- Vieta
- Barstyčių seniūnija, Skuodo rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- žema medinė apžvalgos platforma pelkės pakraštyje
- Adresas
- Barstytalių k., Barstyčių sen., Skuodo rajono savivaldybė
- Koordinatės
- 56.14853, 21.86262
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.
- Geriausias metas
- sausu oru nuo pavasario iki rudens, ryte arba vakare paukščiams stebėti
Barstytalių apžvalgos platforma
Žema platforma, sukurta vienam kraštovaizdžiui
Barstytalių regykla yra apie 5 m aukščio, todėl jos nereikėtų lyginti su aukštais metaliniais bokštais. Čia aukščio pakanka pakilti virš artimiausių krūmų ir jaunuolyno: pagrindinis vaizdas yra plokščias pelkės paviršius, o ne už daugelio kilometrų esantys miestai ar ežerai.
Medinė aikštelė kompaktiška, į ją kylama laiptais. Ant viršaus verta ne skubėti nusifotografuoti, o kelias minutes stebėti skirtingus vaizdo planus: vandenį ir žolynus priekyje, sausumos saleles pelkėje ir Barstyčių miško sieną horizonte. Lipkite ramiai ir vadovaukitės vietoje nurodytais prieigos ar apkrovos ribojimais.
Vandens, žemapelkės ir sausumos salelių mozaika
Parko direkcija Barstytalius vadina viena didžiausių Žemaitijos nacionalinio parko pelkių ir nurodo apie 35 ha plotą. Tai žemapelkės kompleksas, kuriame vanduo, pelkinė augmenija ir įsiterpusios sausesnės salelės sudaro nevienalytę buveinę; bokštas leidžia šią sandarą perskaityti jos netrypiant.
Pelkę iš visų pusių apgaubia Barstyčių miškas, todėl riba tarp atviresnės šlapynės ir medžiais apaugusio pakraščio matoma ypač aiškiai. Nurodytas 35 ha skaičius apibūdina saugomą gamtinį kompleksą, o ne lankytojams skirtą vaikščioti plotą.
Zoologinis draustinis ir nepažadami paukščiai
Barstytalių pelkę apima Barstytalių zoologinis draustinis. Jo apsaugos tiksluose įvardyta rudagalvių kirų kolonija, švygždų ir gaidukų gyvenamosios vietos bei pats žemapelkių kompleksas. Tai paaiškina, kodėl platforma įrengta stebėti iš krašto, o ne kaip pradžia maršrutui per pelkę.
Rūšies paminėjimas apsaugos dokumente negarantuoja, kad ją išvysite konkretaus apsilankymo metu. Pavasarį ir vasaros pradžioje kraštovaizdis žalesnis ir gyvesnis, rudenį išryškėja rusvi žolynai, o ryte ar vakare lengviau išgirsti paukščius ir išvengti kitų lankytojų triukšmo. Žiūronai čia naudingesni už bandymą prieiti arčiau.
Trumpas priėjimas, bet ne pažintinis takas
Bokštas nuo privažiavimo nėra gerai matomas. Nuo lankytinos vietos ženklo iki jo veda maždaug 100 m pramintas miško takelis; prie platformos yra informacinis stendas ir sūpynės. Koordinatės žymi patį bokštą, ne garantuotą automobilio stovėjimo vietą.
Po lietaus takas gali būti minkštas ir slidus, todėl avėkite uždarą, gerai sukimbantį apavą. Maršrutas trumpas, tačiau miško danga ir laiptai nėra tas pats, kas lygi miesto promenada; vežimėlio ar judėjimo priemonės tinkamumą vertinkite pagal faktinę tos dienos būklę. Automobilį palikite tik ten, kur leidžia ženklai, ir neužstatykite vietos kelio.
Stebėti iš krašto reiškia saugoti
Apsilankymui paprastai pakanka 20-40 minučių. Tai apžvalgos taškas, o ne lentų takas per pelkę: nuo bokšto nereikėtų leistis tiesiai į šlapią buveinę ar kurti savų takų.
Atviroje pelkėje garsas sklinda toli. Kalbėkite tyliai, neleiskite šunims vytis laukinių gyvūnų, nešerkite paukščių ir išsineškite atliekas. Fotografuokite nuo įrengtos platformos ilgesniu objektyvu; lizdų, jauniklių ar sunerimusių paukščių paieška augmenijoje būtų priešinga šios regyklos paskirčiai.
