- Vieta
- Kvėdarna, Šilalės rajono savivaldybė
- Regionas
- Šilalės rajonas
- Tipas
- tarpukariu statyta neoromaninių ir modernizuoto istorizmo bruožų akmens bei plytų mūro katalikų bažnyčia
- Adresas
- Piliakalnio g. 1, Kvėdarna, 75348 Šilalės r.
- Koordinatės
- 55.55409, 21.99701
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min. išorei, šventoriui ir interjerui, jei bažnyčia atidaryta; iki 2 val. jungiant su miestelio centru
- Geriausias metas
- prieš viešai skelbiamas Mišias, kai tikėtina atvira bažnyčia; akmens mūrui ir rožiniam langui - šviesus rytas arba vėlyva popietė
Kvėdarnos bažnyčia, Kvėdarnos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia, Church of the Immaculate Conception in Kvėdarna
Kresnas fasadas rodo ne užbaigtą varpinių porą, o neįgyvendintą projekto dalį
Bažnyčia stovi Piliakalnio g. 1, trijų pagrindinių Kvėdarnos gatvių susitikimo aplinkoje. Tiksli Google Maps kortelė žymi 55.5540937, 21.9970082 ir 2026-07-27 turėjo 4,8 balo iš 5 pagal 71 atsiliepimą. Įvertinimas yra datuotas, nes nauji atsiliepimai jį keičia.
Pagrindinį fasadą sudaro aukštesnė plati vidurinė dalis su apskritu rožiniu langu ir du žemi bokštelių tūriai. VLE bažnyčią trumpai vadina bebokšte, o išsamesnis architektūros aprašas įvardija neaukštus šoninius bokštus. Abu teiginiai paaiškėja žinant projektą: pagrindinė numatyta dominantė turėjo būti aukšta atskira varpinė, su šoniniu fasadu sujungta dviejų arkų galerija, bet ji nepastatyta.
Dėl to nereikia ieškoti dingusio aukšto bokšto kitoje šventoriaus pusėje. Dabartinis žemas ir platus siluetas yra istoriškai neužbaigto sumanymo rezultatas, o ne vėliau nugriautos dokumentuotos varpinės liekana.
Kvėdarnos parapijos istoriją iki dabartinio mūro pertraukė keli gaisrai
Pirmoji bažnyčia Kvėdarnoje pastatyta 1569 m. Vėlesnės medinės šventovės keitė viena kitą, o parapijos istoriją ne kartą nutraukė ugnis. 1843 m. bažnyčia sudegė, po to pastatyta nauja, kurią 1850 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius; 1902 m. ji buvo padidinta šoninėmis koplyčiomis.
1915 m. pavasarį, vokiečių kariuomenei apšaudant miestelį, sudegė ir ši bažnyčia. 1917 m. parapija pasistatė laikiną medinę šventovę. Dabartinis pastatas todėl nėra XVI a. mūras, nors parapijos tradicija siekia XVI amžių.
Kvėdarnos istorijos datose pasitaiko kelių ankstesnių bažnyčių statybos ir gaisrų metai. Lankant svarbiausia atskirti tris sluoksnius: parapijos pradžią 1569 m., po 1843 m. gaisro atkurtą ir 1915 m. prarastą medinę bažnyčią bei tarpukariu iškilusį dabartinį mūrą.
1930 ir 1936 metai žymi du projekto etapus, o ne dvi dabartines bažnyčias
Telšių vyskupijos istorijoje nurodyta, kad statybos inspekcijai 1930 m. patvirtinus projektą prasidėjo naujos bažnyčios statyba. Architektūros tyrimai rodo, kad tuomet tvirtintas senesne kompozicija paremtas variantas, priskirtas inžinieriui Romanui Steikūnui.
Naujas R. Steikūno parengtas projektas patvirtintas 1936 m. gegužės 28 d. Būtent jis siejamas su dabartine neoromaninių ir neoromantinių formų bažnyčia. Todėl VLE pateikta 1936 m. data žymi lemiamą projekto redakciją, o 1930 m. - ankstesnį statybos pradžios etapą.
Pastatas yra trinavė bazilika su nedaug iš šonų išsikišančiu transeptu. Jo ilgis apie 40 m, plotis - 25 m, o lauko akmenų ir plytų sienos siekia maždaug 1 m storį. Raudonų plytų arkos, karnizai ir langų apvadai suvaldo margą akmens paviršių, o baltas rožinio lango rėmas išryškina fasado centrą.
1941 m. konsekruota bažnyčia po devyniolikos dienų vėl liko tik su sienomis
1939 m. statomas pastatas jau buvo uždengtas gontų stogu. 1941 m. birželio 5 d. naująją bažnyčią konsekravo Telšių vyskupo pagalbininkas Vincentas Borisevičius. Tai buvo svarbus keliolika metų trukusios statybos užbaigimo ženklas.
Birželio 24 d., per kariuomenių susirėmimą apšaudant Kvėdarną, kilęs gaisras sunaikino stogą, lubas, grindis, altorius ir rūsyje laikytus bažnytinius daiktus. Iš naujai konsekruoto pastato išliko mūro sienos. Šis devyniolikos dienų tarpas yra viena dramatiškiausių bažnyčios istorijos detalių.
Parapijiečiai, vadovaujami klebono Jono Skirmonto, šventovę atkūrė dar karo metais. Stogas uždengtas naudota skarda, įrengtos lentų grindys ir betoninės lubos. 1956 m. sienos ištinkuotos bei išdažytos, sudėti langai su spalvotais stiklais, todėl dabartinis interjeras yra pokario atkūrimo, o ne nepaliesto 1939 m. įrengimo rezultatas.
Plungės altoriai ir šventoriaus mažoji architektūra išsaugojo senesnius meno sluoksnius
Po gaisro į Kvėdarną iš senosios Plungės bažnyčios atvežti trys mediniai neoklasicistinių formų altoriai - didysis ir du šoniniai. VLE juos datuoja XIX a. ir mini skulptūrinę puošybą, taip pat atskiras medines šv. Antano bei šv. Roko skulptūras. Taigi pagrindinė vidaus įranga yra senesnė už dabartinį pastatą.
Šventoriuje saugoma koplytėlė su XIX a. pabaigos Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūra ir 1931 m. medinis dviejų kryžmų kryžius su koplytėle. Šie mažesni objektai padeda pamatyti vietos pamaldumo tęstinumą greta tarpukario monumentalios architektūros.
2026-07-27 Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 10:00 ir 12:00, trečiadieniais 9:00, šeštadieniais 12:00, o antradieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais 18:00 vasarą bei 16:00 žiemą. Pirmadienio grafikas nepateiktas. Bažnyčia nėra visą dieną atviras muziejus, todėl interjerą patikimiausia lankyti prieš pamaldas arba laiką suderinti su parapija.
