- Vieta
- Kartupėnai, Jurbarko rajono savivaldybė
- Regionas
- Panemunių regioninis parkas
- Tipas
- nacionalinės reikšmės V-XIV a. piliakalnis su papėdės gyvenviete, lokalizuojamas kaip 1283-1316 m. kronikose minima medinė Bisenės pilis
- Adresas
- Kartupėnų k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r., prie kelio 141
- Koordinatės
- 55.10206, 23.00610
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. laiptams, pylimui, aikštelei, stendams ir Nemuno panoramai; apie 30 min. greitam sustojimui
- Geriausias metas
- sausa ir giedra pavasario ar rudens diena, kai aiškiai matyti pylimo reljefas bei Nemuno slėnis; apledėjusių arba šlapių laiptų geriau vengti
Bisenės piliavietė, Bisena, Kiaukalnis, Sargutis, Kartupėnai Hillfort
Nemokamas sustojimas prie kelio 141 turi aiškią aikštelę, bet į viršų veda ilga laiptų seka
Tiksli Google Maps kortelė veda į 55.1020557, 23.0061033 koordinatę Kartupėnų kaime, maždaug 1,5 km į rytus nuo Panemunės pilies. Automobilių aikštelė įrengta piliakalnio papėdėje, o nuo jos pažymėtas priėjimas nuveda prie medinių laiptų. Navigacijoje rinkitės būtent Kartupėnų piliakalnio kortelę, ne panašiai skambančią Panemunės pilį.
Piliakalnis yra laisvai lankomas kraštovaizdžio objektas be kasos, vartų ir įėjimo bilieto; Google kortelėje jis nurodomas kaip atviras visą parą. Tai nereiškia, kad šlaitas apšviestas naktį. Dienos šviesa reikalinga laiptų pakopoms, aikštelės kraštui ir reljefo detalėms saugiai matyti, todėl racionalu čia sustoti prieš sutemstant.
Greitam užlipimui ir panoramai pakanka maždaug 30 min., o pylimui, aikštelei, stendams ir archeologiniam kontekstui skirkite 45-75 min. Pagrindinis pakilimas sudarytas iš kelių stačių medinių laiptų atkarpų; dėl jų viršūnė vežimėliu nepasiekiama, o su mažais vaikais reikia nuolatinės priežiūros. Po lietaus ar šalnos pakopos ir žolė gali būti slidžios.
36 x 28 m aikštelę nuo aukštumos atkerta 7 m pylimas, o du slėniai saugojo kitus kraštus
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje Nemuno dešiniojo kranto slėnio viršutinėje dalyje, Kartupio kairiajame krante. Iš vakarų ir šiaurės vakarų jį juosia Kartupio slėnis, iš pietų - Nemuno slėnis, o su aukštuma kyšulys jungiasi tik šiaurės rytuose. Tokia vieta leido didžiąją gynybos dalį patikėti natūraliems maždaug 20 m aukščio šlaitams.
Aikštelė yra beveik stačiakampė, apie 36 m ilgio ir 28 m pločio. Jos rytiniame gale supiltas maždaug 7 m aukščio bei 21 m pločio pylimas, o už jo iškastas griovys, kurio viršus siekia apie 25 m pločio, o gylis - 2,5 m. Lipant dabartiniais laiptais ryškiausiai matomas būtent šis dirbtinai supiltas gynybinis barjeras.
Šiaurės vakariniame šlaite, maždaug 4 m žemiau aikštelės, išliko apie 2 m pločio terasos fragmentas. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio registruota papėdės gyvenvietė. Kartupis nuardė dalį aikštelės šiaurėje ir vakaruose, todėl šiandien matoma forma nėra nepakitęs XIII a. pilies planas - tai natūralios erozijos ir išlikusių įtvirtinimų derinys.
2017 m. 52 kv. m tyrimai parodė, kad gyvenimas čia prasidėjo gerokai anksčiau už Bisenės kronikas
Prieš piliakalnio pritaikymo lankymui darbus 2017 m. gruodį archeologai Darius Balsas ir Rokas Kraniauskas ištyrė devynis šurfus bei dvi perkasas - iš viso 52 kv. m. Tai nedidelė viso komplekso dalis, todėl tyrimai neatskleidė visos pilies plano ir negali būti laikomi pilnu piliakalnio iškasimu.
Aikštelėje ir pietvakarių šlaite aptiktas 25-60 cm storio kultūrinis sluoksnis su V-XIV a. radiniais. Jame buvo vėlyvos grublėtosios keramikos, keturios apžiestos keramikos šukės su bangelių bei tiesių linijų ornamentais, degusio molio tinko ir apdegusių akmenų. Įžemyje užfiksuotos keturios įgilintos duobės.
Iš viso registruota 12 archeologinių radinių. Papėdės gyvenvietėje, šlaite ir Kartupio slėnyje tyrėjai daugiausia rado suartus arba suplautus sluoksnius su paviene keramika, moliu ir titnago nuoskala. Tai neįrodo, kad gyvenvietės nebuvo: žemdirbystė, šlaito slinkimas ir vandens sąnašos galėjo permaišyti jos viršutinius horizontus. Svarbiausia tyrimų išvada - piliakalnio naudojimas siekia bent V a., nors rašytinė Bisenės istorija prasideda tik XIII a. pabaigoje.
