- Vieta
- Akmenės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1907-1912 m. statyta valstybės saugoma neogotikinė pseudobazilikinė bažnyčia su 58,5 m bokštu, istoriniu interjeru ir Kryžiaus kelio koplytėlėmis
- Adresas
- K. Kasakausko g. 5, LT-85367 Akmenė
- Koordinatės
- 56.24619, 22.74752
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. bažnyčiai ir šventoriui; 60-90 min., jei iš anksto suderintas bokšto bei sakralinės ekspozicijos lankymas
- Geriausias metas
- šviesi diena fasadų medžiagoms ir rožiniams langams apžiūrėti; bokštą lankykite tik iš anksto susitarę, o pamaldų metu gerbkite bendruomenės rimtį
Senosios Akmenės Šv. Onos bažnyčia, Akmenės katalikų bažnyčia, Akmenės bažnyčia, Akmenės Šv. Onos parapijos bažnyčia
Spalvinga pseudobazilika yra ryškiausia Akmenės vertikalė
Bažnyčia stovi K. Kasakausko g. 5, miesto centrinėje dalyje, Dabikinės dešiniajame krante. Oficialios koordinatės 56.246187, 22.747520 žymi patį objektą. Nuo gatvės į šventorių veda balti tinkuoti vartai, už kurių atsiveria ilga išilginė ašis į pagrindinį fasadą. Tai veikianti Romos katalikų šventovė, ne vien architektūros ekspozicija, todėl laisvas priėjimas prie išorės nereiškia, kad durys ar bokštas visada atrakinti.
VLE bažnyčią vadina neogotikine pseudobazilika. Pseudobazilika reiškia, kad vidurinė nava yra aukštesnė už šonines, tačiau virš jų stogų neturi tikros bazilikos ištisinės viršutinių langų juostos. Kryžminį planą išduoda skersinė nava, o vakarų fasadą valdo vienas 58,5 m bokštas su aštuonkampe smaile. Penki mažesni bokšteliai sustiprina vertikalią kompoziciją, bet jų nereikėtų klaidingai skaičiuoti kaip penkių atskirų varpinių.
Fasadai ypač įdomūs medžiagų kontrastu. Stambus lauko akmenų mūras derinamas su raudonomis plytomis ir baltai tinkuotomis detalėmis. Didelėje smailiaarkėje bokšto nišoje komponuojami siauri langai ir apskritas langas rožė, o plytų juostos bei dantyti frizai išryškina aukštį. Dalis populiarių aprašų bažnyčią vadina neoromanine ar neoromantine, tačiau Telšių vyskupija ir VLE vartoja neogotikos apibūdinimą; smailiaarkės angos bei vertikalumas geriausiai paaiškina šią vyraujančią raišką.
Dabartinė bažnyčia yra ketvirtasis kelių šimtmečių parapijos pastatas
Telšių vyskupija 1596 m. laiko Akmenės parapijos įsteigimo metais ir jos pradžią sieja su valdovu Zigmantu Vaza, karaliene Ona Jogailaite bei Žemaičių vyskupu Merkeliu Giedraičiu. VLE rodo, kad 1561 m. Dabikine vadintoje gyvenvietėje jau buvo medinė bažnyčia, tad religinė vietos istorija prasidėjo anksčiau už oficialią parapijos fundaciją. Šie du teiginiai vienas kitam neprieštarauja: pastatas ir kanoniškai bei ekonomiškai įtvirtinta parapija nėra tas pats dalykas.
Pirmąją medinę bažnyčią 1705 m. per puolimą sudegino Švedijos kariuomenė. Vėlesnė medinė šventovė sunyko ir šaltiniuose jos pabaiga žymima 1802 arba 1806 m. Dar viena medinė bažnyčia pastatyta dabartinių parapijos namų, anksčiau vadintų špitole, vietoje ir tarnavo maždaug šimtmetį. Datos 1802(6) rašyba paliekama kaip šaltinio neapibrėžtumas, o ne dirbtinai paverčiama vienais tiksliais metais.
Ši pastatų seka paaiškina, kodėl dabartinė mūrinė bažnyčia vadinama ketvirtąja. Ji nėra XVI a. mūro liekana, nors parapijos tradicija siekia XVI amžių. Lankant verta atskirti seną institucijos istoriją nuo konkretaus 1907-1912 m. iškilusio pastato amžiaus.
1907-1912 m. statyba dokumentuota, o Strandmanno autorystė lieka atribucija
Klebonas Antanas Naudžiūnas 1906 m. gavo leidimą naujai mūrinei bažnyčiai, statybos prasidėjo 1907 m. balandžio 1 d., o pamatinis akmuo pašventintas rugsėjo 14 d. Vietos enciklopedinis šaltinis nurodo 48,5 m pastato ilgį, 25,5 m plotį ir 17,5 m vidaus aukštį iki skliautų. Jis taip pat fiksuoja 44 tūkst. rublių kainą ir apie 700 tūkst. sunaudotų degtų molio plytų. Parapijiečiai aukojo lėšas bei darbą, o vyskupijos pasakojime pabrėžiama, kad statyba baigta be skolų.
Darbams vadovavo iš Latvijos atvykęs vokiečių meistras Vilhelmas Landovskis, kurio pavardė šaltiniuose taip pat rašoma Landauskas. Statybos pabaigos data yra 1912 m. spalio 1 d., o spalio 20 d. pirmąsias Mišias laikė kanauninkas Juozapas Skvireckas, vėliau tapęs Kauno arkivyskupu metropolitu. Vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo tik 1920 m. rugpjūčio 12 d., todėl užbaigimas, pirmosios pamaldos ir konsekracija yra trys atskiros datos.
