- Vieta
- Akmenė, Akmenės rajono savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- savivaldybės gamtos ir krašto istorijos muziejus su drugių, fosilijų, etnografijos, tautodailės, filatelijos ir archeologijos ekspozicijomis
- Adresas
- K. Kasakausko g. 17, Akmenė
- Koordinatės
- 56.24506, 22.75177
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val.; apie 2 val. su vaikais, gyvų drugių namu ar edukacija
- Geriausias metas
- antradienis-šeštadienis; dėl gyvų drugių namo geriausia iš anksto tikrinti balandžio-spalio ar lapkričio sezoną
Akmenė Regional Museum, Akmenė District Museum, Akmenė Museum
Pagrindinis muziejus veikia Akmenės mieste, o ne Naujojoje Akmenėje
Akmenės krašto muziejaus pagrindinė ekspozicija yra K. Kasakausko g. 17, Akmenėje, ties 56.2450645, 22.7517746. Navigacijoje svarbu pasirinkti būtent šią kortelę: rajono administracinis centras yra Naujoji Akmenė, tačiau muziejus stovi maždaug už 12 km esančiame senajame Akmenės mieste. Pilkas simetriškas dviaukštis pastatas atpažįstamas iš šviesių piliastrų, arkiniais langais suskaidyto centrinio fasado ir užrašo virš jo.
LIMIS muziejų priskiria istorijos ir gamtos profiliui, o jo rinkiniai skirstomi į Gamtos, Istorijos, Etnografijos, Tautodailės ir Dailės skyrius. Nuolatinėse salėse greta drugių bei fosilijų rodomi krašto buities daiktai, tautodailė, pašto ženklai ir Papilės kapinyno radiniai; laikinos parodos bei edukacijos programą papildo, bet jų temos keičiasi.
Simono Daukanto memorialinis muziejus Papilėje ir Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus Paragiuose yra tos pačios įstaigos padaliniai, tačiau turi kitus adresus, darbo laiką ir bilietus. Dabikinės dvaras bei E. ir S. Adomaičių paveikslų galerija taip pat priklauso muziejui, todėl vienos svetainės meniu nereikėtų suprasti kaip viename pastate sutalpinto komplekso.
Boriso Izenbeko rinkinys apima apie 5000 dieninių drugių, o arti 2000 jų rodoma ekspozicijoje
Borisas Izenbekas drugius pradėjo rinkti 1955 m. Jis gaudė juos Ukmergės ir Akmenės apylinkėse, ekspedicijose Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Armėnijoje, Buriatijoje bei Altajuje, o su kolekcininkais ir specialistais daugelyje šalių keitėsi paštu. Taip per maždaug penkis dešimtmečius susidarė apie 5000 dieninių drugių kolekcija iš viso pasaulio.
Muziejus rinkinį įsigijo 2007 m., o nuolatinę ekspoziciją atidarė 2009 m. birželio 12 d. Zoologas Povilas Ivinskis ją apibūdino kaip didžiausią Lietuvos dieninių drugių kolekciją; dabar stenduose rodoma arti 2000 egzempliorių. Vertę kuria ne vien spalvos: geografinės etiketės, panašių rūšių formų skirtumai ir šiandien griežtai saugomų drugių pavyzdžiai leidžia sekti ir kolekcionavimo istoriją.
Gyvų drugelių namas yra atskira sezoninė patirtis, ne visus metus veikianti nuolatinės kolekcijos dalis. Muziejus nurodo apytikrį balandžio-lapkričio laikotarpį, o 2026 m. edukacijų aprašai mini balandį-spalį ir aiškiai priduria, kad gyvi drugiai rodomi tik kai jų tuo metu yra. Prieš specialiai dėl oranžerijos vykstant į Akmenę verta paskambinti tą pačią savaitę.
Šaltiškių radiniai yra fitozauro, ne dinozauro, žandikaulio dalys ir trys dantys
2010 m. tarptautinė tyrėjų grupė Šaltiškių molio karjere rado du fitozauro priešžandinio kaulo fragmentus ir tris dantis. Radiniai po tyrimų Lenkijoje 2011 m. rugsėjį pasiekė Lietuvos geologijos tarnybą, o lapkričio 18 d. buvo perduoti Akmenės krašto muziejui. 2013 m. paskelbtame moksliniame darbe jie įvardyti pirmaisiais mezozojaus sausumos stuburinių radiniais iš Lietuvos ir platesnio Rytų Baltijos regiono.
Fitozaurai nebuvo dinozaurai ar dabartinių krokodilų protėviai. Tai atskira vėlyvojo triaso pusiau vandeninių archosauriformų grupė, kurios ilgas snukis, šarvuotas kūnas ir plėšrus gyvenimo būdas tik išoriškai priminė krokodilus; stambūs gyvūnai galėjo siekti apie 5 m. Šaltiškių radiniai priskirti tikėtinam vėlyvajam triasui ir yra tarp šiauriausių žinomų šios grupės radimviečių, tačiau muziejaus senesnį teiginį, kad jie tikrai seniausi pasaulyje, mokslinė publikacija paliko kaip vieną iš svarstytų, o ne įrodytų galimybių.
