- Vieta
- Akmenės rajono savivaldybė
- Regionas
- Šiaulių kraštas
- Tipas
- miško aukštumoje esantis archeologinis piliakalnis
- Adresas
- Lakavos miškas, tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija, Akmenės rajonas
- Koordinatės
- 56.37275, 22.97975
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val.; ilgiau, jei ramiai tyrinėjate miško takelius ar jungiate su kitu Akmenės krašto maršrutu
- Geriausias metas
- sausas šviesus rytas arba vakaras; po lietaus ir pavasarį avėkite batus su geru sukibimu, o žiemą įvertinkite apledėjimą
Lokavos kalnas, Kerėžių piliakalnis, Luokavos, Kerėžių piliakalnis
Luokavos piliakalnis slepiasi Lakavos miško aukštumoje
Luokavos piliakalnis yra tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje, Lakavos miške. Akmenės rajono savivaldybė jį apibūdina kaip pelkėmis apjuostos aukštumos šiaurės rytiniame pakraštyje esančią aukščiausią vietą. Oficialiai skelbiamos koordinatės yra 56.37275, 22.97975.
Objektas turi kelis vardus: Luokavos piliakalnis, Lokavos kalnas ir Kerėžių piliakalnis. Šie pavadinimai nurodo tą pačią archeologinę vietą, todėl ieškant žemėlapyje verta išbandyti oficialų ir vietinius variantus. Koordinatė šiame puslapyje pažymėta kaip tiksli vietos vieta, o ne bendras miško adresas.
Tako danga, drėgmė ir matomumas miške priklauso nuo sezono bei oro. Rinkitės šviesų metą, avėkite sukibimą turinčią avalynę ir laikykitės esamo priėjimo, nes piliakalnio šlaitai bei miško paklotė nėra vieta naujiems trumpiniams.
Piliakalnio reljefą pakeitė XIX amžiaus žvyrduobės
Savivaldybės apraše pabrėžiama, kad Luokavos piliakalnis nuo XIX amžiaus pabaigos buvo smarkiai apardytas žvyrduobių. Tai svarbi objekto tapatybės dalis: lankytojas čia nemato idealiai išlikusio taisyklingo pylimo, o susiduria su miško reljefu, kuriame gamtinė kalva ir žmogaus pažeidimai persidengia.
Akmenės rajono planavimo medžiagoje Luokavos piliakalnio šlaitai apibūdinami kaip siekiantys iki 20 metrų, o aikštelė kaip didelė, tačiau pylimai geriau išlikę tik šiaurės vakarinėje dalyje. Ši detalė padeda suprasti, kodėl viršūnėje svarbu stebėti ne vien vaizdą, bet ir nevienodą šlaitų geometriją.
Archeologinė vieta nėra paprastas apžvalgos kalnas. Nelipkite per nestabilius kraštus, neardykite šlaitų, nekaskite žemės ir neieškokite radinių. Net nedidelis naujas takas per šlaitą gali spartinti eroziją ir pažeisti tai, kas išliko iš kultūrinio sluoksnio.
Takeliai veda į erdvią miško aikštelę
Akmenės rajono savivaldybė rašo, kad takeliai veda į viršų, o erdvioje aikštelėje vietos pakanka ir didesniam keliautojų būriui. Tikrose vietos fotografijose matyti pušų ir beržų miškas, žolėti šlaitai, atvira viršūnės erdvė bei vingiuojanti pritaikyta prieiga. Vaizdas priklauso nuo sezono: rudenį išryškėja beržų geltonis, o vasarą viršūnė labiau susilieja su mišku.
Kelias iki aikštelės nėra priežastis skubėti. Šlaitas gali būti nelygus, šlapias ar slidus, o lapai ir spygliai paslepia šaknis bei smulkias duobes. Vaikams ir šunims viršūnėje reikalinga priežiūra, ypač prie statesnių kraštų ir pažeistų reljefo vietų.
Piliakalnio aikštelė suteikia erdvės trumpam sustojimui, tačiau tai nėra renginių aikštė ar intensyviai urbanizuota poilsio vieta. Grupės turėtų palikti pakankamai vietos kitiems, nevažiuoti į viršūnę transportu ir neįrenginėti laikino inventoriaus ant archeologinio reljefo.
Šalia piliakalnio minima stovyklavietė, bet laukinės gamtos taisyklės išlieka
Savivaldybės lankytino objekto puslapyje nurodoma, kad netoli piliakalnio įrengta stovyklavietė. Tai leidžia Luokavos išvyką jungti su ilgesniu buvimu miške, tačiau šaltinis nepatikslina dabartinio įrangos sąrašo, vietų rezervavimo ar sezono sąlygų. Prieš planuodami nakvynę tikrinkite vietos ženklus ir atsakingos įstaigos informaciją.
Stovyklavietė nėra leidimas kurti laužą bet kurioje piliakalnio papėdės vietoje. Naudokite tik tam skirtą įrangą ir laikykitės priešgaisrinės saugos, atliekų tvarkymo bei miško lankymo taisyklių. Ant aikštelės ar šlaitų nekabinkite hamakų į medžius, jei tai pažeistų augaliją ar trukdytų kitiems.
Miško kraštovaizdis čia yra patirties dalis: girdisi paukščiai, jaučiami pušų kvapai, o pelkėta žemuma aplink aukštumą paaiškina vietos reljefą. Lankytojui verta ateiti ne vien dėl nuotraukos nuo viršūnės, bet ir dėl lėto tako, kuris atskleidžia, kaip piliakalnis įaugęs į aplinkinį mišką.
Kaip planuoti apsilankymą ir saugoti archeologinę vietą
Vienam apsilankymui skirkite 1-2 valandas, o su stovyklaviete ar kitu Akmenės krašto objektu planuokite daugiau. Sausas šviesus oras patogiausias, nes miško takai po lietaus tampa slidesni. Žiemą tikrinkite, ar šlaitai neapledėję, ir nevažiuokite automobiliu ten, kur kelias skirtas pėstiesiems.
Piliakalnio aplinkoje ne visada rasite miesto patogumus, todėl turėkite vandens, tinkamus batus ir šiukšlių maišelį. Savivaldybės puslapis patvirtina stovyklavietės buvimą netoliese, tačiau nepatvirtina, kad kiekvieną dieną veikia tualetas, yra malkų ar tvarkytojas.
Lankydami Luokavą laikykitės esamų takų, nelipkite ant pažeistų pylimų kraštų, nejudinkite akmenų ir gerbkite miško tylą. Toks lankymas leidžia pamatyti ne tik archeologinį reljefą, bet ir tą miškingą kraštovaizdį, kuriame piliakalnis išliko.
