- Vieta
- Palangos miesto savivaldybė
- Regionas
- Palanga
- Tipas
- veikianti vaistinė valstybės saugomame XIX a. mediniame prekybiniame ir gyvenamajame pastate
- Adresas
- Vytauto g. 33, Palanga
- Koordinatės
- 55.91247, 21.06327
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min.; ilgiau tik gavus leidimą atidžiau apžiūrėti veikiančios vaistinės interjerą
- Geriausias metas
- dienos metu, kai veikia vaistinė; aktualų grafiką prieš vykstant tikrinti oficialiame vaistinių sąraše
Senoji Palangos vaistinė, Palangos vaistinė, Gintarinė vaistinė Vytauto g. 33
Tiksli vieta ir ką mato praeivis
Palangos senoji vaistinė stovi Vytauto g. 33, vakarinėje gatvės pusėje, tarp kurorto centro ir Botanikos parko prieigų. Koordinatės 55.9124706, 21.0632693 žymi patį vaistinės pastatą, o ne panašiai pavadintą apgyvendinimo vietą ar netoliese esančią viešojo transporto stotelę. 2026 m. liepos 14 d. oficialiame „Gintarinės vaistinės“ sąraše šiuo adresu tebebuvo nurodytas veikiantis padalinys.
Nuo Vytauto gatvės lengviausia atpažinti ilgą vienaukštį medinį korpusą su mansarda, rausvai rudomis dailylentėmis, prislopintai žaliais apvadais ir keraminėmis čerpėmis dengtu šlaitiniu stogu. Į gatvę atsuktą rytų fasadą pagyvina į priekį išsikišusi dalis su trikampiu frontonu, o į dvivėres medines duris kyla laiptai su ažūriniais kalto metalo turėklais.
Pastato planas nėra paprastas stačiakampis. Gatvės korpusas jungiasi su kiemo dalimi, o XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje atsirado pietinio fasado priestatas su balkonu, galinis fachverkinis prieangis ir vaistų gamybai naudotas medinis priestatas. Dalis šių tūrių iš viešo šaligatvio matoma tik fragmentiškai.
1827 m. vaistinės tradicija ir atsargi pastato chronologija
KVR istorinis aprašas ir AUTC vaistinės pradžią sieja su 1827 m. bei vaistininku Wilhelmu Johannu Grüningu. Ši data pagrįstai vartojama įstaigos istorijai, tačiau dabartinio namo amžius nėra nustatytas vienų metų tikslumu. KVR jį datuoja XIX a. 3-4 dešimtmečiais, o projekto autorius ir pirmieji statytojai nenurodyti.
Su Grüningų šeima paveldo šaltiniai sieja 27 vaistinių augalų ekstraktą, išgarsėjusį „Trejų devynerių“ vardu ir patentuotą vieno iš šeimos vaistininkų. Tai svarbi Palangos farmacijos istorijos dalis, bet šiandien parduodamų to paties pavadinimo gaminių nereikėtų automatiškai laikyti nepakitusia čia sukurto recepto tąsa.
XX a. pradžioje vaistinę valdė Bertingų šeima: 1910 m. savininku minimas Wilhelmas Bertingas, vėliau veiklą perėmė jo sūnus Oskaras Alexanderis. Pastatas XX a. 2-3 dešimtmečiais rekonstruotas, 1951 m. remontuotas, 1967 m. restauruotas, 1975 m. vėl remontuotas, o 2015 m. restauruotas fasadas. Ši darbų seka dar kartą rodo, kad dabartinis vaizdas susidarė per ilgą laiką.
Medinė konstrukcija ir išlikęs profesinis interjeras
Po dailylentėmis išlikusios rąstų sienos remiasi į lauko akmenų ir keraminių plytų pamatus. Gatvės korpusą dengia dvišlaitis čerpių stogas su mansardos langais ir mūriniais kaminais. Horizontalus bei vertikalus apkalas, profiliuoti langų apvadai, trikampiai sandrikai ir ištisinė palangių trauka suteikia fasadui tvarkingą, bet ne reprezentacinės vilos pobūdį.
Ypač vertingos dvivėrės medinės įėjimo durys su tekintomis ir drožtomis detalėmis bei viršlangiu. KVR pažymi, kad dabartinė santūri frontono puošyba atsirado per vėlesnį restauravimą, todėl senose fotografijose matomas tankus ažūrinis dekoras nėra visiškai išlikęs. Vertinant pastatą svarbu neįsivaizduoti jo kaip nepakeistos 1827 m. dekoracijos.
Viduje registre aprašyti mediniai stulpai ir atviros sijos, polichromuota lubų ornamentinė juosta, keraminė krosnis, istorinis spintų ir prekystalio komplektas, drožta lubų rozetė bei neįprastas medinis krokodilas. Prieangyje išlikusios spalvotos geometrinio rašto betoninės plytelės su gamintojo žyma. Tai veikiančios vaistinės erdvė, todėl ne visi elementai matomi nuo klientų zonos ir nė vieno jų negalima laikyti nuolatine muziejine ekspozicija.
Biblioteka, NKVD ir atminties ženklai
Pastato istorija nėra vien vaistininkystės pasakojimas. 1940 m. šiaurinėje dalyje įsikūrė Palangos biblioteka, o 1944-1951 m. dalį patalpų naudojo NKVD. Šiuo laikotarpiu ir vėliau vidaus planas bei įranga buvo keičiami, o po 1951 m. vaistinės patalpos palaipsniui plėstos į pietinę namo dalį.
Kieme įrengtas tremtiniams skirtas kryžius ir kiti represijų atminimo ženklai primena pokario pastato funkciją. Jie yra atskiros istorinės temos liudijimas, o ne dekoratyvinė vaistinės dalis. Kiemo prieinamumas nėra toks pats kaip viešo šaligatvio, todėl norint prieiti ar fotografuoti reikia gerbti sklypo naudojimo tvarką.
Palangos kurorto muziejaus istorijos rinkinyje saugomi su vaistine susiję indai, Bertingų laikų pakuotės ir etiketės, receptai, medicinos priemonės bei senos interjero fotografijos. Pats rinkinys padeda atskirti dokumentuotus daiktus nuo vėliau prikurtų pasakojimų, tačiau jo objektai nėra nuolat rodomi vaistinės patalpose.
Kaip lankyti veikiančią vaistinę
Senoji vaistinė nėra muziejus su bilietų kasa ar nustatytu apžvalgos maršrutu. Fasadas gerai matomas nuo viešo Vytauto gatvės šaligatvio bet kuriuo paros metu, o į vidų galima užeiti tik tada, kai dirba dabartinė vaistinė. Klientų aptarnavimas turi pirmenybę prieš architektūros apžiūrą.
Atskiras paveldo lankymo bilietas neparduodamas. 2026 m. liepos 14 d. oficialus vaistinių sąrašas nurodė adresą Vytauto g. 33 ir telefoną +370 460 53657, tačiau pastovaus darbo grafiko tame šaltinyje nepateikė. Prieš specialiai vykstant darbo laiką tikrinkite oficialiame puslapyje arba telefonu, ypač savaitgalį ir per šventes.
Į pagrindines istorines duris kyla laiptai, o patikimos informacijos apie bepakopį patekimą ir vidaus judėjimo sąlygas paskelbta nebuvo. Jei reikalingas pritaikytas įėjimas, galimą maršrutą iš anksto derinkite su vaistinės darbuotojais. Interjero ir klientų nefotografuokite be aiškaus leidimo, o išorę patogiausia apžiūrėti netrukdant durims ir laiptams.
