- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- nemokama lauko skulptūrų ekspozicija ir veikiantis horizontalus Saulės laikrodis Kretingos dvaro parke
- Adresas
- Vilniaus g. 20, Kretingos dvaro parkas, Kretinga
- Koordinatės
- 55.89676, 21.25106
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. pačiai kompozicijai; 2-3 val. kartu su dvaro parku, muziejumi ir Žiemos sodu
- Geriausias metas
- saulėta diena apie vietos Saulės vidurdienį; šešėlio mechanizmas neveikia apsiniaukus ir naktį
Kretingos dvaro parko Astronominis kalendorius, Kretingos dvaro parko Saulės laikrodis, Astronomical Calendar with Sundial
Ne vien laikrodis, o pusės hektaro metų schema
Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu įrengtas pietinėje 23 ha Kretingos dvaro parko dalyje, buvusio vaismedžių sodo vietoje, ties koordinatėmis 55.896761, 21.251055. Oficialus muziejaus adresas yra Vilniaus g. 20, nors Google žemėlapių įrašas gali rodyti Žemaitės al. 4 - abu žymėjimai nuveda prie to paties parko pakraščio.
Kompozicija užima apie 0,5 ha. Ją sudaro tiksliai orientuota akmenų ir takų sistema, 13 monumentalių ąžuolinių skulptūrų, granito elementai, geležies detalės ir centre ant lauko akmenų postamento iškeltas 6 m aukščio ąžuolinis Saulės laikrodžio strypas. Jo viršuje esanti ažūrinė Saulės forma kartu interpretuojama kaip Rėdos - cikliško metų virsmo - ratas.
Todėl vietos neįmanoma suprasti žiūrint tik į centrinį stulpą. Atsistokite prie jo, raskite šiaurės-pietų kryptimi einančią akmeninę dienovidžio liniją, tada apeikite ratu valandų akmenis ir atskiras skulptūrų grupes. Tik iš šių tarpusavio ryšių paaiškėja kalendoriaus logika.
Nuo diplominio darbo iki 2002 m. Dvaro šventės
Architektė dizainerė Rita Gorodeckienė kalendoriaus idėją pradėjo plėtoti 1994 m. kaip Vilniaus dailės akademijos diplominį darbą, įvertintą aukščiausiu balu. Darbui vadovavo architektas docentas Gytis Tiškus, pastatymą organizavo Kretingos muziejaus direktorė ir klubo „Kretingos krašto ainiai“ pirmininkė Vida Kanapkienė, talkino architektas Edmundas Giedrimas.
Ansamblis kurtas etapais 2000-2002 m. Per 2001 ir 2002 m. kūrybines stovyklas Feliksas Lukauskas, Tadas Šorys, Adolfas Viluckis, Raimondas Puškorius, Steponas Žiubrys ir kiti vietos meistrai dirbo su ąžuolu, granitu ir geležimi; kalvis Antanas Šeputis atliko metalo, o Leonas Beniušis - akmens darbus. Šaltiniai nurodo, kad ekspozicijai sunaudota apie 15 kub. m ąžuolo ir 50 kub. m akmens skaldos.
Kalendorius visuomenei pristatytas 2002 m. rugpjūčio 10 d. per Dvaro šventę. Po pamatais įmūryta kapsulė su statybos raštu, kurį pasirašė rajono ir miesto vadovai, kūrėjai bei rėmėjai. Tais metais tai buvo pirmasis tokio pobūdžio astronominis kalendorius Baltijos šalyse.
Kaip veikia strypas, šešėlis ir šviesos plyšys
Pagrindinė kompozicijos ašis orientuota šiaurės-pietų kryptimi ir veikia kaip vietos dienovidinio linija. Aplink centrinį strypą išdėstyti akmenys su romėniškais valandų skaičiais, todėl Saulei judant danguje strypo šešėlis keičia kryptį ir leidžia apytikriai sekti paros laiką.
Kitas mechanizmas skirtas metų laikui. Centrinio stulpo šone yra plyšys: Saulei pasiekus vietos dienovidinį, spindulys pro jį, priklausomai nuo Saulės aukščio, krenta į skirtingą išilgai ašies pažymėto kalendorinio akmens zoną. Aukščiausiai vasarą pakilusi Saulė siejama su Joninių akmeniu, o žema žiemos Saulė ir ilgiausias šešėlis - su Kūčių bei Kalėdų žyma.
Kretingos krašto enciklopedija nurodo 12.43 kaip projektinį šešėlio sutapimo su dienovidžio ašimi laiką, bet jo nereikia laikyti kasdieniu šiuolaikinio telefono signalu. Saulės laikrodis rodo tikrąjį vietos Saulės laiką, o civilinį laikrodį veikia laiko juosta, vasaros laikas ir per metus kintantis skirtumas tarp tikrojo bei vidutinio Saulės laiko; praktiškai stebėkite šešėlį saulėtą vidurdienio laikotarpį.
Nuo Rasų iki Vasario 16-osios: ką žymi akmenys
Kalendoriaus akmenys ir skulptūros sujungia gamtos ciklą, baltų kultūros motyvus, krikščioniškas šventes ir modernios valstybės atmintį. Pažymėtos Joninės arba Rasos, Žolinė, rudens ir pavasario lygiadieniai, Vėlinės arba Ilgės, adventas, Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai, Trys Karaliai bei Jurginės.
Istorinės datos apima Valstybės dieną liepos 6-ąją, Žalgirio mūšį liepos 15-ąją, Lietuvos Nepriklausomybės dieną vasario 16-ąją ir Kretingos įkūrimo žymą sausio 23-iąją. Šios datos nėra įrodymas, kad senovės baltai turėjo būtent tokį vientisą kalendorių - tai XX a. pabaigoje sukurta meninė ir edukacinė Lietuvos metų rato interpretacija.
Dienovidžio akmenyse iškalti mėnesius žymintys ženklai šaltinyje vadinami runomis, tačiau jų nereikėtų pristatyti kaip patvirtinto senovės lietuvių rašto. Daug prasmingiau ieškoti konkrečių vaizdinių: Vėlinių akmenyje iškaltas delno įspaudas primena padavimus apie pėduotus akmenis, o kitur raidės žymi pasaulio šalis.
Kaip aplankyti ir perskaityti kompoziciją
Lauko ekspozicija yra nemokama ir neturi kasos ar atskiro muziejaus darbo laiko. Dieną ją galima pasiekti dvaro parko takais, bet geriausia rinktis saulėtą metą: debesuotą dieną pamatysite skulptūras, medžiagas ir planą, tačiau ne šešėlio ar pro plyšį krintančio spindulio veikimą.
Kompozicijai skirkite bent 20-40 min. Pirmiausia perskaitykite informacinį stendą, tada raskite centrinį strypą, dienovidžio liniją, savo apsilankymo laikotarpiui artimiausią šventės akmenį ir aplink jį išdėstytas skulptūras. Nelipkite ant ąžuolinių kūrinių ar centrinio postamento - senstanti mediena ir mechanizmo geometrija yra ekspozicijos dalis, ne žaidimų įranga.
Iki aikštelės veda parko takai, tačiau pačios kompozicijos danga nevienoda: yra žvyro, žolės, lauko akmenų grindinio, atskirų riedulių ir pakilimų. Dalis vaizdo pasiekiama neįveikiant laiptelių, bet visiškai lygi bebarjerė grandinė iki kiekvienos žymos oficialiai nepatvirtinta; judėjimo poreikius verta iš anksto aptarti su Kretingos muziejumi.
