- Vieta
- Viekšniai, Mažeikių rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1844-1854 m. statyta balto mūro trinavė kryžminio plano bažnyčia su trijų tarpsnių fasado bokštu ir akmenų mūro šventoriaus tvora
- Adresas
- Bažnyčios g. 4, Viekšniai, Mažeikių r.
- Koordinatės
- 56.23426, 22.51649
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. išorei ir šventoriui; iki 60 min., jei galima apžiūrėti interjerą netrukdant pamaldoms
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš arba po 9 ar 12 val. Mišių, patikrinus oficialų grafiką; miesto panoramai ir baltam fasadui - šviesi diena
Viekšnių bažnyčia, Viekšnių Šv. Jono bažnyčia, Church of St John the Baptist in Viekšniai
Trijų tarpsnių bokštas organizuoja ne tik fasadą, bet ir visą Viekšnių panoramą
Bažnyčia stovi Viekšnių istorinėje dalyje ir dėl aukšto bokšto matoma iš daugelio miesto prieigų. Baltai tinkuotas monumentalus tūris nėra smulkiai dekoruotas. Jo įspūdį kuria proporcijos: masyvus vakarų fasado bokštas kyla trimis tarpsniais, viršuje užbaigiamas pilka skardos smaile ir kryžiumi, o ilgos siauros arkinės angos dar labiau pabrėžia vertikalumą.
KVR aprašo bažnyčią kaip simetrinio lotyniškojo kryžiaus plano, trinavį pastatą. Transepto galuose matomi aukšti frontonai ir apskriti langai, o jų susikirtimo vietoje virš stogo kyla mažesnis žibintas su smaile. Šoninių fasadų arkiniai langai sugrupuoti taip, kad išorėje būtų galima perskaityti vidaus navų ritmą.
Šventorių juosia lauko akmenų mūro tvora, prie gatvės įrengti šviesūs vartų stulpai ir metaliniai vartai. Kadangi pagrindinis fasadas stovi arti gatvės ir brandžių medžių, viso bokšto nuotraukai dažnai patogesnis kiek įstrižas žvilgsnis iš kitos gatvės pusės, ne lipimas prie pat tvoros.
1844-1854 metų statyba tęsė XVII amžiuje pradėtą parapijos istoriją
VLE pirmąją dokumentuotą Viekšnių bažnyčią datuoja 1634 m. Ji buvo medinė ir stovėjo arčiau Ventos. Telšių vyskupija nurodo, kad 1843 m. išrūpintas leidimas naujai mūrinei šventovei, o pasirinkta vieta buvo maždaug už 120 m nuo senosios. Statybai net įrengta atskira plytinė.
KVR dabartinio pastato statybą datuoja 1844-1854 m. ir fundatore įvardija Teklę Gružauskaitę. Vyskupijos pasakojime projektas siejamas su architektu Kiršteinu, tačiau jo pavardės forma kituose tekstuose įvairuoja. Kadangi šaltiniai statybos pabaigą nurodo nevienodai, saugiausia sakyti, kad bažnyčia baigta apie 1853-1854 m.
1855 m. naująją bažnyčią pašventino Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius. Ši sąsaja svarbi ne vien parapijai: Valančius buvo vienas ryškiausių XIX a. Lietuvos katalikų dvasininkų, švietėjas ir blaivybės sąjūdžio organizatorius.
Du gaisrai paaiškina, kodėl dabartinis interjeras ir bokšto smailė nėra visiškai XIX amžiaus
1915 m. birželio 14 d., Pirmojo pasaulinio karo kautynėms pasiekus Ventos pakrantes, vokiečių artilerijos sviedinys pataikė į bažnyčią. Kilęs gaisras sunaikino stogą bei vidaus įrangą, liko mūrinės sienos. Parapijai teko statyti laikiną bažnyčią ir kelis metus rinkti jėgas atstatymui.
KVR nurodo, kad interjeras atkurtas 1921 m. Tai esminė data vertinant dabartinius altorius, skliautus ir dekorą: pastato mūras yra XIX a. vidurio, bet didelė vidinės visumos dalis liudija tarpukario rekonstrukciją po karo.
1939 m. spalio 23 d. ugnis vėl įsiplieskė bokšte ir nukrito varpai. Atstatymą organizavo vietos statybininkas Robertas Gutmonas, o aukštoji bokšto smailė galutinai atkurta jau po Antrojo pasaulinio karo. Todėl dabartinis siluetas yra kelių nuoseklių atkūrimo etapų rezultatas.
Mediniai skliautai ir aštuonios kolonos sudaro neįprastai erdvų vidų
Vidurinę ir šonines navas skiria aštuonios kolonos su bazėmis bei pasparomis. KVR fiksuoja medinį cilindrinį centrinės navos skliautą ir medinį kryžminį skliautą transepte, o šoninėse navose - tinkuotas medinių lentų lubas. Iš pirmo žvilgsnio mūriniame pastate šios medinės konstrukcijos lengvai nepastebimos.
Bažnyčioje įrengti penki altoriai. Saugomų interjero elementų sąraše taip pat yra keturiolikos reljefų Kryžiaus kelio ciklas ir keli Nukryžiuotojo atvaizdai. Juos apžiūrint verta prisiminti, kad dalis įrangos buvo atkurta po 1915 m. gaisro, todėl „senas“ čia reiškia skirtingus XIX ir XX a. sluoksnius.
Į bokštą, varpų zoną ar uždaras zakristijos patalpas lankytojai savarankiškai neina. Mediena, tinkas, skulptūros ir reljefai jautrūs prisilietimams bei blykstei. Fotografavimo sąlygas derinkite vietoje, o per pamaldas likite lankytojams skirtoje navos dalyje.
Bažnyčią lengva įtraukti į pėsčiųjų maršrutą po istorinius Viekšnius
2026-07-27 Telšių vyskupija skelbė sekmadienio Mišias 9 ir 12 val., šeštadienio - 12 val. ir pagal susitarimą. Šiokiadieniais Mišios skelbtos 19 val. balandžio-rugsėjo mėnesiais ir 18 val. spalio-kovo mėnesiais, pirmadieniais jų nėra. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš Mišias. Prieš kelionę grafiką tikrinkite oficialiame puslapyje.
Bilietas ir atskiros turistinio lankymo valandos neskelbiami. Šventorių bei išorę galima apžiūrėti nuo teisėtos prieigos, tačiau durys ne pamaldų metu gali būti užrakintos. Dėl grupės, išsamesnio interjero lankymo ar fotografavimo susisiekite su parapija.
Bažnyčia yra greta kitų Viekšnių lankytinų vietų: Biržiškų gimtųjų namų, pirmosios vaistinės muziejaus, Vytauto Didžiojo paminklo ir kelio link Ventos malūno. 2026-07-27 jos Google Maps kortelė rodė 4,6 balo pagal 72 atsiliepimus; koordinatės žymi patį šventovės pastatą.
