- Vieta
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Regionas
- Vakarų Lietuva
- Tipas
- dviejų sudėtingumo lygių kalvotas pėsčiųjų maršrutų tinklas
- Adresas
- Lapiai, Klaipėdos r. sav. (maršruto pradžios orientyras)
- Koordinatės
- 55.76749, 21.45892
- Kiek skirti laiko
- apie 4 val. vienai trasai; mėlynoji trasa yra 6,8 km, raudonoji - 4,5 km ir gerokai sunkesnė
- Geriausias metas
- sausa šviesaus paros meto diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens; po lietaus šlaitai, šaknys ir griovos tampa slidūs
Kalnų takų pėsčiųjų maršrutas, KALNŲ TAKAIS pėsčiųjų maršrutas, Kalnų takai Lapiuose
Kalnų takai yra Lapių maršrutų sistema, o ne vienas trumpas takelis
Kalnų takai vingiuoja Lapių apylinkėse, Žvelsos upės slėnyje. Klaipėdos rajono savivaldybės paskelbta maršruto informacija nurodo dvi skirtingo sunkumo trasas: mėlynoji yra 6,8 km ir skirta aktyvaus laisvalaikio mėgėjams, o raudonoji - 4,5 km ir rekomenduojama patyrusiems žygeiviams. Raudonoji trasa pasiekiama keliaujant mėlynąja, todėl šie skaičiai nėra du nepriklausomi vienodo pobūdžio ratai.
Šiame puslapyje pateiktas 55.7674861, 21.458924 taškas Lapiuose yra maršrutų sistemos orientyras, o ne kiekvienos trasos vartai ar garantuota automobilių stovėjimo vieta. Prieš kelionę verta išsisaugoti oficialų maršruto puslapį ir vadovautis vietoje esančiomis rodyklėmis.
Pavadinimo „kalnų“ nereikėtų suprasti pažodžiui: čia nėra aukštų kalnų, bet Žvelsos slėnio šlaitai ir griovos suteikia tikro reljefo. Vietomis maršrutas eina žvėrių pramintais takeliais, todėl tai nėra lygus miesto parkas ar visiems vienodai lengva sveikatingumo trasa.
Žvelsos slėnis kuria trasos reljefą
Žvelsa yra pagrindinis maršruto kraštovaizdžio orientyras. Takai kyla nuo slėnio, leidžiasi į griovas ir vėl grįžta į miškingus šlaitus, todėl 6,8 km atstumas čia reikalauja daugiau pastangų negu toks pats atstumas lygiu žvyrkeliu. Vanduo, šlapi lapai ir šaknys po lietaus keičia sukibimą.
Oficialiame apraše nurodomos trys raudonosios trasos atkarpos, kurių kilimo aukščiai pažymėti 115, 85 ir 87 metrais. Šiuos skaičius reikia vertinti kaip vietos ženklinimo ir pastangų signalą, o ne kaip tiksliai išmatuotą viso žygio aukščio skirtumą. Jei nesate pratę prie stačių miško pakilimų, raudonosios atkarpos nėra tinkama vieta bandyti savo ribas be pasiruošimo.
Maršruto pradžioje ir posūkiuose sekite geltonas, mėlynas ir raudonas rodykles bei ženklus ant medžių. Neženkite tiesiai per šlaitą vien todėl, kad matote upę ar trumpesnį nusileidimą: pažymėtas kelias padeda išvengti erozijos, privačių sklypų ir pavojingų šlaito kraštų.
Piliakalnis, atodangos ir senasis Rudaičių ąžuolas
Kelionės metu galima susipažinti su Lapių piliakalniu ir Lakštingalų slėniu. Piliakalnis yra atskiras kultūros kraštovaizdžio akcentas, o ne teisė lipti už pažymėtų takų ar ardyti šlaitą. Jo istoriją verta derinti su maršruto gamtine patirtimi, bet nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas archeologinis elementas bus paženklintas tiesiai ant trasos.
Oficialiame maršruto apraše minimos trys atodangos, iš kurių viena slenkanti su medžiais ir dideliu grunto kiekiu. Tokia vieta įdomi geologiškai, bet nestabili: laikykitės atokiau nuo krašto, nelipkite ant atodangos ir nebandykite leistis ten, kur nėra tako. Geriausias vaizdas nėra vertas rizikos nuslysti nuo šlaito.