Fitozauro vitrinos kontekstą suteikia viena pirmųjų muziejui padovanotų kolekcijų. Stasys Sungaila Akmenės rajone surinko apie 2000 uolienų, mineralų ir fosilijų pavyzdžių, tarp jų juros periodo koralų, moliuskų bei jūrų lelijų liekanų. Taip vienoje salėje susitinka dvi skirtingos geologinės istorijos - triaso sausumos roplys ir jaunesnės juros jūrų gyvybės pėdsakai.
Muziejų sukūrė vietos bendruomenės kampanija, o 500 parašų pavertė idėją savivaldybės įstaiga
Akmenės krašto šviesuoliai muziejaus poreikį kėlė dar iki jo oficialaus įsteigimo. Dailininkai Stanislovas ir Antanas Adomaičiai, kolekcininkas Povilas Pliuskys, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga ir kiti telkė eksponatus bei paramą, o Sandra Saliamanienė surinko 500 muziejaus steigimą palaikančių parašų. 2005 m. parengiamieji darbai prasidėjo nenaudotose Akmenės poliklinikos antro aukšto patalpose.
Pirmasis viešas būsimo muziejaus vizijos ir jau nuveiktų darbų pristatymas surengtas 2005 m. gruodžio 22 d. Dar vienus metus tvarkytos patalpos, rengti nuostatai, baldai ir parodos, o tautodailininkai dovanojo savo kūrinius. Savivaldybės tarybai 2006 m. pabaigoje priėmus steigimo sprendimą, Akmenės krašto muziejus pradėjo veikti 2007 m. sausio 2 d.; pirmąja vadove tapo istorikė ir pedagogė Lionė Stupurienė.
Ši kilmė paaiškina, kodėl muziejus nėra sutelktas į vieną epochą. Drugiai, vietos archeologija, filatelija, tautodailė ir geologija atsirado iš skirtingų krašto žmonių rinkinių bei iniciatyvų, o ne iš vieno iš anksto užsakyto ekspozicijos scenarijaus. Dėl to geriausias apsilankymo būdas - rinktis dvi ar tris dominančias temas ir jų etiketes skaityti lėčiau.
2026 m. bilietas suaugusiajam kainuoja 5 Eur, o paskutinį mėnesio šeštadienį savarankiškas lankymas nemokamas
Nuo 2026 m. kovo 24 d. galiojantis savivaldybės kainynas nustato 5 Eur bilietą suaugusiajam ir 3 Eur bilietą moksleiviui, studentui, senjorui ar lankytojui su negalia. Tik drugelių ekspozicijos lankymas visoms socialinėms grupėms kainuoja 3 Eur. Akmeniečio kortelė suaugusiojo kainą mažina iki 4 Eur, studento - iki 2 Eur, o moksleiviui, senjorui ar lankytojui su negalia suteikia nemokamą įėjimą.
Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį muziejaus ir jo padalinių lankymas be gido yra nemokamas. Savivaldybės švietimo įstaigų partnerių moksleiviams, juos lydintiems asmenims ir Lietuvos muziejininkams taip pat numatytos atskiros lengvatos. Kainos gali keistis, todėl prieš kelionę verta tikrinti oficialią informaciją arba skambinti muziejui, ypač užsakant edukaciją ar grupės apsilankymą.
2026 m. programoje siūlomos būtent rinkinius naudojančios edukacijos: vyresni mokiniai tyrinėja drugio biologiją ir sparnų medžiagą, jaunesni lygina drugius su mezozojaus fauna, velia iš vilnos arba rašo plunksna. Jos skirtos konkretaus amžiaus grupėms, turi atskirą kainą ir paprastai derinamos iš anksto; atsitiktinis individualus lankytojas neturėtų tikėtis, kad užsiėmimas prasidės kartu su paprastu bilietu.
Oficialus laikas yra antradienį-šeštadienį 9.00-18.00, bet vėlyvą šeštadienio vizitą būtina pasitikslinti
Muziejus ir LIMIS skelbia lankytojų aptarnavimą antradieniais-šeštadieniais 9.00-18.00. Sekmadienį, pirmadienį ir valstybinių švenčių dienomis nedirbama, šventės išvakarėse uždaroma viena valanda anksčiau, o likus mažiau nei 15 min. iki pabaigos į ekspozicijų sales nebeįleidžiama. 2026 m. liepos 13 d. Google šeštadieniui rodė 9.00-17.00, todėl planuojant atvykti po 17 val. patikimiausia skambinti telefonu +370 425 55 075.
Įprastam pirmam apsilankymui skirkite 1-1,5 valandos, o su vaikais, gyvų drugių namu arba iš anksto užsakyta edukacija - iki 2 valandų ar tiek, kiek nurodo programa. Oficialiame puslapyje nepaskelbta išsami, patikrinta informacija apie bekliūtį patekimą į visas sales, todėl lifto, vežimėlio, sėdėjimo vietų ar kito konkretaus pritaikymo poreikį suderinkite prieš atvykdami.
Šaltiškių molio karjeras nėra muziejaus lauko ekspozicija ar laisvai lankomas fosilijų paieškos plotas. Tai veikianti pramoninė teritorija, todėl geologinį radinį saugiausia pažinti vitrinoje, o kraštovaizdį stebėti tik iš oficialiai lankytojams įrengtų Akmenės karjerų apžvalgos vietų. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Akmenės krašto muziejaus Google kortelė turėjo 334 atsiliepimus ir 4,6 balo iš 5 vidurkį.
