Bubiai, Šiaulių rajono savivaldybė
Šiaulių kraštas
Žemaičių piliakalnis su papėdės gyvenviete
Bubių k., Bubių sen., Šiaulių rajonas
55.86190, 23.12990
apie 1 val.
nuo vėlyvo pavasario iki rudens, giedrą dieną, kai matyti Dubysos slėnio ir tvenkinio panorama
Pilalė
Bubių piliakalnis prie Dubysos
Bubių piliakalnis, vietos žmonių vadinamas Pilale, stūkso ant kairiojo Dubysos kranto, maždaug už 14 km į pietvakarius nuo Šiaulių. Iš trijų pusių jį supa Dubysos slėnis, o šiandien greta plyti Bubių tvenkinys, dar vadinamas Bubių arba Šiaulių jūra, sukurtas 1978 m. pertvėrus Dubysą.
Statūs, 10-14 m aukščio šlaitai ir įtvirtinimai liudija, kad tai buvo svarbi gynybinė vieta Šiaulių žemėje. Kraštovaizdis su upe ir tvenkiniu daro piliakalnį patrauklų ne tik istorikams, bet ir poilsiautojams.
Žemaičių pilis ir Dobiceno klausimas
Piliakalnio kultūrinis sluoksnis siekia maždaug 1 m storio ir saugo XI-XIV a. radinius. Spėjama, kad ant kalno stovėjo Dubysos pilis, Vokiečių ordino kronikose vadinta Dobicenu, kurią ordinas sugriovė 1348 ir 1358 m. Šią sąsają verta vertinti kaip mokslinę prielaidą, o ne įrodytą faktą.
Turistiniuose pasakojimuose kartais minimos ir ankstesnės datos ar sąsajos su Saulės mūšiu, tačiau enciklopediniai šaltiniai jų nepatvirtina. Patikima žinia - kad tai stipri XIII-XIV a. žemaičių pilis ant Dubysos kranto.
Matmenys ir įtvirtinimai
Piliakalnio aikštelė ovali, apie 80 x 35 m dydžio. Pietryčiniame pakraštyje supiltas apie 35 m ilgio ir 4,5 m aukščio pylimas, už jo iškastas 14 m pločio ir 5 m gylio griovys, skiriantis aikštelę nuo gretimos aukštumos; šiaurės vakaruose išliko žemesnio pylimo liekanos.
Piliakalnio papėdėje būta senovinės gyvenvietės. Visa tai rodo gerai apgalvotą gynybinę sistemą, būdingą svarbioms to meto žemaičių pilims.
Tyrimai ir radiniai
Piliakalnis tyrinėtas keliais etapais: 1902-1911 m. jį kasinėjo lenkų archeologas Ludwikas Kšivickis (Ludwik Krzywicki), 1967 m. vyko žvalgomieji tyrimai, o 2008 m. - kompleksinė ekspedicija. Iš viso ištirta apie 100 kv. m ploto.
Maždaug 1 m storio kultūriniame sluoksnyje rasta akmenų grindinio ir židinio liekanų, apdegusių rąstų, XI-XIV a. dirbinių - geležinių strėlių antgalių, peilių, raktų, verpstukų, žiestos keramikos, gyvulių kaulų. Radiniai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Šiaulių Aušros muziejuje.
Kaip aplankyti Bubių piliakalnį
Piliakalnis yra atviras, laisvai lankomas objektas. Apžiūrai su Dubysos slėnio ir tvenkinio panorama dažniausiai pakanka apie valandą; giedrą dieną nuo kalno atsiveria platus vaizdas.
Apsilankymą patogu derinti su Kurtuvėnų regioniniu parku ir kitomis Šiaulių krašto vietomis. Po lietaus statūs šlaitai gali būti slidūs, todėl verta avėti patogią avalynę ir kopti esamais takais.
