aikštė yra atvira miesto erdvė

Koordinatės 55.723738, 21.933473 nuveda prie Laisvės paminklo Rietavo centrinėje aikštėje, ne prie savivaldybės įėjimo, bažnyčios vartų ar automobilių stovėjimo vietos. Kultūros vertybių registre objektas vadinamas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklu ir pažymėtas unikaliu kodu 20787.

Aikštė ir lauke stovintis paminklas neturi atskiros kasos ar turistinio darbo laiko. Tai vieša erdvė, tačiau per valstybines ceremonijas, Mykolines, muges, kitus miesto renginius ar tvarkymo darbus dalis aikštės gali būti užimta, todėl laiko atžvilgiu svarbiai kelionei patikrinkite naujausius Rietavo savivaldybės pranešimus.

Didžioji prieigų dalis grįsta kieta danga ir yra gana lygi, o paminklą juosia žema veja bei gėlynas. Vis dėlto išsamaus dabartinio prieinamumo audito rasti nepavyko; po lietaus, sniego ar plikledžio sąlygos gali keistis. Žemėlapio taško nelaikykite parkavimo nuoroda ir vadovaukitės vietos eismo ženklais.

Buvusi Turgaus aikštė šiandien jungia bažnyčią, savivaldybę ir renginių erdvę

Senasis Turgaus aikštės vardas primena praktinę Rietavo centro funkciją. VLE nurodo, kad 1928 m. mieste rinkosi turgus ir vyko 12 prekymečių. Patikimo dokumento, tiksliai datuojančio Turgaus vardo pakeitimą Laisvės vardu, šiam tyrimui rasti nepavyko, todėl senojo ir dabartinio pavadinimų nereikėtų paversti išgalvota tikslios dienos istorija.

Rietavo centrinės dalies tvarkymo projektas parengtas 2002 m.; jo autoriai buvo Liucijus Dringelis, Regimantas Pilkauskas, Albertas Lamauskas ir Aušra Mlinkauskienė. Aikštė rekonstruota 2004-2005 m., o projektas 2005 m. Lietuvos kraštovaizdžio architektūros darbų parodoje-konkurse pelnė antrąją premiją.

Pertvarkymo logika buvo ne vien dekoratyvi. Centre palikta reprezentacinė zona su Laisvės paminklu, greta numatytos poilsio vietos, vejos ir gėlynai, o automobilių zona atskirta nuo pagrindinės erdvės. Kompoziciją formuoja savivaldybės administracijos pastatas ir balta Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kuri išlieka svarbiausia aikštės bei platesnių Rietavo apylinkių vertikale.

1928 metų registro data ir 1931 metų spaudos liudijimas nėra tas pats pasakojimas

KVR vertinimo akte nurodyta, kad pirmasis paminklas pastatytas 1928 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį. Jis stovėjo skvere prie didesnės aikštės, taigi ne dabartinės rekonstruotos aikštės centre. Registras projekto spėjamu autoriumi įvardija tuomet jauną skulptorių Bronių Pundzių, bet pats žodis spėjamas rodo, kad autorystė nėra dokumentuota be abejonių.

Plungės rajono savivaldybės paskelbta tarpukario spaudos apžvalga pateikia kitą versiją. Joje 1931 m. laikraščio žinutė siejama su Rietavo paminklo pastatymu tų metų rugsėjį, o Plungės ir Rietavo kūrinių autoriumi įvardijamas savamokslis meistras Kleinauskis, kurio vardas nežinomas. 1932 m. spauda dar teigė, kad abu paminklai turėjo to paties meistro dailės darbų trūkumų.

1928 ir 1931 m. galėtų žymėti sumanymo, statybos pradžios ir užbaigimo etapus, tačiau rastas Rietavo šaltinių rinkinys to tiesiogiai neįrodo. Todėl saugiausia vartoti KVR oficialų 1928 m. datavimą ir Bronių Pundzių vadinti tik spėjamu projekto autoriumi, kartu aiškiai parodant prieštaraujantį 1931 m. Kleinauskio liudijimą.