Rudaičių ąžuolas aprašomas kaip maždaug šešių metrų storio ir apie aštuonių šimtmečių amžiaus medis. Tai maršruto kulminacija, tačiau kamieno dydis ar amžius nereiškia, kad galima lipti ant šaknų, laužyti šakas ar privažiuoti motorine transporto priemone. Prie senolio medžio laikykitės tako ir saugokite dirvožemį.
Mėlynoji trasa ir raudonosios atkarpos skirti ne tam pačiam žygeiviui
Mėlynoji trasa oficialiai skirta visiems aktyviai leisti laiką mėgstantiems lankytojams, tačiau „visiems“ nereiškia pritaikyta bet kokiam fiziniam pajėgumui. Šlaitai, šaknys, griovos ir miško gruntas vis tiek reikalauja pusiausvyros bei tinkamos avalynės. Su vaikais rinkitės trumpesnę ir lengvesnę dalį tik įvertinę jų patirtį.
Raudonoji trasa yra ypač ekstremali ir skirta patyrusiems žygeiviams. Ji turi tris stačių pakilimų atkarpas, kuriose svarbu ne greitis, o saugus žingsnis, rankų laisvumas ir galimybė apsisukti. Jei šlaitas šlapias, apledėjęs ar matomumas prastas, raudonąją dalį atidėkite.
Oficialus puslapis abiem trasoms nurodo apie keturias valandas, tačiau tai nėra garantuotas laikas kiekvienai grupei. Nuotraukos, sustojimai prie Žvelsos, klaidūs posūkiai, vaikų tempas ir poilsis prie ąžuolo gali kelionę pailginti. Išvykite su laiko atsarga ir neplanuokite grįžimo pagal paskutinę dienos šviesos minutę.
Kaip pasiruošti Lapių slėnio žygiui
Išsamioje maršruto informacijoje rekomenduojama patogi neperšlampama avalynė ir vandens buteliukas. Tai minimalus, o ne perteklinis pasiruošimas: miško takai gali būti purvini, o stačiuose ruožuose batai su lygiu padu praranda sukibimą. Telefoną laikykite įkrautą, o maršruto schemą turėkite ir tada, kai planuojate sekti vien ženklus.
Maršrutas nėra sertifikuotas bekliūtis takas ir nėra tinkamas įprastam vaikiškam ar neįgaliojo vežimėliui per visą trasą. Dėl šlaitų, šaknų, griovų ir natūralaus grunto riboto judumo lankytojui reikia individualiai įvertinti konkrečią trumpą atkarpą, o ne planuoti visą Kalnų takų sistemą.
Prieš išvykdami patikrinkite orą, ypač lietų ir šalną. Po liūties ar plikledžio atidėkite raudonąją trasą, o per audrą neikite po miško medžiais. Jeigu pavargote ar pasikeitė sąlygos, apsisukite pažymėtu keliu - tai geresnis sprendimas negu bandymas sutrumpinti maršrutą per griovą.
Poilsiavietė prie Rudaičių ąžuolo yra maršruto atokvėpio vieta
Viešame poilsiavietės apraše nurodoma, kad vietą prie Rudaičių ąžuolo geriausia pasiekti Kalnų takų maršrutu. Ten išvardijami pasivaikščiojimo takai, laužavietė, suoliukai, pavėsinė ir namelis, kuriame galima pasislėpti nuo prastesnio oro. Tai paaiškina, kur planuoti atokvėpį po stačių ruožų.
Poilsiavietės įranga nėra priežastis važiuoti iki ąžuolo keturračiu ar motociklu. Oficialus maršruto puslapis draudžia motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti pėsčiųjų takais, šlaitais, griovomis, miško paklote ir žole. Atvykite pėsčiomis nuo maršruto pradžios ir saugokite poilsiavietės aplinką.
Laužavietė reiškia tik tai, kad vietoje yra tam skirtas taškas; prieš kuriant ugnį būtina įvertinti vietos taisykles, vėją ir gaisro pavojų. Jei nesate tikri, ugnies nekūrkite. Visas šiukšles išsineškite, net jei šiukšliadėžės nėra prie pat suolo.