Bisenės lokalizacija Kartupėnuose yra pagrįsta maršrutu ir topografija, bet ne užrašu ant radinio
VLE, saugomų teritorijų sistema ir 2017 m. tyrimų ataskaita Kartupėnų piliakalnyje lokalizuoja Bisenės pilį. Tokią vietą 1985 m. pasiūlė istorikas Romas Batūra, o Tomas Baranauskas, iš naujo nagrinėjęs medinių pilių geografiją, jo argumentą priėmė. Vis dėlto viduramžių kronikos nenurodo šiuolaikinių koordinačių, o 2017 m. nerasta daikto su Bisenės vardu.
Svarbiausias geografinis argumentas yra 1316 m. žygio kryptis. Iš Skirsnemunės į Bisenę kryžiuočiai judėjo Lietuvos link, vadinasi, pilies reikia ieškoti į rytus nuo Skirsnemunės; Kartupėnų kyšulys prie Nemuno tam tinka. Ankstesnis bandymas Bisenę kelti į Jurbarko Bišpilį silpnesnis ir dėl to, kad tą vietą rašytiniai duomenys leidžia sieti su kita pilimi - Kolainiais bei jos vadu Surminu.
Todėl tiksliausia formuluotė yra ne absoliutus teiginys, kad pilies vardas archeologiškai įrodytas, o stipri šiuolaikinė lokalizacija. Kronikų maršrutas, pasienio padėtis, didelis pylimas, papėdės gyvenvietė ir XIII-XIV a. keramika dera tarpusavyje. Kartu ankstesni V a. radiniai primena, kad Kartupėnų istorijos negalima sutraukti vien į 33 metus trukusį Bisenės etapą.
1283 m. Bisenė tapo pirmuoju naujo karo taikiniu, o 1316 m. sudeginta keičiantis sargybai
1283 m. žiemą Vokiečių ordino kariuomenė perėjo užšalusį Nemuną, užpuolė ir užėmė Bisenę. Oficialiuose šaltiniuose ji vadinama pirmąja kryžiuočių užpulta pilimi Lietuvoje. Šią frazę svarbu suprasti XIII a. geopolitiniame kontekste: Ordinui užbaigus Prūsijos užkariavimą, puolimas žymėjo tiesioginio karo prieš Lietuvos Nemuno gynybinę liniją pradžią.
Medinė pilis buvo atstatyta. Petro Dusburgiečio kronikos duomenimis, 1307 m. jos įgulą sudarė 85 kariai - palyginti mažas skaičius, todėl Bisenė veikė kaip nuolat saugomas pasienio postas, ne didelis miestas. 1313 m. kryžiuočiai puolė vasarą ir dar kartą rudenį; kronika pasakoja, kad tuomet sudeginti abu papiliai, nors dabartiniame reljefe dviejų papilių ribos nėra taip aiškiai perskaitomos kaip pagrindinis pylimas.
1316 m. balandžio 4 d. pilis užklupta keičiantis sargybai ir sudeginta. Tai yra dokumentuota kronikų įvykių seka, tačiau konkretūs medinių sienų aukščiai, bokštų skaičius ar jų išvaizda nežinomi. Dabartiniai laiptai, turėklai ir nušienautas šlaitas yra lankymo infrastruktūra, o ne Bisenės fortifikacijų rekonstrukcija.
Nemuno panorama padeda suprasti pilies strategiją, o ne vien suteikia gražų fotografijos foną
Nuo atviro piliakalnio šlaito matyti platus Nemuno slėnis, žemutinės pievos ir ilgas upės vingis. Vaizdas paaiškina vietos pasirinkimą: sargyba galėjo stebėti judėjimą upe bei pakrantėmis, o Kartupio griova saugojo priėjimą iš vakarų. Geriausia panoramos kryptis atsiveria nuo laiptų viršutinės dalies ir aikštelės pietinio krašto, tačiau prie stataus šlaito reikia laikytis tako.
Kartupėnų piliakalnis dar vadintas Kiaukalniu ir Sargučiu. Pastarasis vardas prasmingai siejasi su vietos stebėjimo funkcija, bet pats pavadinimas nėra įrodymas, kad čia stovėjo konkreti kronikų pilis. Vietovardžius verta laikyti atskiru atminties sluoksniu, o Bisenės tapatybę grįsti rašytinių šaltinių bei archeologijos visuma.
Nekaskite šlaitų, nenaudokite metalo detektoriaus ir neikite trumpiniais per pylimą - didžioji kultūrinio sluoksnio dalis tebėra po žeme. Kartupėnus patogu jungti su Panemunės pilimi, Veliuona ir Raudone, tačiau vien piliakalnis nėra tik trumpa apžvalgos aikštelė. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Google Maps kortelė rodė 4,8 iš 5 vidurkį iš 157 lankytojų vertinimų.
