- Vieta
- Plungė, Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1906 m. pašventinta lauko Lurdo grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra
- Adresas
- Birutės g. 27B, Plungė, LT-90112
- Koordinatės
- 55.91435, 21.82573
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min. grotai, terasai ir istoriniam kontekstui; ilgiau asmeninei maldai ar iš anksto patikrintoms apeigoms
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu nuo pavasario iki rudens; religinei šventei ar bendrai maldai - pagal aktualius Plungės parapijos skelbimus
Lurdas Plungėje, Plungės Švč. Mergelės Marijos Lurdas, Lourdes Grotto Plungė
Akmenų grota prie Babrungo yra maldos vieta, o ne dekoratyvinė parko imitacija
Plungės Lurdas įrengtas Birutės gatvėje, medžiais apaugusiame Babrungo slėnio šlaite. Lauko akmenų grotos nišoje stovi balta Švč. Mergelės Marijos skulptūra, priekyje įrengti juodi metaliniai varteliai, žvakidės ir klauptas. Pavedžiota terasa su suolais leidžia ramiai apžvelgti visą kompoziciją, tačiau jos paskirtis pirmiausia religinė.
Lurdais vadinamos grotos, kurių pavyzdys yra Prancūzijos Lurde esanti Massabielle uola, katalikų siejama su 1858 m. Bernadetos Subiru regėjimais. VLE Plungę įvardija tarp žymiausių tokių vietų Lietuvoje. Kopija čia reiškia ne tikslią architektūrinę repliką, o vietinę pamaldumo tradicijos interpretaciją su Marijos skulptūra, akmenų niša ir erdve maldai.
Šiandien matoma aplinka sutvarkyta, o prie grotos paliekamos žvakės ir gėlės liudija gyvą naudojimą. Net jei atvykstate dėl istorijos ar architektūros, kalbėkite tyliai, neikite už vartelių, nelipkite ant akmenų ir netrukdykite besimeldžiantiems. Žvakes saugu statyti tik tam numatytoje vietoje.
1903-1906 metais šventovę kūrė kunigaikštienė, vienuolė ir Plungės klebonas
Plungės rajono savivaldybės istorijoje Lurdo pradžia siejama su kunigaikštiene Marija Skuževska-Oginskiene. 1903 m. ji į Plungę pakvietė Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos vienuolę Sofiją Zakževską. Kartu su klebonu Vincentu Jarulaičiu prie Babrungo parinkta vieta būsimai šventovei; kunigaikštienė skyrė žemės ir 5000 rublių.
1905 m. iš Prancūzijos atgabenta Švč. Mergelės Marijos skulptūra iš pradžių pastatyta po atviru dangumi. Kitais metais iš lauko akmenų įrengta grota ir 1906 m. ji pašventinta. Šios datos yra dokumentuota vietos istorija, todėl Lurdo atsiradimo nereikia aiškinti vėlesniais pasakojimais apie stebuklus ar gydomąją galią.
1909-1910 m. virš grotos pastatyta medinė neogotikinė koplyčia su baltu marmuriniu altoriumi. Taip susiformavo ne vien pavienis paminklas, bet visas religinės bendruomenės židinys, kuriame šalia lauko grotos veikė koplyčia ir vienuolių globojamos institucijos.
Kapucinų laikotarpis Lurdą pavertė platesnio katalikiško komplekso dalimi
1928 m. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis Lurdą ir gretimus pastatus perdavė vienuoliams kapucinams. VLE Plungės istorijoje taip pat nurodo, kad kapucinai mieste įsikūrė 1928 m. Jie rūpinosi šventove, religiniu gyvenimu ir ugdymu.
1933 m. kapucinai atidarė misijų mokyklą. Jos pastatas išliko ir dabar naudojamas Plungės Saulės gimnazijos, todėl lankant Lurdą verta pastebėti, kad aplinkos istorija apima ne tik vieną grotą. Religinė veikla, mokykla ir medinė koplyčia sudarė tarpusavyje susijusį ansamblį.
Lurdas buvo lankomas maldininkų, tačiau istorinį populiarumą saugiausia vertinti pagal dokumentuotą komplekso plėtrą, o ne nekartojamus pasakojimus apie konkrečius minios dydžius ar stebuklus. Dabartiniam lankytojui svarbiausia atskirti išlikusią grotą nuo nebeišlikusios medinės koplyčios.
Sovietmečiu grota sunaikinta, o pirmoji skulptūra išgelbėta
Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas panaikintas, religinė veikla užgniaužta, o Lurdas sovietmečiu uždarytas ir išardytas. Šaltiniai nevienodai datuoja patį ardymą, todėl tiksliau kalbėti apie sovietinį laikotarpį, o ne pateikti vieną neginčijamą metus. Medinė koplyčia buvo naudojama kitoms reikmėms ir 1982 m. sudegė; jos vietą tebežymi pamatų liekanos.
Plungės bažnyčios istorijos leidinyje pasakojama, kad pirmoji Marijos skulptūra buvo ištepta derva ir įmesta į Babrungą. Vietos gyventojai ją rado, išgelbėjo ir nugabeno į Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Ten originali skulptūra saugoma iki šiol, o dabartinės grotos nišoje stovi kita.
Atkurta Lurdo grota pašventinta 1990 m. spalio 20 d. Objektas įrašytas Kultūros vertybių registre, unikalus kodas 4132. Restauruotas religinis ženklas ir išgelbėtas originalas skirtingose vietose kartu pasakoja ir apie XX a. represijas, ir apie vietos bendruomenės pastangas išsaugoti atmintį.
Lankymas nemokamas, tačiau Google darbo laikas nėra oficialus durų grafikas
Lurdas yra atvira lauko erdvė be bilietų kasos. 2026 m. liepos 25 d. Google Maps kortelė rodė, kad vieta atidaryta visą parą, tačiau Plungės parapija atskiro turistinio darbo laiko grotai neskelbia. Šią žymą vertinkite kaip lauko vietos prieinamumo orientyrą, ne pažadą dėl apšvietimo, žiemos priežiūros ar renginių metu galiojančių sąlygų.
Saugiausia atvykti šviesiu paros metu. Terasa grįsta ir turi suolus, tačiau prie pat grotos yra pakopų, o išsamus bebarjerio maršruto auditas viešai nepaskelbtas. Jei reikalingas privažiavimas, pagalba arba planuojate grupę, iš anksto kreipkitės į Plungės parapiją ir tikrinkite oficialius skelbimus.
Trumpam apsilankymui pakanka 20-30 minučių, bet istoriją geriausiai suprasite maršrutą tęsdami iki Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, kur saugoma pirmoji skulptūra, ir Oginskių dvaro. Taip Lurdas atsiveria ne kaip atskiras sustojimas, o kaip Oginskių mecenatystės, katalikiško gyvenimo ir sovietmečio lūžio vieta.
