- Vieta
- Kretingos rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1933 m. 7 x 7 m lauko akmenų Lurdo grota su autentiškomis ketaus Marijos ir šv. Bernadetos skulptūromis
- Adresas
- J. Pabrėžos g. 4A, Kretinga
- Koordinatės
- 55.89273, 21.24350
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; 1,5-2 val. su pranciškonų bažnyčia, vienuolynu ir pasivaikščiojimu iki miesto centro
- Geriausias metas
- ramus darbo dienos rytas; birželio 13 d. Šv. Antano arba rugpjūčio 2 d. Porciunkulės atlaidų laikotarpis, renginių tvarką patikrinus parapijoje
Kretingos Lurdo grota, Kretinga Lourdes Grotto, Dangaus Vartų Šventovė, Kretingos pranciškonų Lurdas
Lurdas slepiasi miesto centre, žemiau J. Pabrėžos ir Vilniaus gatvių
Kretingos Lurdas įkomponuotas į Pastauninko, dar vadinamo Dopulčiu, upelio slėnio šlaitą, tarp Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir buvusių Šv. Antano rūmų. Tikslus adresas yra J. Pabrėžos g. 4A, koordinatės 55.8927271, 21.243503. Iš miesto centro patogiausia ateiti pėsčiomis pro pranciškonų ansamblį arba nuo Vilniaus gatvės nusileisti sutvarkytais laiptais.
Prie pačios grotos didelė turistinių automobilių aikštelė neįrengta. Automobilį palikite tik teisėtoje viešoje vietoje J. Pabrėžos ar aplinkinėse centro gatvėse ir neužstatykite vienuolyno, gimnazijos ar gyvenamųjų namų įvažiavimų. Per atlaidus ir renginius eismas bei priėjimas gali būti laikinai organizuojami kitaip, todėl vadovaukitės vietos ženklais.
2022 m. savivaldybė pakeitė senas takų plyteles, tiltelių apsauginius turėklus ir laiptų nuo Vilniaus gatvės turėklus, suremontavo apšvietimą bei pašalino sovietmečiu prie grotos atsiradusias metalines užtvaras. 2024 m. sutvarkyta Lurdo atraminė sienelė. Slėnio takai tapo patogesni, tačiau prie grotos tebėra pakopų, nuolydžių ir drėgnų vietų, todėl visiškas bepakopis pritaikymas oficialiai nepatvirtintas.
1933 m. pranciškonai kūrė ne urvą, o Prancūzijos Lurdo atitikmenį
Grota sumanyta minint 75-ąsias 1858 m. Marijos apsireiškimų Bernadetai Subiru Prancūzijos Lurde metines. Kretingos vienuolyno gvardijonas tėvas Augustinas Dirvelė dėl projekto du kartus lankėsi Lurde, o įgyvendinant sumanymą jam talkino broliai pranciškonai ir savanoriai kretingiškiai. Statybos darbams vadovavo inžinierius Rapolas Žigas.
Kretingoje nebuvo natūralios uolos, todėl maždaug 7 x 7 m grota sumūryta iš lauko akmenų ir įleista į slėnio šlaitą. Akmenys gauti nugriovus seną pranciškonų bravorą. Taip vienuolyno ūkinio pastato medžiaga tapo naujos sakralinės erdvės dalimi, o grubus mūras imitavo Masabjelio uolą Prancūzijoje.
Amerikos lietuvė tretininkė Liudvika Gedminaitė Prancūzijos Lurde užsakė dvi ketaus skulptūras, parvežė jas į Lietuvą ir padovanojo Kretingai kartu su altoriaus įranga. Marijos ir klūpinčios, žvakę laikančios Bernadetos skulptūros buvo tokios sunkios, kad kiekvienai nešti reikėjo šešių vyrų. Tai nėra 1989 m. sukurtos kopijos - tikintiesiems pavyko originalus išsaugoti bažnyčioje.
Dvi angos, dvi skulptūros ir nebeišlikęs marmuro altorius
Grotą sudaro tarpusavyje susietos aukštutinė ir žemutinė angos. Aukščiau stovi baltai ir mėlynai dažyta Lurdo Marijos figūra, o žemiau kitoje pusėje klūpi į ją žvelgianti Bernadeta su žvake. Ši įstrižinė kompozicija atkuria svarbiausią Prancūzijos šventovės pasakojimą, todėl abi figūras verta apžiūrėti kaip vieną sceną.
Didžiojoje angoje 1933 m. stovėjo balto marmuro altorius, prie kurio buvo aukojamos Mišios. Jis sunaikintas 1941 m. ir po 1989 m. atkūrimo nebeatstatytas, todėl dabartinė atvira grotos erdvė nėra visiškai tokia, kokią matė tarpukario piligrimai. Senuose vaizduose matomas altorius neturėtų būti ieškomas kaip šiandien išlikęs eksponatas.
