- Vieta
- Telšiai, Telšių rajono savivaldybė
- Regionas
- Telšių rajonas
- Tipas
- vieša meninių reljefų ir įrašų ekspozicija atraminėje miesto sienoje
- Adresas
- Respublikos g., Insulos kalvos atraminė siena, Telšiai
- Koordinatės
- 55.98200, 22.24685
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; apie 1,5 val. su Telšių senamiesčiu
- Geriausias metas
- dienos šviesa, kai reljefų ir iškaltų ženklų neuždengia gilūs šešėliai
Didžioji Žemaičių siena, Žemaičių siena Telšiuose
Ne senovinė gynybinė siena, o šiuolaikinis istorijos pasakojimas
Pavadinimas gali suklaidinti: Didžioji žemaičių siena nėra viduramžių įtvirtinimo liekana. Tai Insulos kalvos atraminėje sienoje kuriama šiuolaikinė viešojo meno ekspozicija. Architekto Algirdo Žebrausko sumanytą struktūrą papildo profesorių Petro Gintalo ir Romualdo Inčirausko meninės plokštės.
Pirmoji plokštė atidengta 2010 m. rugsėjo 30 d. Projektas pildomas etapais, todėl sieną geriausia suvokti kaip atvirą, dar neužbaigtą chronologiją. Plokščių datos ir temos rodo atrinktą tapatybės pasakojimą, o ne visą Žemaitijos istorijos vadovėlį.
Nuo 1219 metų paminėjimo iki Durbės pergalės
Pirmoji plokštė primena 1219 m. dokumentą, kuriame Žemaitija minima istoriniuose šaltiniuose. Antroji skirta 1260 m. Durbės mūšiui, kai žemaičių pergalė prieš Livonijos ordiną pakeitė jėgų santykį rytiniame Baltijos regione ir paskatino pavergtų baltų genčių sukilimus.
Kitos temos apibendrina beveik du šimtmečius trukusias kovas su Vokiečių ir Livonijos ordinais. Meninis reljefas sutraukia sudėtingus laikotarpius į vieną ženklą, todėl datas verta tikrinti enciklopediniuose šaltiniuose, o pačią plokštę skaityti kaip atminties interpretaciją.
Konstanca, krikštas ir Žemaitijos politinis savitumas
Viena plokštė skirta 1414-1418 m. Konstancos susirinkimui ir 1415 m. žemaičių delegacijos skundui, kuriame tarptautinei auditorijai pristatyta krašto padėtis. Kita įprasmina Žemaitijos krikštą ir vėlyvą regiono įtraukimą į lotyniškosios Europos krikščionybės struktūras.
Sienoje taip pat pristatoma Žemaitijos kunigaikštystė ir valdovų privilegijos XV-XVII a. Šios temos paaiškina, kodėl regioninė tapatybė remiasi ne vien tarme ar papročiais, bet ir ilgam išlaikytu administraciniu bei teisiniu savitumu.
Žemaitiški žodžiai ir lankymas Respublikos gatvėje
2022 m. liepos 13 d., minint Durbės mūšio ir Žemaičių tautos vienybės dieną, atidengta plokštė su profesoriaus Juozo Pabrėžos parinktais žemaitiškais žodžiais. Ji perkelia pasakojimą iš mūšių bei privilegijų į gyvą kalbą.
Siena yra atvira ir nemokama, fiksuoto darbo laiko nėra. Reljefams apžiūrėti pakanka 20-45 minučių, bet juos verta jungti su Telšių senamiesčiu. Nelieskite plokščių aštriais daiktais ir nelipkite ant atraminės sienos; geriausias vaizdas atsiveria nuo pėsčiųjų zonos.
