- Vieta
- Plungė, Plungės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- 1902-1933 m. statyta dvibokštė neoromaninė raudonų plytų bažnyčia su 1850 m. klasicistine varpine ir senąja klebonija
- Adresas
- Vytauto g. 32, Plungė
- Koordinatės
- 55.91374, 21.83864
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. bažnyčiai ir varpinei iš išorės; 1-1,5 val. įtraukiant interjerą, šventorių ir senąją kleboniją
- Geriausias metas
- šviesią dieną raudonų plytų fasadams; interjerui - prieš arba po Mišių, netrukdant pamaldoms ir iš anksto patikrinus parapijos skelbimus
Plungės bažnyčia, Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia, Church of St. John the Baptist in Plungė, Plungė St John the Baptist Church
Bažnyčia stovi Vytauto gatvės ašyje, tačiau turistinio darbo laiko visą parą neturi
Tiksli Google kortelė nuveda į Vytauto g. 32, koordinates 55.9137421, 21.8386363. Priešais atsiveria simetriškas dvibokštis fasadas, o šventoriaus dešinėje stovi atskira žema piramidinio stogo varpinė. Bažnyčia yra Plungės senamiesčio architektūrinė dominantė ir veikianti Telšių vyskupijos parapija, ne muziejus su nuolatine lankytojų kasa.
2026 m. liepos 13 d. parapijos pradinis puslapis skelbė Mišias pirmadienį-penktadienį 12:00 ir 18:00, šeštadienį 10:00, 11:00 bei 18:00, sekmadienį 8:00, 10:00, 12:00 ir 18:00. Šventinėmis dienomis tvarkaraštis gali keistis, todėl prieš kelionę tikrinkite oficialius skelbimus. Birželio 24 d. švenčiami tituliniai Šv. Jono Krikštytojo atlaidai.
Parapija neskelbia atskiro turistinio darbo laiko ar lankytojo bilieto. Google žyma Atidaryta visą parą nėra garantija, kad durys bus atrakintos naktį ar tarp pamaldų. Saugiausia interjerą apžiūrėti prieš arba po Mišių, tyliai ir nefotografuojant apeigų be leidimo; dėl grupės ar bebarjerio įėjimo skambinkite parapijai telefonu +370 687 21396.
Trisdešimt vienų metų statyboje susikirto Oginskių mecenatystė, imperijos leidimai, karas ir nepriklausoma Lietuva
Dabartinės bažnyčios pirmtakė buvo 1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. XIX a. pabaigoje augančiai parapijai jos nepakako, todėl kunigaikštis Mykolas Oginskis parvežė italų architekto Givenali sumanymą, o 1900 m. statybai vadovauti į Plungę paskirtas kanauninkas Vincentas Jarulaitis. Oginskis mirė 1902 m. ir testamentu paliko 10 tūkst. rublių; pažadėta papildoma parama ir statybinės medžiagos virto ilgu ginču, todėl darbai neteko svarbiausio mecenato.
Givenali projektas pasirodė per brangus. Plungės 90-mečio istorijos leidinyje atsargiai teigiama, kad jį perdarė švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas, kurį AUTC nurodo kaip bažnyčios architektą; naująjį projektą imperijos valdžia patvirtino 1903 m. gruodžio 22 d. 1905 m. sustojus darbams liko pamatai, 1910 m. statyba atnaujinta, tačiau 1913 m. mūras tepasiekė langų viršų, o 1914 m. prasidėjęs karas darbus vėl nutraukė.
1920-1921 m. teko atsisakyti puošnesnių bokštų ir didžiojo centrinio bokšto, kad milžinišką sumanymą būtų įmanoma užbaigti. 1928 m. statybą ryžtingai atnaujino klebonas Povilas Pukys; dirbo inžinieriai R. Steikūnas ir Pranas Markūnas, rangovas Petras Malinka, vėliau meistras Eduardas Burkantas. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis naująją bažnyčią pašventino 1933 m. rugsėjo 24 d., bet altorių, suolų ir kitus vidaus darbus parapija tęsė iki 1940 m.
67 metrų ilgio raudonų plytų bazilika neoromaniką kuria ne puošybos gausa, o arkų ir nišų ritmu
Savivaldybės istorijos leidinyje nurodyti bažnyčios matmenys - 67 m ilgis, 42 m plotis ir 25 m aukštis. Lotyniško kryžiaus planą sudaro ilga trijų navų erdvė, transeptas ir presbiterija, o vakarų fasadą flankuojantys vienodo aukščio bokštai užbaigti aukštomis skardinėmis smailėmis. Tai didelis miesto mastelio pastatas, kurio dydis geriausiai jaučiamas ne vien iš priekio, bet apeinant transeptą ir apsidę.
Netinkuotas raudonų plytų mūras yra pagrindinė fasadų medžiaga. Pusapskritės portalų ir langų arkos, suporintos angos, arkatūrų juostos, įgilintos nišos ir laiptuoti karnizai sudaro neoromaninę kalbą. Pagrindiniame bei transepto frontonuose siauros nišos kyla pakopomis, o didelis apskritas vakarinio fasado langas su kryžiaus dalijimu tampa centrine kompozicijos ašimi.
