- Vieta
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- medinė bažnyčia ir valstybės saugomas statinių kompleksas
- Adresas
- Laisvės g. 28, Veiviržėnai, Klaipėdos r.
- Koordinatės
- 55.60041, 21.59970
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; ilgiau per pamaldas
- Geriausias metas
- dienos metu; rugsėjo titulinių atlaidų laikotarpiu - pagal parapijos tvarką
Veiviržėnų Šv. evangelisto Mato bažnyčia, Veiviržėnų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia
Medinė bažnyčia Veiviržėnų centre
Veiviržėnų Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia stovi Laisvės gatvėje, spindulinio plano miestelio centre. KVR duomenimis, ji yra valstybės saugomo Veiviržėnų bažnyčios statinių komplekso (u. k. 33477) dalis, o pati bažnyčia turi atskirą unikalų kodą 1422.
Tai ne vien atskiras medinis pastatas. Kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir mažosios sakralinės architektūros objektai. Todėl lankant verta apeiti visą šventorių, o ne apsiriboti fasadu.
1767-1769 m. statyba ir Žemaitijos liaudies architektūra
KVR bažnyčią datuoja 1767-1769 m. ir nurodo, kad ji remontuota 2009 m. pagal architekto P. Ramono projektą. Tai XVIII a. antros pusės medinės sakralinės architektūros objektas, išlaikęs Žemaitijos liaudies architektūros bruožus; VLE statybą nurodo 1769 m.
KVR stilių apibūdina kaip tradicinį liaudišką, būdingą Žemaitijai, su istorizmo stilistikos elementais. Tokia formuluotė svarbi, nes bažnyčia nėra grynas vieno stiliaus pavyzdys: ji rodo vietinę medinę statybą, vėlesnius atnaujinimus ir istorizmo ženklus. Parapija Veiviržėnuose minima nuo 1804 m., o pirmoji medinė bažnyčia miestelyje pastatyta dar 1639 m.
Šventoriaus ansamblis ir memorialiniai objektai
Šventorius yra svarbi patirties dalis. Liaudies architektūros varpinė datuojama XIX a. antra puse, o istoristinė šventoriaus tvora su vartais - XIX a. pabaiga. Netoliese yra ir Šv. Jurgio kapinės su 1791 m. kapinių koplyčia bei vartais.
Aplink telkiasi memorialinių objektų kompleksas: Lurdas (XX a. pirma pusė), tautodailininko A. Kniūkštos 1992 m. koplytstulpis ir XX a. pradžios koplytėlė. Būtent tokiose vietose gerai atsiskleidžia Lietuviškos kryždirbystės ir mažosios sakralinės architektūros kontekstas, tad medžio drožybos ar kryždirbystės mėgėjams verta skirti papildomo laiko.
Bažnyčios vidus: altoriai ir dailė
VLE duomenimis, bažnyčioje yra trys altoriai su XIX a. skulptūromis ir du altorėliai (XVIII ir XIX a.), taip pat gausu XVIII-XIX a. paveikslų bei skulptūrų. Tarp jų - XIX a. pabaigos skulptūrinė grupė „Trys karaliai“.
Interjere saugomi ir du XIX a. relikvijoriai bei penki XIX a. arnotai. Ši dailės visuma lemia, kad KVR objektą vertina ne tik dėl architektūros, bet ir dėl sakralinės bei dailės reikšmės - visos trys vertingosios savybės nurodytos kaip svarbios.
Paveldo statusas Kultūros vertybių registre
Bažnyčia (u. k. 1422) į kompleksą įrašyta kaip regioninės reikšmės, valstybės saugomas objektas; į registrą įtraukta 1992 m. Ankstesniuose sąrašuose ji žymėta kodais S529 ir AtV425.
Praktiškai tai reiškia, kad Veiviržėnų bažnyčia yra oficialiai apsaugotas ir dokumentuotas Žemaitijos medinio paveldo pavyzdys. Lankytojui kompleksinis statusas primena į vieną ansamblį jungti bažnyčią, varpinę, tvorą ir šventoriaus paminklus.
Pamaldos, atlaidai ir lankymas
Tyrimų metu Telšių vyskupijos puslapyje buvo nurodytos sekmadienio Mišios 10 ir 12 val., šiokiadieniais 18 val., šeštadieniais 10 val. Parapijos puslapyje minima ir titulinių Šv. Mato atlaidų data - rugsėjo 21 d., keliama į sekmadienį. Kadangi tvarkaraščiai keičiasi, prieš vykstant būtina tikrinti oficialius parapijos arba vyskupijos duomenis.
Architektūrai ir šventoriui pakanka 20-45 minučių. Jei bažnyčia uždaryta, verta apžiūrėti išorę, šventoriaus vartus, varpinę ir mažąją architektūrą. Veiviržėnus patogu jungti su Gargždų krašto muziejumi, Vėžaičių bažnyčia, Agluonėnų etnografine sodyba ar Drevernos kryptimi - taip medinė bažnyčia įsirašo į platesnį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos maršrutą.
