Lankytinos vietos Lietuvoje

Genių atodanga: aktyvus upės ardomas skardis Tyrelių miško pakraštyje

Genių atodanga yra 160 m ilgio ir 24-25 m aukščio aktyvus Jūros dešiniojo kranto skardis. Staigiame upės vingyje srovė ardo papėdę, o gravitacija verčia nuogulas šliaužti ir griūti, todėl šalia senų nuošliaužų nuolat atsiranda naujų. Atodangoje matyti paskutinio ledynmečio varviniai moliai, moreninis priesmėlis, smėlis ir žvyras - geologinis pjūvis, kurį geriausia stebėti iš viršuje įrengtos regyklos, ne nuo nestabilaus šlaito.

Vieta
Tauragės rajono savivaldybė
Regionas
Žemaitija
Tipas
saugomas aktyvus geologinis skardis su regykla
Adresas
Genių vienkiemio apylinkės, Mažonų seniūnija, Tauragės r.
Koordinatės
55.35112, 22.17301
Kiek skirti laiko
30-55 min. regyklai ir saugiam skardžio apėjimui
Geriausias metas
sausa diena nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai priėjimas nepažliugęs

160 m ilgio aktyvus Jūros skardis

Atodanga yra Jūros dešiniajame krante, staigiame upės vingyje netoli Genių vienkiemio ir Tyrelių miško šiaurinio pakraščio. Ji užima apie 0,53 ha, tęsiasi 160 m ir iškyla 24-25 m. Viršutinės šlaito dalies statumas svyruoja maždaug nuo 40 iki 85 laipsnių, o apačia yra lėkštesnė.

Geologinio gamtos paveldo objekto statusas atodangai suteiktas 2016 m. Jos vertė glūdi ne vien matmenyse: tai vis dar aktyvi vieta, kur galima stebėti vykstantį upės slėnio formavimąsi, o ne sustingusį seną pjūvį.

Srovė ardo, gravitacija verčia šliaužti

Staigiame vingyje Jūros srovė stipriai ardo išorinį krantą ir pakerta šlaito papėdę. Netekus atramos, drėgmės prisotintos nuogulos byra, šliaužia arba nuvirsta žemyn. Todėl papėdėje matyti skirtingo amžiaus ir dydžio nuošliaužų.

Naujas įtrūkimas, palinkęs medis ar šviežiai nuplėšta augalija rodo nestabilumą. Nelipkite ant atbrailų ir nenusileiskite tiesiai nuo skardžio viršaus. Net sausu oru nuošliauža gali prasidėti be aiškaus įspėjimo.

Paskutinio ledynmečio sluoksniai

Viršutinėje pjūvio dalyje atsidengia iki 3 m storio prieledyniniame baseine susiklostę limnoglacialiniai juostuoti, arba varviniai, moliai. Jų ploni sluoksneliai siejami su sezonine nuosėdų kaita ledyninio baseino dugne.

Žemiau slūgso rusvai pilkas moreninis priesmėlis su žvirgždu, gargždo apvalainukais, įvairaus rupumo smėlio ir žvyro tarpsluoksniais. Apatinę atodangos dalį dengia deliuvis - nuo šlaito nuplauta ir nuslinkusi medžiaga, todėl visas geologinis pjūvis ne visur matomas vienodai.

Regykla, prieiga ir saugumas

Atodangos viršuje įrengta regykla. Žemėlapio taškas žymi objekto vietą, o ne plačią asfaltuotą aikštelę, todėl paskutinę atkarpą vertinkite pagal ženklus ir kelio būklę. Po lietaus miško prieigos bei šlaito viršus gali būti slidūs.

Laikykitės užtvarų ir neikite prie pat briaunos. Fotografuojant atsitraukite nuo krašto, o vaikus ir šunis laikykite šalia savęs. Bilietų kasos nėra; apsilankymas nemokamas, bet saugomo geologinio objekto sluoksnių negalima kasti ar rinkti.

Genių atodangos šaltiniai