Renavo dvaras: vėlyvojo klasicizmo baronų rezidencija

Renavo dvaras: vėlyvojo klasicizmo rezidencija prie Varduvos

Renavo dvaras yra vienas vertingiausių šiaurės vakarų Žemaitijos dvarų: vėlyvojo klasicizmo mūriniai rūmai su nežymiais neorenesanso elementais, autentiškas XIX a. interjeras ir didelis istorinis parkas Varduvos upės vingyje. Tai rami, bet labai gerai dokumentuota vieta, leidžianti pamatyti dvaro kultūrą už pagrindinių pajūrio maršrutų.

Dvaras stovi Renavo kaime, Sedos seniūnijoje, maždaug 9 km į šiaurę nuo Sedos. Rūmuose ilgai veikė Mažeikių muziejaus filialas, o nuo 2014 m. sausio 2 d. Renavo dvaras yra savarankiška Mažeikių rajono savivaldybės įstaiga su nuolatine dvaro interjero ekspozicija, parodomis ir edukacijomis.

Nuo Gaurų dvaro iki Renavo: pavadinimo ir savininkų istorija

Ankstesnis Renavo vardas buvo Gaurė (Gaurai, Gaureliai). Seniausias dokumentas, kuriame paminėtas Gaurų dvaras, yra 1589 m. gruodžio 26 d. inventorius – tuo metu dvaro pastatas buvo medinis, šiaudiniu stogu. Per amžius dvarą valdė ar nuomojo daug giminių, tarp jų Burbos, Puzinai, Gorskiai, Tiškevičiai ir kiti.

XVIII a. pradžioje čia įsitvirtino vokiečių (suvokietėjusių prancūzų) kilmės baronų Rönne (Lietuviškai Rionė) giminė, Kuršo žemėse žinoma jau nuo XV a. Karlas Ernstas Rönne vedė Lietuvių bajoraitę Eleną Bilevičiūtę ir kaip kraičio dalį gavo Gaurus. Nuo 1753 m. Mikalojui Antanui Rönne dvarą pavertus centrine valda, jis pradėjo klestėti, o nuo 1780 m. vietovė pagal savininkų pavardę imta vadinti Renavu.

Nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m. nacionalizacijos dvaras priklausė grafams Melžinskiams (Mielżyński), paveldėjusiems jį per Rönne giminės moteriškąją liniją. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, o jo archyvas, perkeltas į Telšius, pirmomis Antrojo pasaulinio karo dienomis sudegė – todėl dalis dvaro istorijos ištirta tik iš išlikusių pavienių šaltinių.

Klasicistiniai rūmai ir autentiškas interjeras

Dabartinis mūrinis Renavo rūmų ansamblis priskiriamas vėlyvajam klasicizmui. Oficialios dvaro istorijos duomenimis, jį 1830-1833 m. pastatydino baronas Antanas Rönne (1794-1877); Kituose šaltiniuose statybos pradžia siejama su laikotarpiu apie 1815 m., o esminė plėtra – su 1880 m. rekonstrukcija. Rūmai vienaukščiai, su centriniu portiku, mezoninu ir dviem šoniniais rizalitais; metaliniame prieange matoma 1880 m. data ir raidės FR (Feliksas Rönne).

Interjere išliko XIX a. pabaigos dekoratyvinė tapyba, lipdiniai, ornamentuoti kokliniai židiniai ir krosnys – reti autentiški dvaro puošybos elementai. Šiandien rūmuose veikia 2021 m. atnaujinta ilgalaikė reprezentacinio XIX a.-XX a. pradžios Lietuvos dvarų interjero ekspozicija su baldais, paveikslais ir dekoro detalėmis.

Renavo dvaras, Laurynas Ivinskis ir Narutavičių broliai

Renavas svarbus ir Lietuvos valstybingumo istorijai. Baronas Antanas Rönne globojo našlę Viktoriją Narutavičienę su sūnumis ir 1868-1871 m. juos mokyti pasamdė Lauryną Ivinskį (1810-1881) – pirmųjų Lietuviškų kalendorių leidėją, Gamtininką ir kalbininką.

Abu Ivinskio auklėtiniai tapo svarbiomis istorinėmis asmenybėmis: Stanislovas Narutavičius (1862-1932) tapo Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataru, o jo brolis Gabrielius Narutavičius (1865-1922) – pirmuoju Lenkijos prezidentu. Šis ryšys daro Renavą ne tik dvaro kultūros, bet ir dviejų valstybių istorijos atminimo vieta.

Renavo dvaro parkas ir Gamtos paminklai

Renavo dvaro parkas yra svarbi apsilankymo dalis: mišraus plano, banguoto reljefo, su daugybe vingiuotų takų, alėjomis ir tvenkiniais Varduvos vingyje. XIX a. baronas Antanas Rönne išpuoselėjo apie 18 ha angliško stiliaus parką, o 1839 m. statistikos duomenimis jis buvo išrinktas geriausiu Telšių apskrities parku; dvaras tuo metu garsėjo net šilko gamyba – buvo auginami šilkmedžiai ir šilkverpiai.

Parke auga du Gamtos paminklai – Storoji eglė ir Daugiavaikė liepa. Pavasarį ir vasarą parkas siūlo žalią, lėtą maršrutą, rudenį – spalvas, o žiemą geriau matosi medžių struktūra ir pastatų santykis su kraštovaizdžiu.

Nuo nacionalizacijos iki šiandienos muziejaus

Po Antrojo pasaulinio karo dvaro sodyboje veikė kolūkio kontora, sandėliai, biblioteka ir kultūros namai. Nuo 1970 m. Paminklų restauravimo institutas pradėjo dvaro tyrimus, pirmą kartą rūmai baigti restauruoti 1985 m., o 1996 m. čia įrengta muziejinė ekspozicija ir rūmai atverti lankytojams kaip Mažeikių muziejaus filialas.

2012 m. restauruotas rūmų fasadas ir vidaus patalpos, 2016-2018 m. sutvarkyta vienintelė išlikusi medinė XIX a. dvaro oficina, 2020-2021 m. dvaro sodo rūsys pritaikytas šikšnosparniams žiemoti. Taip dvaras pamažu sugrąžintas kaip vientisas paveldo, kultūros ir Gamtos kompleksas.

Kaip lankyti Renavo dvarą

Renavo dvarui verta skirti 1-2 valandas: trumpam vizitui pakaks rūmų ekspozicijos ir parko, o su parodomis, edukacijomis ar renginiu laikas pailgėja. Parkas atviras ir laisvai lankomas, todėl jį patogu apeiti net tada, kai rūmai uždaryti.

Prieš kelionę tikrinkite oficialų darbo laiką, bilietų kainas ir renginių informaciją Renavo dvaro svetainėje – jie kinta pagal sezoną. Mažeikių rajone dvarą patogu derinti su Mažeikių muziejumi, Viekšnių vaistinės muziejumi ar kitais Žemaitijos dvarais.