Dviejų bokštų siluetas atrodo vientisas, nors tai supaprastinta ankstesnio projekto versija. Bokštų kampus ir viršutinius tarpsnius skaido lizenos bei dvigubos arkinės angos, smailių kryžiai dar labiau pailgina vertikalę. Šalia esanti balta klasicistinė varpinė sąmoningai nesislepia: jos kresnas trijų tarpsnių tūris leidžia vienoje perspektyvoje perskaityti dvi skirtingas Plungės bažnyčių epochas.
Vidaus įrengimas yra atskira 1933-1940 metų istorija, o dabartiniai vargonai laukia pakeitimo
Interjere aukštą centrinę navą nuo šoninių skiria plačios pusapskritės arkos ir masyvūs pilioriai; šviesiai rausvos sienos pabrėžia tamsaus medžio altorius, sakyklą bei suolus. Plungės vikaras ir savamokslis vitražistas Juozas Paulauskas langų vitražus sukūrė 1933 m. Didįjį, Jėzaus ir Švč. Mergelės Marijos altorius 1934-1940 m. darė Vladas Čižauskas, o suolus - dailidė Jonas Vitkus.
Nauji vargonai pastatyti 1935 m., o 1989 m. instrumentas perstatytas. Tai svarbus skirtumas: bažnyčia buvo pašventinta 1933 m., bet šiandien matomas liturginis interjeras nesusiformavo per vieną dieną ir nėra nepakitęs pirminio projekto komplektas. Vėlesniais dešimtmečiais atnaujintos grindys, šildymas, sienų apdaila ir altoriai, todėl architektūros kiautas bei įranga turi skirtingas datas.
2026 m. parapija paskelbė, kad dabartiniai vargonai erdvei per maži ir pernelyg susidėvėję restauruoti. Eseno uždaromoje evangelikų liuteronų bažnyčioje surastas 46 registrų, trijų manualų koncertinis instrumentas, kuriam buvo renkama 80 tūkst. eurų; savivaldybė ketino prisidėti prie išardymo, parvežimo ir sumontavimo. Kol projektas nebaigtas, seno instrumento ir būsimojo vargonų prospekto nereikia painioti - naujausią būklę tikrinkite parapijos puslapyje.
1850 metų varpinė ir senoji klebonija išsaugo tai, ko neparodo 1933 metų fasadas
Mūrinė klasicistinė varpinė tradiciškai datuojama 1850 m. ir priklausė dar medinės bažnyčios ansambliui. Pastačius naująją šventovę, 1935 m. gatvės bei šventoriaus plane buvo numatyta seną varpinę nugriauti, tačiau plungiškiai protestavo, o Telšių apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskas griovimui nepritarė. Gatvė galiausiai nutiesta greta, todėl varpinė liko svarbiausia fizine senojo šventoriaus mastelio liudytoja.
1933 m. nuotraukose nauja mūrinė ir 1797 m. medinė bažnyčios dar stovi viena šalia kitos. Senoji netrukus nugriauta, nors architektas Algirdas Mošinskis 1938 m. viešai apgailestavo, kad plečiant parapiją prarandamas vertingas senas pastatas ir jo meno turtai. Savivaldybės 90-mečio leidinys fiksuoja išsaugotą senosios bažnyčios altorių, tad medinės šventovės istorija visiškai neišnyko, bet jos tūrio šventoriuje nebėra.
Senoji klebonija, KVR kodas 10535, stovi šalia bažnyčios. 1909 m. joje gyveno ir kūrė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis su Sofija Kymantaite-Čiurlioniene; kanauninkas Vincentas Jarulaitis buvo Sofijos dėdė. 2023 m. KPD sprendimu klebonija įtraukta į bažnyčios pastatų kompleksą kartu su pačia bažnyčia ir varpine, todėl Čiurlionio atminties vieta nėra atsitiktinis kaimyninis namas.
Kultūros paveldo kompleksas tebėra gyva parapija, o Google įvertinimas viršija reikalaujamą ribą
Kultūros vertybių registre visas regioninio reikšmingumo kompleksas žymimas kodu 28059, bažnyčia - 28060, varpinė - 1531, senoji klebonija - 10535. KPD jam nustato archeologinį, architektūrinį, dailės, memorialinį ir sakralinį vertingųjų savybių pobūdį. Tai paaiškina, kodėl verta apžiūrėti ne tik fotogenišką dvibokštį fasadą, bet ir tvorą, varpinę, šventoriaus erdvę bei kleboniją.
Pamaldos, atlaidai, altorių restauravimas ir 2026 m. vargonų kampanija rodo, kad pastatas nėra užbaigtas istorinis eksponatas. Lankytojo poreikiai čia derinami su bendruomenės gyvenimu: nesėskite į rezervuotas vietas per apeigas, neišjunkite apsauginių atitvarų ir grupinį pasakojimą perkelkite į šventorių, jei viduje vyksta malda.
2026 m. liepos 13 d. tiksli Google Maps kortelė Church of St. John the Baptist turėjo 525 atsiliepimus ir 4,7 balo iš 5 vidurkį. Tai patikimai viršija 4,5 ribą, tačiau įvertinimas ir atsiliepimų skaičius kinta. Kortelės darbo laiko žyma nėra parapijos pažadas dėl durų, todėl praktinę lankymo informaciją visada tikrinkite oficialiame puslapyje.
