Būtingė, Palangos miesto savivaldybė
Palanga
evangelikų liuteronų bažnyčia
Liepojos pl. 8E, Būtingė, Palanga
56.04238, 21.11929
20-40 min.
dienos šviesa; dėl vidaus lankymo verta tartis su parapija
Būtingės liuteronų bažnyčia, Būtingės parapija, Šventosios liuteronų bažnyčia
Būtingės liuteronų bažnyčia prie Lietuvos ir Latvijos sienos
Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia stovi Šventosios ir Būtingės pajūryje, prie pat Latvijos sienos, Liepojos plento pakelėje. Tai ne kurortinis akcentas, o sena, kuršiška ir latviška liuteronų bendruomenė, istoriškai priklausiusi Kuršo (Kurzemės) bažnytinei tradicijai ir ilgą laiką buvusi kaimyninės Rucavos parapijos filija.
Kultūros vertybių registre bažnyčia įrašyta kaip valstybės saugomas regioninės reikšmės objektas (unikalus kodas 32574). Lankytojui tai reta proga pamatyti pajūryje ne tik katalikišką ar kurortinę architektūrą, bet ir protestantišką, su Latvija persipynusią šio krašto istoriją.
Penkios Šventosios-Būtingės bažnyčios ir potvynių istorija
Parapija iš pradžių vadinta Šventosios vardu ir siekia bent 1560 metus, kai Brandenburgo markgrafo Albrechto komisija patvirtino jos veiklą ir paminėjo pirmąjį kunigą Matthiasą Saccobelijų. LELB parapijos duomenimis, dabartinė bažnyčia yra jau penktoji iš eilės - ankstesnės viena po kitos žuvo nuo jūros ir potvynių.
Pirmoji bažnyčia stovėjo prie pat Šventosios upės žiočių ir apie 1638 m., švedų okupacijos laikais, potvynio buvo nustumta į jūrą. Antroji, medinė, pastatyta 1638-1640 m.; trečioji iškilo 1728 m. hercogo Ferdinando parėdymu; ketvirtąją, taip pat medinę, pastatė dvaro savininkas Eberhardas Christophas von Mirbachas, ir ji, grėsdama įgriūti, sugriuvo 1809 m. Netekusi maldos namų, parapija apie 15 metų buvo prijungta prie Rucavos, kur kunigavo Būtingės bažnyčia pasirūpinęs Ferdinandas Mykolas Baumbachas.
Caro Aleksandro I parama ir 1824 m. statyba
Kunigas Baumbachas, pasinaudojęs caro Aleksandro I viešnage Kurše, įteikė jam prašymą leisti Būtingės parapijai pasistatyti naują bažnyčią. Caras prašymą palankiai įvertino ir iš valstybės iždo skyrė 40 000 rublių. Taip 1822 m. prasidėjo dabartinės, penktosios, bažnyčios statyba.
Bažnyčia pašventinta 1824 m. gruodžio 14 d.; data „1824“ ir šiandien matoma virš pagrindinių durų. Ji sumūryta iš lauko akmenų ir plytų, kad būtų tvirta ir ilgaamžė, ir turi apie 320 sėdimų vietų. LELB skaičiavimu, pagal senumą Būtingės parapija atsiduria vienoje pirmųjų vietų Lietuvoje.
Neoklasicizmo mūras, trys navos ir 1866 m. bokštas
KVR duomenimis, tai stačiakampio plano, mūrinė, vienbokštė bažnyčia, pagrindiniu fasadu atsukta į vakarus; jos ilgis apie 20,35 m, plotis 12,05 m, aukštis iki karnizo apie 7,5 m. Fasadų architektūrinis sprendimas - neoklasicizmo, o pagrindinis vakarų fasadas simetriškas, su centre įkomponuotu bokštu.
Vidus kompaktiškas, trijų navų, kurias skiria penkios poros kolonų; virš prieangio įrengtas vargonų choras, o virš šoninių navų - galerijos. Centrinę navą pratęsia tokio pat pločio ir aukščio presbiterija su sakykla, dengta kupoliniu baldakimu. Iš pradžių bažnyčia buvo be bokšto - jis pristatytas tik 1866 m., taigi 42 metais jaunesnis už pačią šventovę; bokšte kabo varpas su 1926 m. Liepojos liejyklos „Beker un Ko“ įrašu.
Kuršiška parapija ir XX amžius
Būtingės ir Rucavos parapija buvo daugiausia latviška ir kuršiška: prieš Pirmąjį pasaulinį karą, apie 1911 m., jungtinė bendruomenė turėjo apie 10 000 narių, iš kurių didžioji dalis buvo latviai. Iki karo parapija priklausė Kuršo konsistorijai, o 1920 m. perėjo naujai įsteigtos Lietuvos konsistorijos žinion.
Ir šiandien Būtingė išlieka pasienio bendruomene: kapinėse rengiamos tradicinės kapų šventės, į kurias atvyksta kunigai ir muzikantai iš Latvijos. Tai gyva evangelikų liuteronų parapija, kurios pamaldų ritmą geriausia pasitikrinti LELB informacijoje.
Lankymas ir pajūrio maršrutas
Viešų turistinių darbo valandų ar bilieto tyrimų metu nerasta. Eksterjerą galima laisvai apžiūrėti, o dėl interjero verta iš anksto tartis su parapija arba tikrinti LELB skelbiamą informaciją apie pamaldas.
Būtingės bažnyčią patogu jungti su Šventosios Jūrų Žvaigždės bažnyčia, Šventosios uostu bei upės žiotimis ir Palangos objektais. Taip vienoje pajūrio atkarpoje atsiskleidžia skirtingi religiniai, istoriniai ir kurortiniai sluoksniai - nuo kuršiškos liuteronybės iki neogotikos ir kurorto architektūros.