Dešinėje grotos pusėje yra požeminis šaltinėlis, o toliau teka Pastauninko upelis. Pasakojama, kad šaltinio vanduo turi gydomųjų galių, nes teka rytų kryptimi, anuomet vadinta tekėjimu prieš saulę; per 1933 ir 1989 m. apeigas į jį pilta iš Prancūzijos Lurdo parvežto vandens. Tai religinė tradicija, o ne mediciniškai įrodytas poveikis ar aktualus geriamojo vandens kokybės tyrimas.
1933 m. pašventinimas pavertė grotą nacionaline piligrimystės vieta
Pašventinimo iškilmės vyko dvi dienas. 1933 m. rugpjūčio 1-osios vakarą po mišparų tūkstantinė procesija su žvakėmis ėjo iš bažnyčios į slėnį, kur Augustinas Dirvelė pašventino skulptūras. Kitą dieną, per Porciunkulės iškilmę, Mišios aukotos prie visų septynių bažnyčios altorių, o į Kretingą atvykstantiems piligrimams pranciškonai buvo pasirūpinę pigesnėmis traukinių kelionėmis.
Rugpjūčio 2 d. procesijoje ir Sumos Mišiose dalyvavo apie 25 tūkst. maldininkų, 76 kunigai pasauliečiai, keturi kunigai vienuoliai, dešimt klierikų, prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija ir krašto apsaugos ministras Balys Giedraitis. Lurdą iškilmingai pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
1938 m. pranciškonų pasauliečių kongresas Lurdą pavadino Dangaus Vartų Šventove ir įsteigė fondą neturtingiems kunigystės siekiantiems jaunuoliams. Su vieta ypač susijusi rugpjūčio 2-osios Porciunkulė, o dabartinė Kretingos parapija taip pat švenčia Šv. Antano atlaidus birželio 13 d. Konkretūs renginiai prie grotos nėra garantuoti kiekvienais metais - programą tikrinkite parapijoje.
Karo ir sovietmečio istorija reikalauja tikslaus, pagarbaus pasakojimo
1941 m. nacių okupacijos pradžioje Lurdo slėnis ir vienuolyno tvenkinio aplinka tapo Kretingos žydų kančių vieta. LGGRTC tyrimas nurodo, kad septyni žydų vyrai buvo sušaudyti prie tvenkinio ties vienuolynu ir vėliau palaidoti žydų kapinėse, o Kretingos krašto enciklopedija smurtą sieja su Lurdo vieta. Turimi duomenys neleidžia visos grotos vadinti didžiąja masine kapaviete, tačiau šio istorijos sluoksnio nutylėti negalima.
Tais pačiais 1941 m. sudaužytas baltas marmuro altorius. 1952 m. sovietų valdžios nurodymu grota buvo iki pusės užpilta žemėmis, o Šventos Marijos aikštė paversta karių mankštos vieta. Marijos ir Bernadetos skulptūras tikintieji išgelbėjo perkeldami į pranciškonų bažnyčią.
1988 m. pabaigoje teritorija grąžinta katalikų bendruomenei. Kanauninko Bernardo Talaišio telkiami kretingiškiai 1989 m. atkasė grotą, išvalė Pastauninko upelį, nutiesė takus, apsodino slėnį ir sugrąžino skulptūras. Birželio 18 d. Lurdą iš naujo pašventino Telšių vyskupas Antanas Vaičius.
Gyva šventovė, kultūros paminklas, darbo laikas ir 4,6 balo įvertinimas
Kretingos Lurdas 2005 m. paskelbtas valstybės saugoma kultūros vertybe, o 2008 m. - kultūros paminklu; jo unikalus kodas 27502. Jis yra didesnio bernardinų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios statinių komplekso dalis, todėl lankant verta pratęsti kelią iki bažnyčios ir vienuolyno.
Prie grotos vyksta religinės šventės, chorų susitikimai, Pranciškonų gimnazijos ir miesto renginiai, tačiau nuolatinio atskiro Lurdo Mišių grafiko oficialus parapijos puslapis neskelbia. Norėdami dalyvauti apeigose ar rengti grupės vizitą, tikrinkite Telšių vyskupijos Kretingos parapijos puslapį ir kreipkitės į parapijos raštinę; bažnyčios Mišių laikas nėra automatiškai Lurdo renginių laikas.
Lauko teritorija nemokama, o 2026 m. liepą Google Maps rodė 24 val. prieigą ir 4,6 balo iš 5 pagal 170 atsiliepimų. Slėnyje įrengtas apšvietimas, tačiau ramiausiai architektūra ir takai apžiūrimi dieną; renginio metu gerbkite maldą, nenaudokite grotos kaip fotosesijos dekoracijos ir nelipkite ant akmenų. Reitingas bei prieigos sąlygos ilgainiui gali kisti.
