- Vieta
- Patyris, Rietavo savivaldybė
- Regionas
- Žemaitija
- Tipas
- nedidelis medinis apžvalgos bokštelis valstybinio telmologinio draustinio šiaurės rytiniame pakraštyje
- Adresas
- Aukštojo tyro šiaurės rytinis pakraštys, Patyrio k., Rietavo sen., Rietavo sav.; Rietavo savivaldybės objektų sąraše vieta įvardyta Aukštatyriu
- Koordinatės
- 55.73417, 21.81947
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min. maždaug 0,5 km priėjimui nuo nurodomos aikštelės, bokštui ir ramiam grįžimui
- Geriausias metas
- rugsėjis-spalis, sausu oru ir dienos šviesoje, kai nebegalioja abiejuose oficialiuose šaltiniuose minimi jautraus sezono terminai
Aukštojo Tyro telmologinio draustinio apžvalgos bokštas, Aukštojo tyro pelkės apžvalgos bokštelis, Pauškių tyro apžvalgos bokštelis
Tai Aukštojo tyro bokštelis prie Patyrio, ne Aukštojas ir ne Aukštagirė
Aukštojo tyro apžvalgos bokštas stovi valstybinio telmologinio draustinio šiaurės rytiniame pakraštyje, Rietavo savivaldybėje. VLE nurodo, kad bokštelis įrengtas 2002 m. Koordinatės 55.73417, 21.819473 žymi patį medinį statinį. Jų nereikia painioti su Saugoma.lt pateikiamu draustinio centro tašku 55.739, 21.781, kuris skirtas visai 1294 ha teritorijai parodyti, o ne lankytoją nuvesti prie bokšto.
Paieškoje šis objektas kartais suplakamas su Aukštojo kalnu ir jo apžvalgos bokštu Vilniaus rajone arba su Aukštagirės metaliniu bokštu Varnių regioniniame parke. Aukštojo tyro objektas yra visai kitoks - nedidelis medinis pelkės stebėjimo bokštelis tarp miško medžių, netoli Pauškių piliakalnio.
Net oficialiuose Rietavo kanaluose vietovės žyma nėra vienoda. Atskirame lankymo apraše rašoma Patyris, o savivaldybės objektų sąraše - Aukštatyris. Abu įrašai nurodo tą patį Aukštojo tyro bokštą Rietavo seniūnijoje; navigacijai patikimiau naudoti bokšto koordinates ir vietoje sekti ženklus, o ne vien gyvenvietės pavadinimą.
Kaip iš tikrųjų atrodo bokštas ir kokio vaizdo tikėtis
Tai stogu dengtas, iš masyvių medinių statramsčių ir įstrižų sutvirtinimų suręstas bokštelis su dviem turėklais aptvertais lygiais. Dabartinėse oficialaus lankymo katalogo nuotraukose jis stovi tankiame eglių ir pušų miške. Oficialus patikimas šaltinis nepateikia nei statinio aukščio, nei laiptų skaičiaus, todėl internete sutinkamų nepatvirtintų skaičių šiame puslapyje nekartojame.
Viršutinė aikštelė iškelia lankytoją virš pomiškio, tačiau ne visada virš visų brandžių medžių lajų. Vaizdas yra miško įrėmintas: geriausiai atsiskleidžia aukštapelkės pakraščio, retų pušelių, kiminų ir miško sandūra. Matomumas priklauso nuo augmenijos, metų laiko ir bokšto aplinkos priežiūros, todėl 360 laipsnių horizonto tikėtis nereikėtų.
Aukštojo tyro oro nuotraukose matyti atvira plynė ir daug ežerokšnių, tačiau jie plyti giliau pelkėje. VLE skaičiuoja apie 70 tokių mažų pelkės ežerėlių, bet tai visos aukštapelkės požymis, ne pažadas, kad kiekvienas ežerokšnis bus matomas nuo miško pakraštyje stovinčio bokšto.
Priėjimas nuo aikštelės ir kodėl bokšto žyma nėra parkavimo taškas
VLE nurodo, kad nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki bokštelio veda maždaug 0,5 km takas ir prie jo yra informacinis stendas. Oficialiose dabartinėse nuotraukose matomas miško takas bei trumpa medinė tako ar tiltelio atkarpa. Tai nėra ilgas, visur vienodo pločio lentų takas: dalis priėjimo eina natūraliu miško gruntu, kuris po lietaus gali būti šlapias ir nelygus.
Šiame puslapyje pateiktas smeigtukas žymi bokštą, o patikimo oficialaus atskiro stovėjimo aikštelės smeigtuko 2026 m. liepos 20 d. rasti nepavyko. Navigacija gali siūlyti privažiuoti miško keliu pernelyg arti. Važiuokite tik leidžiamu keliu, automobilį palikite vietoje nurodytoje aikštelėje ar kelio ženklais pažymėtoje vietoje ir paskutinę atkarpą eikite pėsčiomis.