Karlas Eduardas Strandmannas dažnai vadinamas projekto autoriumi, bet patikimiausi dabartiniai šaltiniai formuluoja atsargiau. VLE bažnyčią jam priskiria, o vyskupija rašo, kad ji, manoma, statyta pagal Strandmanno Palangos bažnyčios projektą. VLE architekto biografija Senosios Akmenės bažnyčią taip pat įtraukia tarp jam priskiriamų, ne neabejotinai dokumentuotų darbų. Todėl Strandmanno ryšys svarbus, tačiau šiame puslapyje nevadinamas išlikusiu pasirašytu autoriniu projektu.
Penki altoriai, 1818 m. vargonai ir karo paliesti varpai
Vietos enciklopedinis aprašas išskiria penkis altorius. Didysis Šv. Kryžiaus altorius buvo kunigo Dominyko Putriaus auka, o jo nišose pastatytos šventųjų Dominyko, Vincento ir Jono Krikštytojo skulptūros. Šoninį Šv. Antano altorių 1923 m. Salantuose pagamino meistras J. Balčiūnas. Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, šv. Uršulės ir šv. Onos altoriai sukurti 1925 m. Šiauliuose, minint dailininką J. Janulį ir skulptorių M. Mrozinskį.
Po 1934 m. bažnyčioje įrengti 1818 m. Karaliaučiuje pagaminti 10 registrų vargonai. Pagaminimo metai nereiškia, kad instrumentas Akmenėje stovėjo nuo 1818 m.; tarp sukūrimo ir įrengimo čia yra daugiau kaip šimtmetis. 2023 m. liepos 23 d. oficialiai fiksuota didžiojo altoriaus konsekracija, todėl dabartinė liturginė erdvė turi ir naujausią tvarkymo bei pašventinimo sluoksnį.
Pirmojo pasaulinio karo metais iš bokšto buvo paimti visi keturi tuometiniai varpai: tris konfiskavo Rusijos valdžia, paskutinį mažą varpą - okupacinė Vokietijos valdžia. Vienas varpas nupirktas 1918 m., kitą įsigijo parapijiečiai, o 2012 m. nulieti dar du nauji varpai. Bokštas todėl pasakoja ne vien statybos technologiją, bet ir nuolat kintantį parapijos garsinį paveldą.
Saugomas visas šventoriaus ansamblis, ne tik 58,5 m bokštas
Pati bažnyčia Kultūros vertybių registre pažymėta kodu 16013, o Akmenės Šv. Onos bažnyčios statinių kompleksas - kodu 29833. Savivaldybės paveldosaugos sąraše kompleksui priskiriama ir šventoriaus tvora su vartais, varteliais bei Kryžiaus kelio koplytėlėmis. Tai svarbu lankytojui: baltas įėjimas, mūro perimetras ir mažos stotys nėra atsitiktinis fonas pagrindiniam fasadui.
Šventorius mūrine siena apjuostas 1929 m., joje įrengta keturiolika Kryžiaus kelio stočių koplytėlių. Jų ritmą patogiausia stebėti lėtai einant perimetru ir nepertraukiant vykstančių apeigų. Šventoriuje palaidoti bažnyčios statytojas kunigas Antanas Naudžiūnas bei kunigai I. Žeberskis ir K. Jadviršis, todėl erdvė kartu yra kapavietė, reikalaujanti pagarbos.
Akmenės parapijoje tarnavo ir platesnei Lietuvos kultūros bei Bažnyčios istorijai svarbūs dvasininkai. Telšių vyskupija mini kalbininką, blaivybės skatintoją ir Motiejaus Valančiaus bendražygį Kalikstą Kasakauską, į Sibirą ištremtą kunigą Joną Staškevičių bei būsimą Telšių vyskupą Antaną Vaičių. Gatvės pavadinimas K. Kasakausko g. leidžia vieną šių biografijų perskaityti pačiame adrese.
Mišios yra viešos, o bokšto ekspozicijai būtinas išankstinis susitarimas
2026 m. liepos 20 d. Telšių vyskupija skelbė Mišias sekmadieniais 9.00 ir 11.00 val., šiokiadieniais bei šeštadieniais 18.00 val. Išpažinčių klausoma pusvalandį prieš Mišias, sekmadienį ir jų metu. Švč. Mergelės Marijos Karmelio kalno Karalienės atlaidai siejami su liepos 16 d., Šv. Onos atlaidai - su liepos 26 d., abu keliami į sekmadienį. Tvarkaraščiai keičiasi per šventes ir dvasininkų išvykas, todėl prieš specialią kelionę tikrinkite vyskupijos puslapį.
Savivaldybės lankytino objekto puslapis bokšte esančią sakralinių priemonių ekspoziciją ir panoramą siūlo lankyti tik iš anksto susitarus telefonu +370 600 53161. Tai nėra automatiškai prie kiekvienų Mišių pridedama ekskursija. Atskiros kainos, reguliarių valandų, laiptų skaičiaus ir pritaikymo žmonėms su judėjimo negalia oficialus aprašas nepateikia, todėl šiuos dalykus būtina išsiaiškinti registruojantis.
Į bažnyčią ateikite tinkamai apsirengę, išjunkite telefono garsą, nelieskite altorių ir nelipkite į uždaras zonas. Fotografavimą Mišių, laidotuvių ar santuokos metu suderinkite ir nenaudokite blykstės be leidimo. Šventoriaus pagrindinis takas atrodo gana lygus, tačiau oficialaus bepakopio maršruto audito nėra; bokšto lankymas susijęs su laiptais ir netinka laikyti prieinama alternatyva.
