Lankytinos vietos Lietuvoje

Molavėnų piliakalniai - du piliakalniai prie Šešuvies

Molavėnų piliakalniai yra dviejų piliakalnių kraštovaizdis prie Šešuvies Raseinių rajone, datuojamas nuo I tūkst. pr. Kr. iki II tūkst. po Kr. pabaigos. Šaltiniuose jie aprašomi kaip piliakalniai, o ne atskirai patvirtinti alkakalniai.

Vieta

Molavėnai, Nemakščių seniūnija, Raseinių rajono savivaldybė

Regionas

Raseinių rajonas

Tipas

dviejų piliakalnių archeologinis kraštovaizdis prie Šešuvies

Koordinatės

55.44900, 22.87200

Kiek skirti laiko

45-90 min.

Geriausias metas

vėlyvas pavasaris, vasara arba ankstyvas ruduo, kai takai sausi ir matosi slėnio formos

Vardai ir variantai

Molavėnų alkakalniai, Griaužai, Kuprės, Kauprės

Du piliakalniai prie Šešuvies

VLE nurodo, kad Molavėnų piliakalniai yra du piliakalniai Raseinių rajono savivaldybėje, Nemakščių seniūnijoje, apie 500 m į pietryčius nuo Molavėnų kaimo. Lankytojas atvyksta ne prie vienos viršūnės, o į archeologinį kraštovaizdį Šešuvies upės slėnyje, kuriame kalvos, grioviai ir pylimai sudaro vientisą gynybinę visumą. VLE pažymi, kad visas kompleksas datuojamas labai plačiai - nuo pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų iki antrojo tūkstantmečio po Kristaus pabaigos.

Vartojamas ir Molavėnų alkakalnių pavadinimas, tačiau VLE objektus aprašo kaip piliakalnius. Dėl to puslapio pagrindinis pavadinimas yra Molavėnų piliakalniai, o alkakalnių forma paliekama kaip keliautojų ir vietos kalbos alternatyva. VLE taip pat primena, kad šiose apylinkėse 1395 m. paminėta Vienvagių gyvenvietė, todėl rašytinė krašto istorija siekia ankstyvuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentus.

Pirmasis piliakalnis: Griaužai (Kuprės)

VLE nurodo, kad pirmasis piliakalnis, anksčiau žinomas Griaužų vardu (vadintas ir Kuprėmis), įrengtas dešiniajame Šešuvies krante. Jo šlaitai statūs, 5-18 m aukščio, tačiau dėl šlaitų erozijos iš pirmojo piliakalnio liko tik siauras ožnugaris - keturkampė aikštelė vos 28 x 3-5 m dydžio. Tai reiškia, kad pati viršūnė šiandien yra labai siaura ir trapi, o didžiulį įspūdį palieka ne aikštelė, o aplink ją išlikusi įtvirtinimų sistema.

VLE detaliai aprašo gynybinę šio piliakalnio struktūrą: į šiaurės vakarus nuo aikštelės yra du įtvirtinti priešpiliai, į pietryčius - papilys. Papėdėje iškastas 13 m pločio ir 3 m gylio griovys, už jo supiltas 4,5 m aukščio ir 15 m pločio pylimas, toliau - dar viena griovio ir pylimo linija, o priešpilių aikštelės (10 x 21 m ir 14 x 20 m) sutvirtintos atskirais pylimais. Toks daugiapakopis gynybos žiedas rodo, kad vieta buvo svarbi ir ilgai naudojama.

Antrasis piliakalnis: 1987 m. atradimas Šešuvies ir Jaujupio santakoje

VLE nurodo, kad antrasis Molavėnų piliakalnis rastas tik 1987 m. - jį aptiko kraštotyrininkas A. Girčius. Piliakalnis yra 400 m į šiaurės rytus nuo pirmojo, įrengtas Šešuvies ir Jaujupio santakoje, todėl jį iš dviejų pusių gynė upių slėniai. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio, o keturkampė aikštelė yra 42 x 95 m dydžio - gerokai didesnė ir vientisesnė nei eroduotas pirmojo piliakalnio ožnugaris.

VLE nurodo, kad antrojo piliakalnio šiaurės rytų pusė, prieinamiausia iš sausumos, sutvirtinta net keturiomis pylimų ir griovių linijomis: pirmąją sudaro 30 m ilgio, 4 m aukščio pylimas su 9 m pločio ir 2 m gylio grioviu, o toliau eina dar trys silpnesnės linijos. Tai, kad antrasis, didesnis piliakalnis atpažintas tik 20 a. pabaigoje, primena, jog archeologiniai kraštovaizdžiai ne visada būna iki galo aprašyti iš karto.

Ką vietoje verta stebėti

Atvykus į Molavėnus verta žiūrėti ne tik į viršūnes, bet ir į VLE aprašytas gynybines formas: pirmojo piliakalnio priešpilius ir papilį, antrojo piliakalnio keturių linijų pylimų sistemą, taip pat tai, kaip Šešuvies ir Jaujupio slėniai uždaro kalvas iš skirtingų pusių. Tokie elementai padeda suprasti, kodėl du piliakalniai veikia kaip vienas archeologinis kraštovaizdis, o ne kaip dvi atsitiktinės kalvos.

Geriausias apsilankymas yra lėtas. Skirkite laiko apeiti abu piliakalnius, palyginti jų mastelį - siaurą eroduotą pirmąjį ir platų antrąjį - ir nefotografuoti vien nuo patogiausios aikštelės. Eroduoti šlaitai jautrūs išmindymui, todėl ant siauro ožnugario lipti reikia atsargiai, laikantis takų.

Lankymo praktika

Molavėnų piliakalniai yra atviri lauko paveldo objektai, todėl lankymo kokybė priklauso nuo oro ir takų būklės. Po lietaus statūs Šešuvies slėnio šlaitai gali būti slidūs, o aukšta vasaros žolė kartais paslepia griovius ir pylimus, todėl geriausia lankyti vėlyvą pavasarį ar ankstyvą rudenį.

Įprastam savarankiškam lankymui bilieto nereikia. Jei vykstate į renginį, edukaciją ar vietos šventę, laiką ir sąlygas reikia tikrinti organizatorių pranešimuose, nes piliakalniai patys neturi muziejinio darbo laiko. Molavėnus patogu derinti su platesniu Dubysos regioninio parko ir Raseinių krašto piliakalnių maršrutu.

Molavėnų piliakalnių šaltiniai