Paminklo postamente slypi 1852 metų kelio į Endriejavą volas

KVR istorijoje nurodyta, kad paminklo pagrindui panaudotas kelio volas, kuriuo lygintas 1852 m. tiestas kelias į Endriejavą, o XIX a. jis naudotas ir gatvėms grįsti. Šis inžinerinis daiktas tapo ne paslėpta pamato dalimi, bet atpažįstamu aukštu cilindriniu postamentu, ant kurio iškelta Laisvės figūra.

Populiariuose aprašymuose volas kartais siejamas su Žemaičių plento statyba. Oficialus KVR aktas pateikia kitą, ankstesnę kilmę - 1852 m. kelią į Endriejavą ir XIX a. gatvių darbus - todėl šio puslapio tekste Žemaičių plento versija nekartojama kaip faktas.

Plento volas anksčiau turėjo atskirą KVR kodą 2340 ir buvo nurodomas Plungės gatvėje. 2022 m. KPD direktoriaus įsakymu to objekto duomenys perkelti į Registro archyvą, o įsakymas paskelbtas ir Laisvės paminklo, kodo 20787, dokumentuose. Vadinasi, šiandien nereikėtų ieškoti dviejų atskirų saugomų volų pagal senus sąrašus.

Sovietmečiu sunaikintą skulptūrą 1992 metais atkūrė Julius Vertulis

KVR nenurodo tikslios pirmojo paminklo sunaikinimo dienos, tik konstatuoja, kad sovietmečiu monumentas buvo sunaikintas, o istorinis volas išliko. Dėl to dabartinis vaizdas nėra nepažeistas 1928 ar 1931 m. originalas: iš tarpukario kompozicijos autentiškai išliko svarbiausia neįprasto pagrindo dalis.

1992 m. paminklas atstatytas pagal skulptoriaus Juliaus Vertulio projektą. KVR ypač svarbi pastaba sako, kad kūrinys iškilo kiek kitoje vietoje, aikštės centre. Taigi pasakojimas apie sugrįžimą į tikslią istorinę vietą būtų netikslus - buvo grąžintas valstybingumo ženklas ir panaudotas išlikęs volas, bet pakeista jo padėtis miesto erdvėje.

To meto spaudos archyvas atidengimą leidžia datuoti 1992 m. lapkričio 29 d., sekmadieniu po Rietavo elektrifikacijos šimtmečio renginių. Ši data papildo KVR nurodomus atkūrimo metus, tačiau dabartinio projekto autorystę lemia registro duomenys - Julius Vertulis, o ne tarpukario kūriniui priskiriami Pundzius ar Kleinauskis.

Skulptūrą reikia apžiūrėti iš visų pusių, o Oginskių paminklas stovi kitur

Dabartinį paminklą sudaro trijų pakopų cilindrinis betono ir tašyto granito postamentas bei betoninė moters skulptūra. Laisvę simbolizuojanti figūra dešine ranka aukštai kelia deglą, kaire laiko skydą su Vyčiu. Tamsus apvalus postamentas ir balta figūra sukuria aiškų kontrastą plačioje aikštėje.

Apeikite paminklą ratu, nes viename fasade visų ženklų nepamatysite. Postamento šonus puošia tinko skydai su liūto, meškos ir Vyčio kryžiaus reljefais, o tarp jų driekiasi reljefinės ąžuolo lapų pynės. Skulptūros laikomas Vyties skydas ir postamento Vyčio kryžius yra dvi atskiros detalės, kurių nereikėtų suplakti.

Tai nėra paminklas kunigaikščiams Oginskiams. Oginskių memorialas stovi buvusio Rietavo dvaro rūmų parteryje, toliau nuo Laisvės aikštės; iki jo natūralu eiti pro bažnyčios ir dvaro ašį. Bažnyčios interjeras, Oginskių muziejus bei kiti dvaro objektai turi savas lankymo sąlygas ir nėra aikštės lauko objekto dalis.

Rietavo Laisvės aikštės ir paminklo šaltiniai