- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- kuršių laikų piliakalnis su pylimais ir grioviais Minijos slėnyje
- Adresas
- Kartena, Kretingos r.
- Koordinatės
- 55.91000, 21.47600
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; daugiau su pasivaikščiojimu Minijos slėnyje
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo, kai patogu lipti šlaitais ir matyti Minijos slėnį
Pilis, Pilalė, Švedų kalnas, Lūžties kalnas
Kartenos piliakalnis virš Minijos slėnio
Kartenos piliakalnis yra viena tų vietų, kur archeologinę vertę iš karto sustiprina kraštovaizdis. Enciklopedijos duomenimis, piliakalnis stūkso apie 1 km į pietus nuo Kartenos miestelio, kairiajame Minijos krante, Salantų regioniniame parke; iš šiaurės ir vakarų jį juosia Minijos slėnis, iš rytų - bevardžio upelio slėnis, o pietuose plyti aukštuma.
Tokie piliakalniai buvo parenkami neatsitiktinai. Statūs, apie 30 m aukščio šlaitai, kurių viršutinė 6-7 m dalis dirbtinai išlyginta ir paaštrinta, kartu su upės slėniu darė vietą strategiškai patogią. Šiandien tai reiškia gerą panoramą ir gana aiškiai skaitomą gynybinį kraštovaizdį.
Aikštelė, pylimai ir grioviai
Kartenos piliakalnis buvo gerai įtvirtintas. Stačiakampė aikštelė yra 48 x 40 m dydžio; pietiniame jos pakraštyje išliko du pylimai ir du grioviai. Pirmasis pylimas yra apie 2 m aukščio ir 30 m pločio, antrasis - 1,6 m aukščio ir 11 m pločio; juos skiria 2 m gylio, 11 m pločio ir 18 m ilgio griovys, o už antrojo pylimo dar yra apie 1,5 m gylio ir 16 m pločio griovys.
Dalis šių įtvirtinimų apardyta vėlesniais laikais kasant apkasus ir bulviarūsius. Vis dėlto pylimų ir griovių sistema čia tebėra gerai matoma, todėl Kartenos piliakalnis yra geras pavyzdys, kaip lauke perskaityti kuršių gynybinę architektūrą.
Kuršių Ceklio žemės gynybinis centras
Kartenos piliakalnis datuojamas pirmojo tūkstantmečio viduriu-antrojo tūkstantmečio pradžia ir priskiriamas kuršių vėlyvųjų piliakalnių grupei. IX-XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių Ceklio žemės gynybinis ir administracinis centras, tad piliakalnis priklauso vakarų Lietuvos istoriniam sluoksniui, kur susitinka kuršių, Žemaičių ir vėlesnės Lietuvos valstybės istorijos.
Manoma, kad būtent čia stovėjo 1253 m. Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo žemių dalybų akte minima Kartenos pilis. Ši data padeda piliakalnį ištraukti iš migloto „senovės“ į konkretesnį XIII a. Baltijos regiono pasaulį, kai vakarų Lietuvos žemės buvo įtrauktos į Livonijos ordino, Kuršo ir Lietuvos politinių santykių lauką.
Pilis, Pilalė, Švedų kalnas, Lūžties kalnas ir Laumės akmuo
Vietos žmonės piliakalnį vadina keliais vardais: Pilis, Pilalė, Švedų kalnas, Lūžties kalnas. Tokie pavadinimai vertingi, nes rodo, kaip piliakalnis gyveno vietos atmintyje ir kalboje; „Švedų kalno“ tipo vardai Lietuvoje dažnai atsirado vėlesnėje vaizduotėje, senus pylimus siejant su karais, todėl jie yra ne archeologinis, o kultūrinis pėdsakas.
Apie 0,3 km į vakarus nuo piliakalnio guli akmuo su karvės pėda, vadinamas Laumės akmeniu. Į pietus nuo piliakalnio yra senovės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtosios keramikos, o miestelio pietiniame pakraštyje - 16-17 a. kapinynas. Taip Kartenos piliakalnis yra ne pavienis kalnas, o didesnio archeologinio kraštovaizdžio dalis.
Archeologiniai tyrimai
Kartenos piliakalnis tirtas ne kartą. Žvalgomuosius tyrimus 1948 ir 1966 m. atliko Istorijos instituto (Lietuvos istorijos instituto) archeologai, o 1995 ir 2012 m. - Kretingos muziejaus archeologai, vadovaujami Juliaus Kanarsko.
Tyrimai patvirtina, kad piliakalnis buvo apgyvendintas ir įtvirtintas ilgą laikotarpį. Lankytojui tai svarbu žinoti, nes po žolės danga slypi kultūrinis sluoksnis, kurį lengva pažeisti, todėl vietą reikia gerbti kaip mokslinį objektą, o ne vien apžvalgos tašką.
Kaip lankyti Kartenos piliakalnį
Piliakalniui dažniausiai pakanka 30-60 minučių. Reikia patogios avalynės, ypač po lietaus, nes statūs šlaitai ir takai gali būti slidūs. Geriausia atvykti šviesiu paros metu, kai gerai matosi Minijos slėnio panorama.
Jei keliaujate po Kretingos rajoną, Kartenos piliakalnį patogu derinti su Kretingos dvaru, Salantų regioninio parko apylinkėmis, Laumės akmeniu arba pajūrio objektais. Trumpas sustojimas čia suteikia maršrutui aiškų archeologinį sluoksnį.
Pagarba archeologinei vietai
Piliakalnis yra kultūros paveldo objektas, todėl svarbu laikytis takų, neardyti šlaitų, nevažiuoti ant jų dviračiais ar motorinėmis priemonėmis ir neieškoti radinių. Net nedidelis kasimas ar šlaitų mindžiojimas gali pažeisti archeologinį sluoksnį, kurį tyrė kelios archeologų kartos.
Geriausia piliakalnį patirti lėtai: užlipti, apsidairyti, perskaityti informaciją ir leisti pačiam reljefui - aikštelei, pylimams, grioviams ir slėniui - paaiškinti, kodėl kuršiai čia kūrė gynybinę vietą prieš daugiau nei tūkstantmetį.
