Karklė, Klaipėdos rajono savivaldybė
Pajūrio regioninis parkas
Erozinis Baltijos jūros kranto skardis (klifas)
55.79810, 21.06750
30 min.-1,5 val.
vėlyvas pavasaris-ankstyvas ruduo, giedra diena dėl jūros vaizdo
Olando Kepurė, Olandų kepurė
Olando kepurė: aukščiausias Lietuvos pajūrio skardis
Olando kepurė yra įspūdingas Baltijos jūros kranto skardis prie Karklės, maždaug 2 km į šiaurę nuo Girulių, Klaipėdos rajone. VLE jį nurodo kaip aukščiausią Lietuvos pakrantės vietą, o aplink esanti teritorija priklauso Pajūrio regioniniam parkui ir saugoma kaip Olando kepurės kraštovaizdžio draustinis. Skardis driekiasi apie 1 km, todėl tai ne taškinis objektas, o ištisas aukšto kranto ruožas.
Lankytojui Olando kepurė svarbi dviem dalykais: nuo viršaus atsiveria plati jūros panorama, o pats kranto šlaitas parodo, iš ko sudarytas Lietuvos pajūris. Kitur šalies pajūryje tokio aukšto ir status uolėto kranto nėra, todėl vieta tinka ne tik vaizdui, bet ir geologijai suprasti.
Kiek aukšta Olando kepurė
Tikslų skardžio aukštį verta pateikti atsargiai, nes šaltiniai skiriasi. VLE straipsnyje nurodoma, kad Olando kepurė yra apie 18 m aukščio ir tai aukščiausia Lietuvos pakrantėje, o VLE Pajūrio regioninio parko straipsnyje pridedama, kad kitais duomenimis skardis siekia iki 24 m. Populiariuose šaltiniuose dažnai kartojama 24,4 m vertė.
Todėl tiksliausia sakyti, kad Olando kepurė yra aukščiausias Lietuvos jūros kranto skardis, o jo aukštis nurodomas nuo maždaug 18 iki 24 m, priklausomai nuo matavimo ir šaltinio. Skaičius kinta ir dėl pačios gamtos: kranto liniją nuolat keičia jūros erozija.
Kaip susiformavo skardis
VLE nurodo, kad Olando kepurė yra erozinis skardis, kurio šlaite atsidengia moreninis priemolis su plonais smėlio tarpsluoksniais. Tokios nuogulos susiklostė paskutiniojo ledynmečio metu, maždaug prieš 12-15 tūkst. metų, kai traukėsi Baltijos ledynas. Tai reiškia, kad skardis nėra uola tradicine prasme, o ledyno suneštų ir bangų atidengtų nuogulų pjūvis.
Krantą nuolat ardo bangų mūša, todėl prie skardžio papėdės jūra išplauna žvirgždą ir riedulius. Olando kepurės geologiją yra tyręs žinomas geologas V. Gudelis. Dėl erozijos kranto forma per dešimtmečius keičiasi, o tai daro vietą ir gražią, ir trapią.
Vardo kilmė ir jūrų ženklas
Manoma, kad pavadinimas „Olando kepurė“ kilo dėl skardžio formos: žiūrint nuo jūros, aukštas krantas priminė olandų jūreivio kepurę. Tokia vieta nuo seno buvo svarbi laivybai - aukštas krantas tarnavo kaip orientyras jūreiviams.
VLE pažymi, kad 19 amžiaus pradžioje čia buvo pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo to laiko vieta žymima žemėlapiuose bei jūrlapiuose. Todėl Olando kepurė turi ir gamtinę, ir jūrinės kultūros reikšmę: tai vienu metu kraštovaizdžio paminklas ir senas pajūrio orientyras.
Lankymas: takai, erozija ir sauga
Olando kepurė yra atvira gamtos vieta be bilieto. Ją patogu pasiekti Karklės pažintiniais ir sveikatingumo takais, o pro šalį eina Klaipėdos-Palangos pajūrio dviračių takas, todėl objektą lengva įjungti į ilgesnį pajūrio maršrutą pėsčiomis ar dviračiu. Trumpam apsilankymui pakanka pusvalandžio, o su takais ir paplūdimiu - poros valandų.
Svarbiausia - sauga. Skardžio viršus nuolat ardomas ir gali nuslinkti, todėl prie pat status krašto stovėti pavojinga; prie jūros geriausia leistis tik įrengtais takais ar laiptais, o ne tiesiai per byrantį šlaitą. Saugant trapų kraštą verta nelipti šlaitu ir laikytis pažymėtų takų.