Maždaug 0,5 km yra VLE pateiktas vienos krypties orientyras nuo aikštelės iki bokšto, o ne viso žygio ilgis. Įskaičiavus lėtą ėjimą, laiptus, vaizdo apžiūrą ir grįžimą, praktiška skirti 45-75 minutes. Netoliese yra Pauškių piliakalnis, tačiau prie jo eikite tik esamu pažymėtu taku ir neieškokite trumpinių per pelkę.
Ką saugo Aukštojo tyro draustinis
Aukštojo tyro valstybinis telmologinis draustinis įsteigtas 1986 m., o po 2011 m. ribų pakeitimo jo plotas siekia 1294,5 ha. Saugoma.lt pateikia suapvalintus 1294 ha. VLE minimi maždaug 800 ha apibūdina pačią pelkę su apypelkiu, todėl šie skaičiai neprieštarauja vienas kitam - vienas žymi teisinę saugomą teritoriją, kitas fizinį pelkinį masyvą.
Aukštasis tyras susidarė Endriejavo kalvagūbrį kertančioje įduboje, Jūros ir Žvelsos vandenskyroje. Pelkės vidurys yra maždaug 6 m aukščiau už pakraščius, o durpių klodas storiausioje vietoje siekia iki 10 m. Iš tyro išteka Kluonė, Vedega, Tanalupis ir Dievupis, todėl bokštelis leidžia žiūrėti ne tik į pelkę, bet ir į svarbų takoskyrinį vandens kraštovaizdį.
Draustinio ribos sutampa su Natura 2000 paukščių apsaugai svarbia teritorija Aukštojo tyro pelkė LTPLUB003, o visa teritorija patenka ir į buveinių apsaugai svarbius Rietavo miškus LTPLU0010. Čia ypač saugomi dirviniai sėjikai ir tikučiai, taip pat aptinkami tetervinai, gervės, didžiosios kuolingos, lėliai, juodieji gandrai ir kitos jautrios rūšys. Bokštas yra stebėjimo vieta, ne garantija pamatyti konkretų paukštį.
Balandžio-rugpjūčio ribojimas ir siaura išimtis bokštui
Dabartinė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija aiškina bendrą taisyklę: telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., kai vyksta paukščių perėjimas ir jauniklių vedimas. Toje pačioje informacijoje nurodyta išimtis, leidžianti lankyti teritorijoje esančius statinius. Aukštojo tyro bokštelis yra toks statinys, tačiau išimtį reikia suprasti siaurai - kaip tiesioginį priėjimą esama infrastruktūra, o ne leidimą vaikščioti po visą pelkę.
VLE Aukštojo tyro straipsnyje tebėra pateiktas ilgesnis ribojimo laikotarpis iki rugsėjo 1 d. Kadangi oficialūs vieši šaltiniai nėra visiškai sinchronizuoti, saugiausias planas yra rinktis rugsėjį ar spalį. Jei keliaujate balandžio-rugpjūčio mėnesiais, prieš išvykdami pasitikrinkite naujausią informaciją Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje arba VSTT ir vietoje vadovaukitės naujesniais ženklais bei laikinais uždarymais.
Net kai priėjimas prie statinio leidžiamas, nenulipkite nuo tako, neikite į atvirą plynę, nebandykite prieiti prie ežerokšnių ir netrikdykite paukščių garsais. Jei tako pradžioje esantis ženklas draudžia eiti toliau, jis yra svarbesnis už iš anksto perskaitytą bendrą interneto aprašą.
Darbo laikas, bilietai, laiptai ir pasirengimas
2026 m. liepos 20 d. patikimuose oficialiuose šaltiniuose nepaskelbta nuolatinių bokšto darbo valandų ar privalomo bilieto kainos. Todėl jo nereikėtų pristatyti kaip garantuotai visą parą atviro ir nemokamo objekto. Prieš kelionę tikrinkite oficialius Rietavo savivaldybės, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos ir VSTT pranešimus, ypač po audrų, miško darbų ar jautriu paukščių veisimosi laikotarpiu.
Į abi aikšteles kopiama mediniais laiptais; lifto, rampos ar ištisinio bekliūčio maršruto iki viršaus oficialiai nenurodyta. Natūralaus grunto takas, medinės atkarpos ir laiptai reiškia, kad bokštas nėra pritaikytas savarankiškam lankymui vežimėliu. Su vaikais laikykitės greta, ant nedidelių aikštelių nesibūriuokite ir prieš lipdami įvertinkite, ar konstrukcija bei pakopos atrodo tvarkingos.
Avėkite sukibimą turinčius batus: šlapios lentos, šaknys ir miško gruntas gali slysti. Vasarą pravers priemonė nuo uodų ir erkių, rudenį - neperšlampama avalynė, o žiemą laiptai gali būti apledėję. Patikimo oficialaus patvirtinimo apie tualetą, geriamąjį vandenį ar kitą nuolatinę lankytojų infrastruktūrą prie tako nėra, todėl atsivežkite vandens ir visas atliekas išsineškite.
