- Vieta
- Šateikiai, Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1862-1875 m. statyta trinavė vienabokštė neogotikinė mūrinė bažnyčia su šventoriaus tvora ir Pliaterių kapais
- Adresas
- Bažnyčios g. 2, Šateikiai, Plungės r.
- Koordinatės
- 55.99900, 21.67774
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. išorei ir šventoriui; iki 60 min., jei bažnyčia atverta ir interjerą galima apžiūrėti netrukdant pamaldoms
- Geriausias metas
- sekmadienį prieš arba po 12 val. Mišių, iš anksto patikrinus grafiką; išorei - šviesi sausa diena
Šateikių Šv. Morkaus bažnyčia, Šateikių bažnyčia, Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios statinių kompleksas
Penkių tarpsnių bokštas paverčia mažo kaimo bažnyčią regiono orientyru
Šateikių bažnyčia iškyla Blendžiavos slėnio gyvenvietėje kaip ryškus vertikalus akcentas. Raudonų plytų fasadą valdo penkių tarpsnių bokštas: jo kampus remia keliais laipteliais kylantys kontraforsai, aukščiau pereinantys į pinaklius, o šie pusarkėmis sujungiami su smailės dalimi. Virš profiliuoto pagrindinio portalo įkomponuotas rozetės langas.
Pastatas yra trinavis, vienabokštis, kryžminio plano, užbaigtas daugiakampe apside. Smailiaarkiai langai, aukšti frontonai, kontraforsai ir plytų dekoras gotikos elementus naudoja kaip XIX a. istorizmo kalbą. Tai nėra viduramžių gotikos bažnyčia - ji sąmoningai interpretuoja senesnį stilių praėjus keliems šimtmečiams.
Kompleksą užbaigia raudonų plytų mūro tvora su dvejais vartais ir varteliais. Šventoriaus pakraštyje yra kelių Pliaterių giminės narių kapai ir antkapiai, kitų palaidojimų, medinė koplytėlė bei kryžius. Lankant kapų zonas svarbu nefotografuoti apeigų ir nelipti už atitvarų.
1862 metais pradėta statyba turėjo įveikti carinės valdžios draudimus
Sakralinės vietos istorija senesnė už dabartinį mūrą. Apie 1700 m. Šateikiuose pastatyta medinė koplyčia, 1776 m. - medinė bažnyčia, buvusi Platelių parapijos filija. 1860 m. minima nedidelė, grafo Pranciškaus Pliaterio išlaikyta bažnyčia. Jai sunykus Pliateriai pradėjo naują mūrinę statybą.
Moksliniame Plungės dekanato tyrime nurodyta, kad projektas patvirtintas 1862 m. kovą, o statybą savo lėšomis įsipareigojo vykdyti Pranciškus Pliateris. 1864 m. darbai sustabdyti, tačiau vėliau leisti tęsti. Bažnyčią 1875 m. užbaigė fundatoriaus sūnus Vladislovas Pliateris.
Ši chronologija paaiškina, kodėl pastatas svarbus ne vien stiliumi. Jis kilo po 1863-1864 m. sukilimo, kai generalgubernatoriaus Michailo Muravjovo administracija ribojo naujų katalikų bažnyčių statybą. Šateikiai rodo, kaip įtakinga dvarininkų giminė išsirūpino išimtis ir užbaigė jau pradėtą projektą.
Tomo Tišeckio autorystė tikėtina, bet jos nereikėtų pateikti kaip neginčijamo fakto
Architektūros tyrimų apžvalgos ir Telšių vyskupija pažymi, kad dėl projekto autoriaus nėra visiškai sutariama. Dažniausiai bažnyčia priskiriama Vilniaus architektui Tomui Tišeckiui, romantizmo atstovui, kūrusiam neogotikines bei kitų istorinių stilių formas. Tiksli formuluotė todėl yra „tikėtinas“ arba „manomas projekto autorius“.
Šateikių ankstyvą istorizmą prasminga lyginti su Tišeckiui priskiriamais ar dokumentuotais romantizmo neogotikos darbais. Vis dėlto stilistinis panašumas nėra parašas ant projekto. Kol neatsiranda vienareikšmis pirminis dokumentas, autorystės neapibrėžtumas yra vertinga pačios architektūros tyrimų istorijos dalis.
Statybai ir įrangai kviesti meistrai iš Prūsijos bei Kuršo gubernijos. Vakarų ir šiaurės meistrų patirtis paaiškina ne tik sudėtingą bokšto konstrukciją, bet ir profesionaliai derintą XIX a. interjero įrangą, kuri mūrinę šventovę ryškiai išskyrė medinių Žemaitijos bažnyčių aplinkoje.
Ąžuolinė įranga ir Pliaterių ložė pratęsia fasado neogotiką viduje
Tyrėjai Šateikių interjerą vertina kaip su architektūra derintą XIX a. antrosios pusės sakralinės dailės visumą. Jame išlikę mediniai altoriai, klausykla, Kryžiaus kelio reljefai, krikštykla ir puošni evangelistų skulptūromis dekoruota sakykla. Dalis kūrinių atkeliavo iš ankstesnės bažnyčios arba buvo pritaikyta naujajai erdvei, todėl visas inventorius nėra vienos 1875 m. dirbtuvės darbas.
Šoninė Pliaterių ložė primena, kad fundatoriai ne tik finansavo statybą, bet ir turėjo atskirą vietą pamaldoms. Vietos pasakojimuose minima požeminė jungtis su dvaru, tačiau patikimų archeologinių įrodymų apie tokį tunelį nėra. Ložė yra dokumentuotas interjero elementas, o tunelis - legenda.
Į bokštą ir uždaras interjero zonas be leidimo eiti negalima. Medinė įranga, polichromija ir vitražai jautrūs prisilietimui bei ryškiai šviesai, todėl fotografavimo sąlygas reikia derinti vietoje ir vengti blykstės.
Čiurlionių santuoka dokumentuota, o interjerą saugiausia planuoti pagal Mišias
1909 m. sausio 1 d. Šateikių bažnyčioje susituokė dailininkas ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei rašytoja Sofija Kymantaitė. Kai kuriuose vėlesniuose pasakojimuose data pateikiama pagal senąjį ir naująjį kalendorius, tačiau Telšių vyskupija oficialiai nurodo sausio 1 dieną. Šis įvykis sieja kaimo šventovę su dviejų svarbių Lietuvos kultūros kūrėjų biografija.
2026-07-27 Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 12 val., šiokiadieniais 10 val. gruodžio-vasario mėnesiais ir 18 val. kovo-lapkričio mėnesiais, šeštadieniais - pagal susitarimą. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš Mišias. Tvarkaraštis, durų atvėrimas ir dvasininko galimybės gali keistis, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialų parapijos puslapį.
Atskiras muziejaus darbo laikas ar lankytojo bilietas neskelbiami. Išorę ir šventorių galima apžiūrėti iš teisėtos prieigos, tačiau durys ne pamaldų metu gali būti užrakintos. Grupes, interjero lankymą ir fotografavimą geriausia suderinti su parapija, o pamaldų metu nevaikščioti tarp altorių ir nefotografuoti žmonių.
