Plungės Oginskių dvaras: ką pamatyti, istorija ir praktiniai patarimai

Vienas stipriausių Žemaitijos dvarų

Plungės Oginskių dvaras nėra vien rūmai su muziejumi. Tai didelis, keliais sluoksniais skaitomas ansamblis: reprezentaciniai neorenesansiniai rūmai, dvi oficinos, neogotikinis žirgynas, laikrodinė-oranžerija, parko vartai, tvenkiniai, Babrungo upės kraštovaizdis ir Žemaičių dailės muziejaus ekspozicijos.

Žemaičių dailės muziejus nurodo, kad Plungės dvaro sodyba užima 58,3 ha parko ploto, o joje išlikę dešimt paminklinių statinių. Tai reiškia, kad geriausias lankymo būdas yra ne tik užeiti į rūmus, bet ir apeiti visą dvaro organizmą.

Nuo Gondingos ir Zubovų iki Oginskių

Oficiali muziejaus dvaro istorija Plungę sieja su netoliese esančios Gondingos praeitimi. XVI a. prie Babrungo ir Plungės upelio santakos augo nauja gyvenvietė, o 1567 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas Plungės dvarui perdavė administracines valsčiaus teises.

XVII-XVIII a. Plungę valdė skirtingos didikų giminės. 1779 m. ji atiteko Vilniaus vyskupui Ignotui Masalskiui, o 1806 m. grafystę įsigijo Platonas Zubovas. Zubovų laikotarpiu atsirado svarbių parkinių ir architektūrinių sluoksnių, tarp jų laikrodinė-oranžerija.

Mykolas Oginskis ir dvaro aukso amžius

1873 m. Plungės dvarą, miestelį ir palivarkus iš Zubovų įsigijo kunigaikštis Mykolas Mikalojus Oginskis. Žemaičių dailės muziejaus tekstuose jis pristatomas kaip paskutinysis garsios Oginskių giminės palikuonis, kilęs iš Rietavo dvaro.

Būdamas 24 metų jis pasirinko Plungę kaip rezidenciją ir per 1873-1886 m. čia suformavo vieną įspūdingiausių Lietuvos dvarų kompleksų. Oginskis garsėjo ne tik turtu, bet ir švietimo, muzikos, lietuviškos spaudos, socialinių iniciatyvų ir ūkinės modernizacijos darbais.

Karlo Lorenzo neorenesansiniai rūmai

Dabartinių rūmų ansamblis pastatytas bendradarbiaujant su vokiečių kilmės architektu Karlu Lorenzu. Žemaičių dailės muziejus nurodo, kad rūmai iškilmingai pašventinti 1879 m., o centriniam pastatui pasirinktas tuomet madingas italų neorenesansinis stilius.

Rūmų vidus įrengtas 1882-1885 m.; Visit Plungė mini, kad interjerą dekoravo Kazimiero Sommerio dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Šiandien rūmuose nuo 1994 m. veikia Žemaičių dailės muziejus, kaupiantis žemaičių dailininkų kūrybą ir Oginskių bei Plungės dvaro istorijos paveldą.

Čiurlionis ir muzikinė tradicija

Plungės dvaras ypač svarbus M. K. Čiurlionio biografijai. Mykolas Oginskis dvare buvo įsteigęs orkestro mokyklą, kurioje jaunasis Mikalojus Konstantinas Čiurlionis mokėsi, grojo fleita ir pradėjo pirmuosius kūrybinius bandymus.

Muziejaus biografinis puslapis nurodo, kad vėliau Oginskis rėmė Čiurlionio studijas Varšuvoje. Dėl to Plungės dvaras turėtų būti matomas ne tik kaip architektūros objektas, bet ir kaip viena iš ankstyvųjų Lietuvos profesionaliosios muzikos bei Čiurlionio kelio stotelių.

Oficinos, žirgynas ir laikrodinė-oranžerija

Ansamblio logika aiški jau iš rūmų prieigų: centrą sudaro rūmai, dvi oficinos ir neogotikinis žirgynas. Rytinė oficina buvo susijusi su dvaro administracija ir virtuve, vakarinėje oficinoje Oginskių laikais buvo svečių kambariai ir našlaičių prieglaudos aplinka.

Žirgynas buvo skirtas skirtingų veislių arkliams, ypač žemaitukams. Šiandien buvusiame žirgyne vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai, todėl pastatas išlaiko ryšį su dvaro muzikine tradicija.

Laikrodinė-oranžerija yra seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje. Muziejus nurodo 1846 m. datą pamatų akmenyje ir mini, kad ši pilaitė yra miniatiūrinė Florencijos Palazzo Vecchio rūmų kopija. 2012 m. ji restauruota, o pastate įsikūrė Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Parkas, tvenkiniai ir Perkūno ąžuolas

Oginskių rūmų parkas yra mišraus tipo XVIII-XIX a. parkas, įkurtas senoje žemaitiško švento miško, arba alko, vietoje. Nuo 1986 m. parkas turi respublikinės reikšmės saugomo gamtos paminklo statusą.

Kunigaikščio Mykolo Oginskio nurodymu buvo iškasti septyni kaskadiniai tvenkiniai, juos jungia akmeniniai tilteliai ir šliuzai, o išskirtinį kraštovaizdį formuoja Babrungo upė. Parke verta susirasti Perkūno ąžuolą, Verkiančiąją liepą ir Penkiakamienį uosį.

Perkūno ąžuolas pristatomas kaip vienas seniausių ir didžiausių Lietuvos ąžuolų. Legendose jis siejamas su Perkūno trenksmu ir užgesinta šventąja ugnimi, todėl parkas čia turi ir gamtinį, ir mitologinį sluoksnį.

Plungės Oginskių dvaras: kaip lankyti

Visit Plungė nurodo adresą Parko g. 3A, Plungė, o objekto koordinates pateikia kaip 55.918201, 21.844629. Jeigu atvykstate pirmą kartą, pradėkite nuo rūmų ir Žemaičių dailės muziejaus, tada eikite per parko ašis link tvenkinių, laikrodinės-oranžerijos ir Perkūno ąžuolo.

Vien rūmams ir artimiausiam parteriui gali pakakti 1,5-2 valandų, bet visam dvaro ansambliui ir parkui verta skirti pusdienį. Prieš kelionę verta pasitikrinti muziejaus darbo laiką, bilietus, ekskursijas ir renginių kalendorių.